Europarlamentarai siūlo atsaką stiprėjančiai Rusijos propagandai

ES, jos narės ir piliečiai vis dažniau tampa užsienio šalių dezinformacijos ir propagandos taikiniais. Tai pažymima rezoliucijos projekte, kuriam pritarė Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komitetas. Europarlamentarai siūlo sustiprinti strateginę komunikaciją kovoje su priešiška propaganda, kuria siekiama sukelti abejones Vakarų vertybėmis, paralyžiuoti sprendimų priėmimą, diskredituoti ES institucijas bei ardyti transatlantinius ryšius. EP komitetas rimtai susirūpinęs dėl „staigaus Kremliaus inspiruotų veiksmų, įskaitant dezinformaciją ir propagandą, pagausėjimo Europoje“, siekiant sukelti abejonę demokratinėmis vertybėmis ir valstybingumu, skaldyti ES vienybę, silpninti ES ir NATO bendradarbiavimą, paralyžiuoti sprendimų priėmimą bei diskredituoti ES institucijas. EP nariai pripažįsta, kad Rusijos valdžia propagandos tikslais agresyviai naudojasi specialiais fondais, žiniasklaida (pavyzdžiui, RT, „Sputnik“), mokslinėmis, visuomeninėmis ir religinėmis organizacijomis, socialinėmis medijomis ir interneto „troliais“. Jie susirūpinę dėl to, kad ES viduje yra šaltinių, platinančių priešišką užsienio šalių propagandą, net Kremliaus finansuojamų politinių partijų ir organizacijų. Komitetas susirūpinęs „Islamo valstybės“ (Daesh) propaganda, ypač ta, kuri skleidžiama socialiniuose tinkluose ir skirta jaunimui pritraukti.

ES institucijos raginamos susitarti dėl propagandos ir dezinformacijos apibrėžčių kartu su žiniasklaidos atstovais ir ekspertais, užtikrinti geresnį veiksmų koordinavimą ir informacijos mainus tarp ES ir jos valstybių, NATO ir Jungtinių Tautų struktūrų bei nevyriausybinių organizacijų. Atkreipdami dėmesį į agresyvius Rusijos veiksmus kibernetinėje erdvėje naudojantis tarptautinės teisės spragomis, europarlamentarai skatina geriau užtikrinti ES ir jos šalių informacinių sistemų saugumą.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad Kremlius skelbiasi laikąs kai kurias Europos valstybes priklausančiomis Rusijos įtakos sferai, tuo menkindamas jų suverenumą. Pasak EP narių, viena pagrindinių Kremliaus strategijų yra „manipuliuojant istorinių įvykių interpretacijomis teisinti savo veiksmus ir geopolitinius interesus“. EP komitetas ragina skirti daugiau dėmesio visuomenės švietimui apie komunistinių režimų nusikaltimus ir jų dokumentavimui. Pritardami ES strateginės komunikacijos veiksmų planui, europarlamentarai ragina pasiūlyti teisinių priemonių, kurios leistų veiksmingiau kovoti su dezinformacija ir propaganda. Kartu siūloma persvarstyti biudžetą ir sustiprinti ES paramą laisvai žiniasklaidai, skirtai Rusijos ir aplinkinių šalių gyventojams ir šių šalių nevyriausybinėms organizacijoms. Kita vertus, europarlamentarų įsitikinimu, „kovodami su propaganda pasitelkę propagandą, pasiektume priešingų rezultatų“, todėl svarbu paneigti melą, o kartu skleisti teigiamą žinią. Rezoliucijos projektui pritarė 31 EP Užsienio reikalų komiteto narys, nepritarė 8, o susilaikė 14. Visas Parlamentas dėl jos balsuos lapkričio 21–24 dienomis Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje.

© 2016 „XXI amžius“