„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2016 m. spalio 28 d., Nr. 10 (292)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

 

Kultūros ministerijos apdovanojimas įteiktas kunigui Miroslavui Daniui

Vaclovas Bagdonavičius
ir kun. Miroslavas Danys
prie Vydūno atminimo lentos
T. Staniko (alkas.lt) nuotrauka

Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už ilgametį indėlį ir ypatingus nuopelnus įamžinant Vydūno atminimą Vokietijoje, nuolatinę veiklą populiarinant Vydūno kūrybą, plėtojant Lietuvos ir Vokietijos kultūros ryšius apdovanotas liuteronų kunigas Miroslavas Danys iš Detmoldo (Vokietija). Aukščiausią ministerijos apdovanojimą kun. M. Daniui Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje spalio 15-ąją, minint Vydūno palaikų perlaidojimo 25-metį, įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis.

Šiemet sukanka 25 metai, kai iš Detmoldo (Vokietija) buvo perkelti į Lietuvą žymaus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno palaikai, 1991 m. spalio 19 d. iškilmingai perlaidoti Bitėnų kapinėse prie Rambyno. Nuo tų metų kun. Miroslavas Danys pradėjo savo veiklą Vydūno labui.


Nuo autoritarinio režimo išsigelbėjęs tadžikas savo gyvenimą kuria Lietuvoje

Kristina Kalinskienė

Tadžikas Ilhomjonas
Yakubovas su žmona ir dukra

Grasinimai, atleidimas iš darbo, bendražygių mirtys ir nuolatinis pavojus – taip penkerius metus gimtojoje Tadžikijoje gyveno Ilhomjonas Yakubovas ir jo šeima. Autoritarinio režimo valdomoje šalyje į politiką pasukęs vyras iš pradžių neteko darbo, vėliau – verslo, o galiausiai buvo suimtas ir kankintas. Saugų prieglobstį Ilhomjonas ir jo šeima rado Lietuvoje.

„Šiuo metu kai kuriems mano bendražygiams gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės, kiti kaip ir aš buvo priversti išvykti į užsienį. Tačiau tikiu, kad aš ir mano šeima vieną dieną grįšime į kitokią – demokratišką – Tadžikiją“, – sako I. Yakubovas. Žlugus Sovietų Sąjungai nė vieni rinkimai Tadžikijoje dar nebuvo laisvi ir sąžiningi. Šaliai nuo 1992 metų vadovauja prezidentas Emomalis Rahmonas, o autoritariniam režimui besipriešinanti opozicija, kuriai priklausė I. Yakubovas, žiauriai persekiojama. Režimo nemalonę I. Yakubovas pajuto vos prisijungęs prie opozicinės partijos veiklos. Iš pradžių jis buvo atleistas iš sporto mokyklos, kurioje dirbo bokso treneriu, vėliau turėjo ne kartą aiškintis teisėsaugos struktūroms dėl savo aktyvaus dalyvavimo politikoje. Iš šalies valdžios vyras sulaukė ir žiaurių grasinimų, ir masinančių pažadų, tačiau politinės veiklos neišsižadėjo. 2014 metais I. Yakubovas bandė dalyvauti parlamento rinkimuose kaip vienas iš opozicijos kandidatų. 2015 metais buvo suimtas ir kankintas, tačiau jam pavyko pabėgti ir sėkmingai pasiekti Lietuvą. Vėliau prie jo prisijungė ir žmona su dukra.


Lietuvos ir Estijos vienybė – regiono saugumui ir gerovei

Lietuvos ir Estijos
prezidentės Dalia Grybauskaitė
ir Kersti Kaljulaid (kairėje)

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Vilniuje susitiko su naująja Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Tai vienas pirmųjų spalio 10 dieną pareigas pradėjusios eiti Prezidentės užsienio vizitų. Lietuvos ir Estijos valstybių vadovės aptarė aktualius dvišalius, regioninius ir ES klausimus. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Baltijos šalių saugumui, energetinės nepriklausomybės ir branduolinės saugos užtikrinimui.

„Dirbdami kartu pasiekėme daug. Esame matomi ir girdimi tarptautinėje erdvėje. Įveikėme energetinę izoliaciją, užsitikrinome tvirtas NATO garantijas. Per 26 metus Lietuva su Estija ne tik pasivijo, bet ir kai kuriose srityse aplenkė senesnės demokratijos šalis. Tačiau šiandien susiduriame su naujomis grėsmėmis ir iššūkiais, kuriems įveikti vėl reikalinga Baltijos kelio vienybė“, – sakė Prezidentė. Šalies vadovės teigimu, stiprėjanti geopolitinė įtampa ir vis garsesnis žvanginimas ginklais Kaliningrade verčia suvienyti regiono valstybių jėgas gerinant karinių pajėgų parengtį, užsitikrinti ilgalaikį Aljanso gynybinį planavimą, ugdyti žmonių valią priešintis, ieškoti regioninių oro gynybos sprendimų.


Naujasis Nobelio taikos premijos laureatas – vanagas, tapęs balandžiu

Nobelio taikos premijos laureatas
Kolumbijos prezidentas
Chuanas Manuelis Santosas
Nuotrauka iš www.ku.ac.ke

Spalio 7 dieną Nobelio komitetas iš Oslo paskelbė, kad 2016 metais šio itin svarbaus apdovanojimo laureatas yra Kolumbijos prezidentas Chuanas Manuelis Santosas (Juan Manuel Santos) „už jo ryžtingas pastangas užbaigti daugiau nei 50 metų trunkantį pilietinį karą, kuris kainavo mažiausiai 220 tūkstančių gyvybių ir perkėlė beveik šešis milijonus kitų asmenų. Apdovanojimas taip pat yra įvertinimas Kolumbijos žmonių, kurie nepaisant didelių sunkumų ir piktnaudžiavimų, neprarado teisingos taikos vilties, ir visų tų, kurie prisidėjo prie taikos proceso. Tai – ir daugybės pilietinio karo aukų atstovų įvertinimas“, – rašoma Komiteto motyvacijoje.

Prezidentas Ch. M. Santosas taikos derybas su didžiausia sukilėlių grupuote FARC, kuri vadovaujasi marksistine ideologija, pradėjo prieš gerus penkerius metus. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje taikos procesas pasiekė viršūnę ir, tam tikra prasme, naują dugną. Rugsėjo 26 dieną taikos susitarimas – ne vien deklaracija, bet beveik trijų šimtų puslapių programa, apimanti teisingumo, politikos ir ekonomikos klausimus, – buvo iškilmingai pasirašytas, dalyvaujant keliolikai prezidentų, JTO generaliniam sekretoriui ir kitoms aukšto lygio delegacijoms, tarp kurių ir Šventojo Sosto atstovai. Tačiau po savaitės, spalio 2-ąją, taikos susitarimas nedidele, pusės procento persvara buvo atmestas tautos referendume, vėl bloškiant šalį į nesaugią ateities perspektyvą. Pozityvus faktas yra tai, kad ir lyderiai, kurie sakė „ne“ taikos susitarimui, paskubėjo pareikšti, kad jie nėra prieš taiką, bet prieš kai kurias taikos susitarimo sąlygas. Referendumo rezultatai daug kam sukėlė šoką, nes apklausos aiškiai rodė, jog daugiau nei pusė kolumbiečių remia taikos susitarimą, tačiau lemiamu metu jie neatėjo balsuoti. Prezidentas Ch. M. Santosas pareiškė, kad dirbs dėl taikos iki pat savo kadencijos pabaigos 2018 metais, o FARC lyderis Rodrigas Londonas (Rodrigo Londono) irgi pareiškė, kad laikysis paliaubų ir gerbs pasirašytą taikos susitarimą, ieškant išeities iš situacijos.


Naujas JTO generalinis sekretorius

Niujorke, Jungtinių Tautų būstinėje, išrinktas naujas generalinis sekretorius portugalas Antonijus Guteresas (Antonio Guterres). Generalinio sekretoriaus pareigas jis pradės eiti sausio 1-ąją, kai baigsis dvi kadencijas šiose pareigose buvusio Pan Gi Muno antroji kadencija. Katalikas A. Guteresas nuo 1995 iki 2002 metų užėmė Portugalijos ministro pirmininko postą, o nuo 2005 iki 2015 metų ėjo JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro pareigas.

 


Vieno jūrų pėstininko istorija...

Neseniai Ukraina  minėjo 25-ąsias Nepriklausomybės metines. Ta proga spausdiname Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų mėnrašyje „Savanoris“ publikuotą straipsnį apie Ukrainos karį, jūrų pėstininką Segėjų Ohrimčiuką.

Ukrainos karys, jūrų
pėstininkas Sergėjus Ohrimčiukas

Su kariu susipažinome 2013 metais, kuomet Sergėjus dalyvavo didžiausiose tarptautinėse NATO pratybose „Steadfast Jazz“ Lenkijoje: bendro tarptautinio bataliono sudėtyje veikė drauge su lietuvių kuopa iš Algirdo bataliono. Po mokymų kartu su savo jūrų pėstininkų kuopa Sergėjus grįžo į nuolatinę dislokacijos vietą Feodosijoje, Kryme. Vyrų laukė trumpas poilsis ir, atrodė, įprasta rutina – pratybos, budėjimai. Deja, atsitiko, ko nebuvo galima prognozuoti – Krymas per keletą dienų buvo atimtas iš Ukrainos, o ten tarnaujantys kariai išgyveno tikrą pragarą. Per keletą savaičių, būdami per plauką nuo mirties, jūrų pėstininkai susidūrė su nežinomybe, valdžios ir vadovybės neveiklumu, draugų ir vadų išdavystėmis, ir tik dalis jų tapo vyrais ir kariais, neišdavusiais priesaikos savo šaliai...


Pasaulyje – neramus spalis

Kun. Robertas PUKENIS

Naujajam Lietuvos Seimui reikia stebėti, kaip šėlsta mūsų kaimynas. Jis pasiruošęs net kibernetiniam karui, jau netgi amerikiečiai baiminasi dėl rusų įsiveržimo į valstybinių įstaigų kompiuterius. Bet mandagūs rusai taip nesielgia. Rusija dažniau pasamdo hakerius iš musulmonų kraštų arba iš „Islamo valstybės“ kovotojų. Politinė įtampa pasaulyje yra išaugusi. Minkštakūniai Europos Sąjungos politikai deklaruoja, kad čia – dar ne šaltasis karas. Kvailiai jie – Vladimiras Putinas seniai kariauja tą karą taip, kad greitai visi pajusime jo karštį. Tautas reikia paruošti tiesioginiam ideologiniam frontui, tada bus galima laimėti šaltąjį karą, išvengiant karštojo. Bet JAV generolai, atrodo, dirba įtemptai. ES lyderiai planuotų sukurti ES pajėgas, bet anglai sudraudė, kad negali būti kitos karinės grupės šalia NATO. Taigi šitie komikai be JAV generolų nesusitvarkys. Paklausykite, kaip amerikiečiai kalba logiškai, tvirtai, strategiškai. O jeigu pateks į vadavietę komikai prancūzai, tai tarp savęs susipeš. Taigi reikia stiprinti gynybą bent NATO aljanso viduje.


Europarlamentarai siūlo atsaką stiprėjančiai Rusijos propagandai

ES, jos narės ir piliečiai vis dažniau tampa užsienio šalių dezinformacijos ir propagandos taikiniais. Tai pažymima rezoliucijos projekte, kuriam pritarė Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komitetas. Europarlamentarai siūlo sustiprinti strateginę komunikaciją kovoje su priešiška propaganda, kuria siekiama sukelti abejones Vakarų vertybėmis, paralyžiuoti sprendimų priėmimą, diskredituoti ES institucijas bei ardyti transatlantinius ryšius. EP komitetas rimtai susirūpinęs dėl „staigaus Kremliaus inspiruotų veiksmų, įskaitant dezinformaciją ir propagandą, pagausėjimo Europoje“, siekiant sukelti abejonę demokratinėmis vertybėmis ir valstybingumu, skaldyti ES vienybę, silpninti ES ir NATO bendradarbiavimą, paralyžiuoti sprendimų priėmimą bei diskredituoti ES institucijas. EP nariai pripažįsta, kad Rusijos valdžia propagandos tikslais agresyviai naudojasi specialiais fondais, žiniasklaida (pavyzdžiui, RT, „Sputnik“), mokslinėmis, visuomeninėmis ir religinėmis organizacijomis, socialinėmis medijomis ir interneto „troliais“. Jie susirūpinę dėl to, kad ES viduje yra šaltinių, platinančių priešišką užsienio šalių propagandą, net Kremliaus finansuojamų politinių partijų ir organizacijų. Komitetas susirūpinęs „Islamo valstybės“ (Daesh) propaganda, ypač ta, kuri skleidžiama socialiniuose tinkluose ir skirta jaunimui pritraukti.


EP ragina nutraukti civilių bombardavimą

Visos karo Sirijoje pusės, ypač Rusija ir B. Asado režimas, turėtų nutraukti atakas prieš civilius, pareiškė Europos Parlamentas. Jo priimtoje rezoliucijoje smerkiami išpuoliai prieš ligonines ir humanitarinę vilkstinę, o Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariai raginami grįžti prie derybų stalo. EP nariai griežtai smerkia visas atakas prieš civilius ir ligonines Sirijoje, humanitarinės vilkstinės ir Raudonojo pusmėnulio sandėlių užpuolimą prie Alepo. Juos galima prilyginti karo nusikaltimams, o už juos atsakingi žmonės turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai ragina visas konflikto puses, ypač Rusiją ir B. Asado režimą, nutraukti visas atakas prieš civilius ir civilinius objektus, įskaitant vandens bei elektros infrastruktūrą. Jie kviečia nutraukti apsiaustis ir sudaryti sąlygas tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms, siekiančioms padėti nuo karo kenčiantiems žmonėms, greitai ir saugiai patekti į konflikto zonas.


VU profesoriui – archeologijos Nobeliui prilygstantis apdovanojimas

Spalio 20 dieną Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriui emeritui Mykolui Michelbertui iškilmingai įteiktas prof. Jozefo Kostrževskio (Jozef Kostrzewski) apdovanojimas.

Tai – aukščiausias Lenkijos mokslinės archeologijos draugijos apdovanojimas. Nors jis Lenkijoje teikiamas jau beveik trisdešimt metų, tačiau pirmą kartą skirtas užsienio mokslininkui. Nepaprastasis ir įgaliotasis Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Jaroslavas Čubinskis (Jarosław Czubiński) šį įvertinimą prilygino archeologijos Nobeliui.

„Tai man yra didelė garbė. Ir nustebau, ir labai apsidžiaugiau – gal tai bus impulsas tolesniam artimam bendradarbiavimui tarp Lenkijos ir Lietuvos archeologų. Norėčiau, kad glaudūs ryšiai nenutrūktų, kad ir toliau keistumės moksline informacija, kad intensyviau vyktų pasikeitimai studentų grupėmis, kad bendromis jėgomis greičiau išaiškintume daug paslapčių, kurios vis dar slypi nežinioje“, – sako VU profesorius emeritas M. Michelbertas.


Daugėja tiek emigrantų, tiek tautiečių Lietuvoje siunčiamų pinigų perlaidų

Per devynis šių metų mėnesius ir toliau augo per „Lietuvos paštą“ siunčiamų pinigų perlaidų apimtis. Šią vasarą Jungtinėje Karalystėje įvykęs „Brexit“ referendumas kol kas nesustabdė emigrantų į Lietuvą siunčiamų pinigų srautų.

„Lietuvos paštas“ skaičiuoja, kad vietinių pinigų perlaidų siuntimas sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2015-ųjų laikotarpiu, išaugo net trečdaliu. „Žmonės paštuose naudojasi pinigų perlaidų paslauga kaip alternatyva bankų mokėjimo nurodymams (pavedimams). Net 4 iš 5 vietinių pinigų perlaidų nukeliauja į bankų sąskaitas. Tai rodo, kad gyventojai vis dažniau kasdienes finansines operacijas renkasi atlikti paštuose ir „PayPost“ skyriuose“, – sakė „Lietuvos pašto“ Rinkodaros ir pardavimų direktorius Aurimas Čiagus.


Airijos lietuvių jaunimą subūrė projektas „Atgal į Lietuvą“

Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė Dubline spalio 15 dieną surengtoje konferencijoje „Atgal į Lietuvą“ paragino jaunimą grįžti į Tėvynę ir, naudojant svetur sukauptą patirtį bei žinias, prisidėti prie ekonomikos, gerovės ir pilietinės visuomenės stiprinimo.

Projekto „Atgal į Lietuvą“ lyderiai, gimę ir užaugę Lietuvoje, bet ilgiau ar trumpiau gyvenę emigracijoje, Linas Stankus, Justė Vižinytė, Irma Milišauskaitė, Gediminas Tamulynas papasakojo, kokiu būdu jų klajonės po pasaulį ir paieškos tapo sėkmės istorijomis, bei pabrėžė, kad savų idėjų realizacijai Lietuvą pasirinko ne atsitiktinai, o vedami patriotiškų paskatų.

Trečios kartos išeivijos lietuviai Darius Udrys ir Jurgis Didžiulis su žmona Erika Dženings (Erica Jennings) – aire, gyvenančia Lietuvoje, – pasidalijo gyva patirtimi, kaip perėmė iš senelių meilę Lietuvai ir sugrįžę į ją tapo „savais“. Visus sužavėjo įmonės „Wide Wings“ įkūrėjo Gedimino Tamulyno verslo receptas – patirties ir įgūdžių, įgytų užsienyje, pritaikymas Tauragėje sukuriant tarptautinėje erdvėje veikiantį verslą ir argumentacija, kodėl Lietuvoje gyventi gera.


Bukarešte pristatė knygą, pasakojančią apie lietuvių tremtį

Lietuvių kilmės amerikiečių rašytoja Rūta Šepetys lankėsi Rumunijoje, Bukarešte, ir knygyne „Humanitas“ skaitytojams pristatė rumunų kalba išleistą savo knygą „Tarp pilkų debesų“ („Printre tonuri cenu?ii“). Pristatyme, be pačios autorės, kaip kviestiniai kalbėtojai dalyvavo Lietuvos ambasadorius Rumunijoje Arvydas Pocius, buvęs Rumunijos komunizmo nusikaltimų tyrimo instituto direktorius Stežarelis Olaru (Stejćrel Olaru), anksčiau ėjęs Rumunijos ministro pirmininko patarėjo saugumo klausimais bei Rumunijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pareigas, JAV ambasados spaudos atašė Richardas Silveris, knygos vertimą į rumunų kalbą parengusi vertėja Gabriela Stoica. Renginį muzikiniu pasirodymu paįvairino jaunoji smuikininkė Sanziana Cristiana Mandrut su akompaniatore Olga Podobinschi.


Lietuvos kviečių augintojus vilioja Brazilijos rinka

Brazilija yra viena sparčiausiai besivystančių pasaulio šalių, su kuria Lietuva sieja nemažai vilčių. Verslo nišų Brazilijoje ieško ir žemės ūkio produkcijos gamintojai. Neseniai gerų žinių sulaukė grūdų augintojai. Brazilija – tolima šalis, tačiau tokia pati yra ir Kinija, su kuria jau sėkmingai dirba Žemės ūkio ministerija, tiesdama kelius eksporto leidimams gauti. Brazilija domisi ne tik lietuviškų maisto produktų gamintojai, bet ir grūdų augintojai. Pirmasis etapas, kurio metu Brazilijos autorizuoti centrai atlieka pateikto eksporto klausimyno vertinimą, baigtas – klausimynas įvertintas teigiamai. Dabar vyksta antrasis etapas, kai tą patį klausimyną, atsižvelgiant į autorizuoto centro pateiktas išvadas, vertina Brazilijos žemės ūkio ministerija.


Europarlamentarai remia idėją dovanoti traukinio bilietą 18-mečiams keliauti po Europą

Pavasarį Strasbūre vykusio Europos jaunimo renginio dalyviams kilo idėja kreiptis į ES institucijas ir prašyti kiekvienam ES aštuoniolikmečiui nemokamai suteikti „InterRail“ bilietą, skirtą mėnesį keliauti traukiniais po Europą. Antradienio vakarą ši idėja aptarta Europos Parlamente. Ji sulaukė daugelio diskusijos dalyvių palaikymo.

ES transporto komisarė Violeta Bulc pabrėžė, kad tokia iniciatyva susijusi su daugeliu iššūkių. „Komisija atidžiai išnagrinės galimus šios iniciatyvos kaštus, finansavimo šaltinius ir administravimo galimybes, – kalbėjo ji. – Galėsime apsvarstyti kitus įmanomus šios puikios idėjos variantus, pavyzdžiui, patraukliu pasirinkimu galėtų tapti loterija, kurioje jaunimas galėtų laimėti palyginti daug nemokamų bilietų“.


Lietuvos ambasada protestuoja dėl istoriją iškraipančios knygos pristatymo Milane

Spalio 13 dieną Lombardijos sostinėje pristatyta šmeižikiškai Sausio 13-osios įvykius iškraipanti Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“. Šiuo leidiniu Italijos visuomenei pateikiama dezinformuojanti ir faktais nepagrįsta Lietuvos istorijos versija, kuria tendencingai siekiama suteršti Laisvės gynėjų atminimą ir skleisti nepriklausomos Lietuvos valstybei priešiškas idėjas.

Ambasada griežtai nepritaria šiam renginiui ir apgailestauja, kad šis propagandinis leidinys prasibrovė į Italijos „Mondadori“ knygynų tinklo sales. Ambasada įteikė protesto laiškus pristatymo organizatoriams ir knygyno administracijai. Juose pabrėžiama, kokią grėsmę laisvoms visuomenėms kelia neatsakinga ir propagandinė literatūra. Lietuvos ambasada Italijoje ragina Milano lietuvius savo aplinkoje argumentuotai skleisti žinią apie tikrąją Sausio 13-osios įvykių reikšmę.


Europos Parlamentas ratifikavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimą

Spalio 4 dieną Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė istoriniam Paryžiaus kovos su klimato kaita susitarimui (610 balsų už, 38 prieš, 31 susilaikė). Taip jis sudarė sąlygas ankstesniam nei tikėtasi šio susitarimo įsigaliojimui – jau šių metų lapkričio pradžioje.

Europos Parlamentui pritarus, ES Taryba galės patvirtinti Sąjungos sprendimą ratifikuoti Klimato kaitos susitarimą ir kartu su septyniomis jį jau ratifikavusiomis ES valstybėmis (Austrija, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija) deponuoti Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke. Ratifikavusi šį susitarimą, ES kartu su JAV, Kinija, Indija ir kitomis šalimis lapkričio 7–18 dienomis dalyvaus šio susitarimo šalių konferencijoje Marakeše (Marokas), kurioje bus sprendžiama dėl tolesnių kovos su klimato kaita priemonių. Naujajam klimato kaitos susitarimui įsigalioti būtina, kad jį ratifikuotų bent 55 (iš 197) JT Klimato kaitos konferencijos šalys, išmetančios į orą ne mažiau kaip 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje. Šiuo metu sutartį yra ratifikavusios 62 valstybės, o jų bendras emisijų lygis siekia 51,89 proc. ES yra atsakinga už 12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pasaulyje, taigi Sąjungai ratifikavus susitarimą bus įvykdytos sąlygos jam įsigalioti nuo šio lapkričio.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija