Lietuvos saugumo klausimai vis dėlto sprendžiami

Praėjusią savaitę NATO gynybos ministrai, susitikę Briuselyje, o po mėnesio – ir valstybių vadovai Varšuvoje baigs svarstyti klausimus, kaip sustiprinti priešakinių NATO valstybių gynybą, siunčiant papildomus batalionus. Tai – gera žinia: nors tokius sprendimus puikiausiai buvo galima priimti Velso viršūnių susitikime užpernai, sprendimų priėmėjai pagaliau suvokia, kad vien troškimais Rusijos keliamų problemų neatsikratysi, ir reikia aiškių žingsnių. Bet tai – ir bloga žinia. Niekas netiki, kad priemonės, dėl kurių bus sutarta, pakankamos. NATO dabar jau nuolat ir garsiai kalba, kad reikia nebe užtikrinti sąjungininkus Aljanso rytuose dėl solidarumo, bet atgrasyti priešą už NATO sienų. Tačiau baigiami rengti sprendimai priešo neatgrasys, o papildomų sprendimų vargu ar galima tikėtis artimiausioje ateityje.

Generolas Ričardas Širefas (Richard Shirreff), buvęs NATO vyriausiasis vadas Europoje, tiki, kad NATO ir Rusija juda branduolinio karo kryptimi, nebent Aljansas, o ypač Didžioji Britanija, užsiaugins stuburą, pati apsiginkluos „iki krūminių dantų“, siekdama išvengti ekspansinių Rusijos užmojų.

Šie teiginiai buvo išsakyti jam pristatant savo fantastikos knygą „2017-ieji: karas su Rusija“. Tačiau R. Širefas teigė, kad papasakoti įvykiai yra labai tikėtini, nebent NATO narės veiks dabar pat, kad išvengtų potencialios katastrofos. Pažymėdamas, kad Rusija 2008-aisiais užpuolė Gruziją, 2014-aisiais – Krymą ir vėliau – Ukrainą, R. Širefas teigė, kad negalima atmesti tikimybės, jog V. Putinas, kuris deklaruoja ginsiantis rusus bet kurioje šalyje, greitu metu nukreips savo dėmesį į Baltijos šalis. Ir jei taip nutiktų, Rusija pradėtų karą su NATO.

NATO, žinoma, pradeda ilgalaikius pokyčius – iš naujo pradedama permąstyti branduolinio atgrasymo strategija, žengiami pirmieji kibernetinio karo žingsniai, Europos šalys pagaliau susiėmė ir mažais žingsneliais ima didinti gynybos finansavimą. Beje, kaip tik tuo metu, kai pavojai atrodo didžiausi, nes žingsniai dar tik bus pradėti įgyvendinti, bet svarbiausia yra tai, kad karinė galybė – JAV – pasinėrusi į rinkimų kampaniją, o rinkimų rezultatai gali būti labai nedžiuginantys. NATO padidino savo gynybos pajėgumus Baltijos šalyse. Tačiau R. Širefas sako, kad Aljansas „turi užkelti kartelę tiek aukštai, kad bet koks agresorius manytų, jog neverta rizikuoti“. Kol kas ta kartelė užkelta nepakankamai aukštai. NATO ruošiasi pakviesti nauja Aljanso nare tapti Juodkalniją. NATO šalys yra prie pat Rusijos sienos ir yra apginkluotos ginklais, kurie, Rusijos požiūriu, bet kada gali būti į ją nutaikyti. Reaguodama į tai, Rusija sako savo gynybą didinsianti asimetriškai. Ji erzina JAV karo laivus pratybų Baltijos jūroje metu, pavojingai skraido apie civilinius orlaivius, bandydama parodyti, kad ji irgi turi „didelį vėzdą“. Esame ginklavimosi varžybų liudininkai, praėjus 71 metams po Antrojo pasaulinio karo. Be jokios abejonės, turėtų būti dedamos visos pastangos siekiant suvaldyti Rusiją. Juk ne taip seniai buvo diskutuojama Rusijos įsitraukimo į NATO galimybė.

Paskutiniu metu Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, karinis saugumas, kaip nuspręsta, bus stiprinamas ir NATO pagalba. JAV vadovaus vienam iš keturių Baltijos šalyse ir Lenkijoje kuriamų tarptautinių NATO batalionų, kurie kuriami Rusijai atgrasyti. Tai birželio viduryje patvirtino JAV gynybos sekretorius Aštonas Karteris (Ashton Carter). Kol kas jis neatskleidė, kurioje valstybėje JAV kurs karinį vienetą. To kol kas neatskleidžia ir Vokietijos bei Didžiosios Britanijos gynybos ministrai. Jie anksčiau paskelbė, kad du iš keturių batalionų bus kuriami jų karių pagrindu. Amerikiečių gynybos sekretorius pabrėžė, kad JAV keturiskart didinant karinį biudžetą Europai, jos rytuose bus dislokuota rotuojama pėstininkų brigada. Tai bus trečia JAV brigada Europoje. Kiekvieną iš batalionų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje sudarys tarp 500 ir tūkstančio karių. Jie kuriami kaip atgrasymo priemonė reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione. Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai, o kitos valstybės prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.

NATO generolas Salvatorė Farina sako, kad pavojingas Rusijos elgesys Baltijos jūros regione gali sukelti incidentų, tačiau plataus masto karo tikimybė yra maža. Generolas S. Farina palankiai vertino Baltijos šalių prašymą, kad Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai reikalui esant galėtų vykdyti oro gynybos funkcijas. Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

Generolas sakė, kad perėjimas iš oro policijos į oro gynybą yra papildomas reikalingas pajėgumas. Tačiau jis pabrėžė, kad Baltijos šalys turi pačios įsigyti antžeminių oro gynybos sistemų, siekiant palengvinti sąjungininkų naštą užtikrinant regiono oro gynybą. Pasak generolo, sąjungininkai šiuo metu neplanuoja dislokuoti tokių sistemų Lietuvoje. Todėl saugumo požiūriu prasminga yra tai, kad apie planus kurti bendrą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą pernai paskelbė Baltijos šalių gynybos ministrai. Šių metų kovą Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graubė yra sakęs, kad karo specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos jau svarsto tokios sistemos dislokavimo vietas ir tariasi dėl techninių sprendimų.

© 2016 „XXI amžius“