Paminėtas diplomatinių santykių tarp Vokietijos ir Baltijos valstybių atkūrimas

Gegužės 23 dieną Berlyne vyko Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuva, Latvija ir Estija minėjimas. Vokietija niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir buvo viena iš pirmųjų valstybių, atkūrusių diplomatinius santykius su Baltijos valstybėmis 1991 m. rugpjūčio 28 d. Minėjime buvo prisiminta Baltijos tautų kova už laisvę ir aptarti agresyvios Rusijos politikos keliami iššūkiai Europos saugumui. Vokietijos federalinės kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai pabrėžė glaudžius Vokietijos ryšius su Baltijos valstybėmis. Lietuvai podiumo diskusijoje atstovavo pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Sveikinimo kalbą pasakė Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas ir ministras ypatingiems klausimams Peteris Altmajeris (Peter Altmaier). Renginyje kalbėjo buvę Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Ufė Elemanas-Jensenas (Uffe Ellemann-Jensen) ir Jonas Baldvinas Hanibalsonas (Jón Baldvin Hannibalsson), Europos Parlamento narės iš Latvijos ir Estijos Sandra Kalnietė ir Marju Lauristin, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Europos direktorato vadovas Martin Kothausas (Martin Kotthaus) ir kiti diplomatai. V. Landsbergis pabrėžė tvirtą lietuvių ryžtą atkurti nepriklausomybę, priminė demokratinių Rusijos jėgų ir jos Prezidento Boriso Jelcino paramą Baltijos tautų laisvei, įtvirtintą Lietuvos ir Rusijos 1991 m. liepos 29 d. sutartyje. V. Landsbergis atkreipė dėmesį į 25 metų sukaktį nuo 1991 m. gruodžio 8 d., kai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai Beloveže paskelbė apie nustojusią egzistuoti Sovietų Sąjungą. Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas P. Altmaieris kalbėjo apie Vokietiją ir Baltijos valstybes siejančią stiprios ir vieningos Europos viziją. Jis išskyrė Vokietijos indėlį vykdant NATO oro patruliavimą ir bendradarbiavimą stiprinant visuomenės atsparumą propagandos poveikiui. Kalbėdamas apie būsimą Varšuvos viršūnių susitikimą Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas pažymėjo NATO pasirengimą reikšmingai sustiprinti savo buvimą Baltijos valstybėse. Jis padėkojo V. Landsbergiui už jo nuopelnus atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę ir pavadino jį kovos už laisvę Europoje simboliu. Podiumo diskusiją moderavo Šiaurės Rytų Europos instituto prie Hamburgo universiteto direktorius bei Lietuvoje ne kartą pranešimus apie Rytų Vokietijos saugumo „Stazi“ veiklą skaitęs Vokietijos ir Lietuvos forumo pirmininkas Joachimas Tauberis  (Joachim Tauber). Renginio dalyviai Šiaurės valstybių ambasadų Berlyne patalpose apžiūrėjo partizaniniam karui Lietuvoje skirtą parodą „Karas po karo: ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953“.

Diplomatinių santykių su Baltijos valstybėmis 25 metų sukakčiai skirtą renginį kartu organizavo Lietuvos, Estijos, Latvijos, Danijos ir Islandijos ambasados Berlyne. Islandijos parlamentas 1991 m. vasario 11 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų 1991 m. vasario 28 d. protokole numatyta atkurti diplomatinius santykius.

© 2016 „XXI amžius“