Dezinformacijos labirintuose

Kai „išvaduotojai“ patys neišeina

Kun. Robertas PUKENIS

Vieni įvykiai nugrimzta horizontuose, o kiti padedantys pasimokyti iš praeities ir numatyti ateitį, palieka medžiagą apmąstymams žmonių sąmonėje. Įvykius analizuojant, galima geriau suvokti ir pasaulio raidą, – nušviesti piliečių orentaciją, o valstybininkai irgi nagrinėja įvykių raidą, kad geriau formuotų valstybės kryptį bei taktiką. Kiekvienas skaitytojas visada privalo kritiniu žvilgsniu vertinti bet kokio apžvalgininko teiginius.

Ir vėl išgirdau apie Kiniją, kuri taikiu būdu, pamažu, atkakliai įsisavina Sibirą. V. Putinas, kai Vakarai paskelbė sankcijas, tikėjosi paramos iš Pekino. Deja, kaip pastebėta vokiečių laikraščiuose, Pekinas „jaunesnio brolio“ pasiūlymus priėmė labai „šaltai ir santūriai“. Investicijos beveik nepadidėjo, Pekinas Krymo atžvilgiu laikosi neutraliai, kinai nustato dujų kainas ir kiekius, o labiausiai prekyba vystoma su JAV. Nors kinai po 2014 metų vis daugiau ir atidaro mažų firmų Sibire (jau rašiau ir apie pramonės kompleksus), bet tikslai yra labiau geopolitiniai. Iš Rusijos atsitraukus europiečių bei JAV investicijoms, čia susidarė vakuumas ir bedarbiai rusai jau priversti dirbti už 300 dolerių per mėnesį. Be to, drauge su kinų firmomis pigi darbo jėga atvyksta į Rusiją. Anot firmos „Urvista“ direktoriaus Aleksiejaus Petropolskio, kuris registruoja kinų firmas bei apyvartą, Rusijoje pagamintos produkcijos savikaina 1,5 karto mažesnė negu Kinijoje. O Pekino valdžia, siekdama „atskiesti“ Tolimųjų Rytų ir Sibiro plotus, iš Rusijos kviečiasi kvalifikuotus darbininkus į Kiniją ir jiems moka daugiau negu kinams. Agentūros „Juniti“ vyr. specialistė Jelena Timoškina teigė, kad nuo 2013 iki 2016 metų Kinijos darbdavių prašymai į Rusijos darbo rinką išaugo keturis kartus. Kinijos vyriausybė paprašė, kad Maskvos valdžia vykstantiems į Rusiją palengvintų vizų režimą. Vienkartinė viza kainavo 10 000 Rusijos rublių ir „jaunesnysis brolis“ maloniai sutiko, sumažindamas vizos išdavimo kainą net 10 kartų. Dabar viza kainuos 1300 rublių, šiandieniniu kursu tai būtų 20 JAV dolerių. Iš viso Rusijoje 2015 metais lankėsi apie 2,5 mln. turistų, o 25 proc. jų buvo iš Kinijos (turistų Rusijoje, jei palygintume, su tais, kiek apsilanko Italijoje ar Prancūzijoje, yra labai nedaug). Taigi vyksta „kinų šuolis į Šiaurę“. Gegužės 29 dieną vienoje šventėje Čitoje nuskambėjo keturios kiniškos dainos. Ypač su ovacijomis buvo palydėta kiniška daina „Aš myliu Mandžiūriją“. Birželio 12 dieną švenčiant Rusijos dieną pasienio Blagoveščensko mieste nesimatė nė vieno ruso (mačiau internete rusų įdėtą vaizdą: jie stovi išsigandę po medžiais ir komentuoja: „O kurgi mūsiškiai? „Vien geltonosiuos rasės veidai?“, „Mieste jau nebėra rusų“, o kitas replikuoja: „Bet užtat Krymas mūsų!“). Nepaisant to, kad kinams išnuomuojami tūkstančiai hektarų žemės palankiausiomis sąlygomis, oficialioje Kinijos spaudoje, klausiama: „O kada Rusija sugrąžins „išvaduotas“ iš japonų žemes Kinijai?“ Dėl Kinijos invazijos vyksta vietinių žmonių protestai, pavyzdžiui, buriatai masiškai pradėjo protestuoti prieš valdžią, kad kinai atima jų žemes; plaukia pasipiktinimo laiškai į Maskvą. Tada V. Putinas skubiai pradėjo kviesti Japonijos investitorius, suteikdamas „investicines teritorijas“, kur japonai norėtų investuoti ir vystyti pramonę. V. Putino ministras Aleksandras Galuška, atsakingas už tolimųjų Rytų vystymąsi, su Japonijos „Marubeni“ korporacijų direktoriumi Terojumi Asada aptarė bendradarbiavimo eigą: Vladivastoke įkurti laisvą uostą (už 1 milijardą dolerių investicijų). Firma „Sumitimo“ investuos apie 4 mln. JAV dolerių šiltnamiams statyti, kad galėtų ištisus metus Jakutijoje auginti daržoves ir t.t. Šie žingsniai nėra vien ekonominiai, bet sudarys sąlygas Japonijos ir Kinijos konkurencijai bei atsvarą didėjančiai Kinijos įtakai. Be to, jeigu pelnas augs, tai tada Tokijo vyriausybė pirmenybę teiks Kurilų saloms (kurių plotas – daugiau kaip 15 tūkt. km²) susigrąžinti taikiu būdu. Taip, kur Maskvos ranka pasiekusi ką nors užgrobė, nebus lengva susigrąžinti. „Išvaduotojai“ patys neišeina. Netgi priešingai – šiandien karingasis Kremliaus tonas išlaikomas, kad liaudį padarytų agresyvią kaip futbolo fanus. Birželio 17 dieną V. Putino draugas iš Dūmos Jevgenijus Fiodorovas oficialiai pareiškė, kad „Rusijos tikslas – susigrąžinti visas buvusios Tarybų Sąjungos respublikas pagal 1945 metų sienų ribas... Tarybų Sąjungos teritorija – didžiosios Rusijos teritorija, kuri neteisėtai buvo pažeista 1991 metais... Karas su Ukraina – tik šio uždavinio istorinės technologijos sprendimas“. Toliau jis sako, kad su NATO neverta kariauti, bet nepaisant sankcijų bei ekonominių sunkumų, patarė liaudžiai pakentėti, kol bus „išspręstas uždavinys“. Pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas pripažino: „Imperija turi išnykti iš Rusijos žmonių galvų... Rusija vykdo agresijos politiką. V. Putinas netgi oficiliai pripažįsta, kad jo svarbiausias uždavinys – atkurti Sovietų Sąjungos imperijos sienas... Mes, ukrainiečiai, netekome 15 milijonų žmonių per įvairius laikotarpius: badmečio, represijų, tremčių ir karų“ (Delfi, 2016 06 16). Tokie atviri Ukrainos eksprezidento L. Kravčiuko žodžiai parodo, kad Europos tautos atbunda ir ima gydytis iš politinės impotencijos. Todėl nuo 2014 metų NATO padidino perkeliamąjį kontingentą tris kartus iki 40 tūkst. karių, organizuoja greitojo regavimo pajėgas, turėsiančias iki 5 tūkst. karių, įsteigė aštuonias naujas mažas vadavietes Rytų Europoje, kad galėtų geriau koordinuoti veiksmus su Centrine vadaviete. Bendrai paėmus, NATO per 2016 metus skirs iki 3 mlrd. dolerių gynybai pagerinti. Rusija ir Kinija turėjo galimybių sustabdyti NATO pajėgų judėjimą Baltijos, Juodosios ir Pietų Kinijos jūrose, tačiau paskutiniu metu kelis mėnesius JAV laivyno atlikti bandymai ir „laivų apginklavimas 3PK SeaRAM sistema pakeitė situaciją Vašingtono naudai“. Karininkai pripažįsta, kad JAV jūrų laivynas vis dėlto yra galingiausias pasaulyje. Į Rusijos grasinimus, kai NATO laivai priartėja netoli Rusijos teritorinių vandenų, admirolai nekreipia dėmesio.

Neseniai vykę NATO manevrai buvo didžiausi po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Rumunijoje bus dislokuota daugianacionalinė brigada. Turkijos gynybos ministras Fikris Yšykas pareiškė, kad Turkija neleis, jog Juodoji jūra taptų „Rusijos ežeru“, ir paragino NATO nares sustiprinti NATO laivyną Juodojoje jūroje. Tam pritaria Rumunija, Graikija, Bulgarija, Ukraina, Gruzija. Taigi, ar ilgai galėtų Rusija pakelti konvencijo (įprastinio) ginklavimosi varžybas? Ne. Reikia tik Ronaldo Reigano taktikos, ir Rusija būtų priversta sustoti.

Kadangi visi Rusijos ištekliai yra labai riboti. Šaliai gresia labai realus AIDS epidemijos pavojus. Šalia kitų problemų – emigracijos, musulmonų sukeltų demografinių pokyčių – stiprėja alkoholizmas ir daugėja savižudybių. Šiandien Rusijoje tėvai atsisako daugiau vaikų negu bet kurioje pasaulio šalyje: nuo 1996 metų tėvai kasmet palieka daugiau kaip šimtą tūkstančių vaikų. Vienas iš 38 vaikų negyvena su savo tėvais, o vienas iš 70 yra atiduodamas į Rusijos prieglaudas, kur vaikai izoliuojami nuo bendruomenės ir visuomenės, laikomi nepageidaujamais ir nevertais. Socialinė nelygybė milijonus rusų pavertė vergais.

Paskutinė informacija – apie vieną V. Putino draugą, kuris kartu su juo plovė pinigus, o paskui susipyko. Tada jis pabėgo į Londoną (dažniausiai tokie sprunka ir ten, pirkdami nekilnojamąjį turtą, papildo anglų biudžetą). Štai 2014 metais Londono teismas nurodė Rusijos valdžios prašymu įšaldyti S. Pugačiovo turtą, išbarsčiusį po visą pasaulį... S. Pugačiovas tikisi konkrečiais faktais ir dokumentais įrodyti arbitražo teisme Hagoje, kad Rusija, konfiskuodama jo turto už mažiausiai 12 mlrd. dolerių (10,58 mlrd. eur), pažeidė investavimo sutartį su Prancūzija, ir sieks prisiteisti kompensaciją už patirtus nuostolius. Bet ir po konfisakcijos jo nekilnojamasis turtas pasilieka nepaliestas Čelsyje (brangiausiame Londono rajone) ir Nicoje. Todėl V. Putinas nori geresnių santykių su Europa. Rusijos prezidentas ekonomikos forume Sankt Peterburge tvirtino „norįs žengti Europos link ir pataisyti dėl krizės Ukrainoje pablogėjusius santykius, bet tebetvirtina, kad dėl nesantaikos kalti Vakarai, paskelbę sankcijas Rusijai“. Anot tokios „geručio“ kalbos, tie Krymo totoriai užpuolė kareivius be skiriamųjų ženklų, kurie buvo atskridę iš Marso ir užėmė Krymą, o rusai tik gynėsi. O apie Donbasą V. Putinas irgi buvo sakęs, kad šachtininkai surado po žeme moderniausių ginklų ir vieni patys smogė Kijevo fašistams, kuriuos esą apsėdo CŽV agentai. Taigi jūs, ponai, nekvailiokite su sankcijomis, mes išgyvenome net Leningrado blokadą, o dabar mums turint tokias jachtas, vilas Ispanijoje, Londone, jūsų sankcijos tarnauja tik vergams dresuoti. Jau galima padaryti pagrįstą išvadą, kad Kremliuje bręsta skilimas – vieni nori gelbėti Tolimuosius Rytus ir nebekonfrontuoti su Vakarais, bet V. Putinas dar nori atkurti buvusią Sovietų imperiją. Tačiau jeigu Kremlius matys, kad rusams reikės kariauti su NATO ir JAV, taika bus išsaugota ir tautų laisvės teisės bus nepažeistos. Žmonės, ar pastebėjote, koks absurdas kai kurių ES vadovų galvose? Štai Austrijos, Vokietijos užsienio reikalų ministrai siūlo panaikinti Rusijai sankcijas, kai Donbase dar tebesilieja kraujas, beveik kasdien žūsta Ukrainos kareiviai. Tiems ministrams visa tai nesvarbu. Ir dar Rusijai taikomos nuolaidos! ES oficialiai reikalauja laikytis Minsko sutarčių, pagal kurias nė žodžio nėra apie Krymo sugrąžinimą, o kaip Donbase ir Luhanske Kijevas gali surengti laisvus rinkimus, jeigu Rusija netgi neįsileidžia ESBO stebėtojų, kariai sėdi apkasuose, o rytinių sienų Ukrainai neleidžiama kontroliuoti. Su tokia politine orentacija jie tiesiog skatina Maskvą grobti naujas teritorijas į Vakarus (taigi, draugai, jūs tik dabar palaukite, dar neikite pirmyn į Ukrainos gilumą, tada mes nuiimsime sankcijas, o paskui ekonomiškai atsigavę vėl galėsite padaryti siurprizą, na, pavyzdžiui, Mariupolyje nužudyti rusų tautybės žmogų, ir bus pretekstas padaryti laisvą be „nacistinių fašistų“ taką iki Krymo). Turint mintysee tokias gausias žmonių žūtis, tragedijas, kurias slepia Kijevo valdžia, turiu teisę rašyti, kaip galvoju: V. Putinui sekasi, jis Europos Sąjungoje suranda daugybę politinių prostitučių, tokių kaip Prancūzijos Li Pen, kuri salptai atvyksta į Maskvą pasiimti pinigų savo propagandai, ar Italijos Silvijus Berluskonis (teistas už mergaičių kirkinimą), o kiek dar turi Lietuvoje? O dar įdomiau: Vokietija kritikuoja NATO dėl karo su Rusija kurstymo. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Štainmajeris (Frank Walter Steinmeier) sukritikavo NATO dėl karingos Aljanso pozicijos Rusijos atžvilgiu ir sakė, kad ji klysta, nes Rusija „simboliniais tankų paradais prie rytinių sienų didina saugumą“. Šitas ponas ir visokie „šrioderininkai“ neklysta, jie tiesiog nori parduoti kitas šalis, kad už tai gautų daugiau pigesnių „Gazpromo“ dujų (o gal deimantinį „peregruzkos“ žaisliuką tiesiai iš V. Putino rankų?). Be to, vokiečiai turbūt yra rusų kareivių išprievartauta tauta, o giminės kažkaip jaučia savo kraują. Tokiais negalima pasitikėti, o ypač leisti pirkti žemės Klaipėdos krašte (ir šiandien Vokietijoje oficiliai palaikomos tokios organizacijos kaip „Vokiečiai be Tėvynės“, nors stipriai slopinamos nacistinės aprasiškos). Raudonosios armijos kariai išprievartavo apie 2 mln. vokiečių moterų, nukentėjo ir anuomet Vokietijai priklausiusi Mažoji Lietuva. Masinės civilių gyventojų žudynės, įvykdytos sovietų karių Rytprūsiuose, susilaukė tarptautinio pasmerkimo. „Kai kuriuose kaimuose buvo išprievartautos visos iki vienos moterys, nepaisant jų amžiaus (...). Daug moterų mirė dėl sužalojimų, sukeltų nepaliaujamo žaginimo“, – knygoje „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ rašė istorikas Timothy Snyderis (Samoškaitė Eglė. Kodėl Raudonoji armija neatrodo išvaduotoja: elgėsi tarsi žvėrys // delfi.lt 2015 04 27). „Vadų įsakymuose buvo akcentuojama: karys turi keršyti... Raudonosios armijos kariai patys buvo itin žiaurios sovietų sistemos institucijų produktai, fronte irgi atsidūrė daugybė GULAG-o kalinių... Iki 1944 metų Mažojoje Lietuvoje gyveno 2,6 mln. žmonių, o 1944 metų pabaigoje gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Didelė gyventojų dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. – lietuvių kilmės) buvo žvėriškai išžudyta... Darė tą patį, ką vėliau Rytprūsiuose, Rytų Vokietijoje ar Berlyne: prievartavimai, žudynės ir taip toliau. Iš NKVD medžiagos akivaizdu, kad neliko nė vienos neišprievartautos moters, jei ji nebuvo pasitraukusi iš Klaipėdos krašto“, – pasakojo Arvydas Anušausas. Panašiai dabar vyksta Donbase, tik mažesniu laipsniu. Šaunuoliai ukrainiečiai išleido įstatymą, kad nacionaliniame radijuje dainos būtų transliuojamos tik ukrainiečių kalba (pradžioje mažiausiai trečdalis dainų turi būti transliuojamos ukrainiečių kalba). Taigi turbūt šią temą kas norėjo, suprato.

Svarbu, kad mūsų Prezidentė išreikalavo iš NATO vadovų konkretaus gynybinio plano karo atveju. Anksčiau tai tebuvo abstrakčios frazės. Dalia Grybauskaitė rūpinasi Lietuvos įvaizdžiu, saugumu ir (kiek Konstitucija leidžia), nori ištaisyti socialinę atskirtį. Ji tęsia inauguracinę 2009 metų programą, kviečiančią lietuvą taikytis! „Esame viena Tauta, viena valstybė. Tik dirbdami kartu įveiksime ekonomikos, politikos ir moralės nuosmukį Lietuvoje“. Štai kodėl „chebrai“ iš iš anapus labai nepatinka Prezidentės politika. Todėl, kad Lietuva tapo saugesnė, „genialūs“ komentatoriai rašo: „Prezidentės metinis pranešimas – kaip nuosavo neįgalumo pripažinimas“. Pirma pats išsigydyk savo slaptas negalias... Dabartinėje (o ir visada) situcijoje labai svarbus vadinamasis ideologinis frontas. Ir jame turėtų daugiau viešai pasisakyti VSD pareigūnai, vien stebėti neužtenka. Mes, eiliniai piliečiai, irgi galime sukurti pilietinę iniciatyvą, kad augtų dvasinga, sąmoninga, socialiai teisingesnė Lietuva. Birželio 1 dieną karininkų Ramovėje sveikinome prof. Oną Voverienę su nauja, ypatinga knyga „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“. Ir kuo daugiau reikėtų tokių leidinių apie žmones, kurie tarnauja tautai.

Kitą kartą sustosime tik prie savo kiemo beržo ir kryžiaus, pateiksime klausimyną.kandidatams į Seimą.

© 2016 „XXI amžius“