Moldovoje ir Bulgarijoje prorusiškų kandidatų pergalė
Lapkričio 14-ąją, sekmadienį, ir Moldovoje, ir Bulgarijoje vyko antrasis prezidento rinkimų ratas. Abiejų šalių rinkėjai pasirinko prorusiškus kandidatus. Prorusiškas kandidatas Igoris Dodonas laimėjo Moldovos prezidento rinkimų antrąjį ratą. Spalio 30-ąją rinkimų pirmąjį ratą I. Dodonas laimėjo surinkęs 48 proc. balsų, o centro dešiniųjų pažiūrų Maia Sandu, buvusi švietimo ministrė ir Pasaulio banko darbuotoja, tąsyk liko antra (38 proc. balsų). Ji ragino integruotis į Europą, reikalavo, kad tūkstančiai Rusijos karių būtų išvesti iš separatistinio Padniestrės regiono, po trumpo pilietinio karo XX amžiaus pabaigoje tapusio faktiškai nepavaldžiu Kišiniovo vyriausybei. Tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti 3,5 mln. gyventojų turinti Moldova laikoma Vakarų šalių ir Maskvos priešpriešos arena. 2014 metais Moldova pasirašė asociacijos su ES sutartį, o pusė šalies eksporto dabar keliauja į Bendrijos šalis. Šiam žingsniui atkakliai priešinosi Rusija, o kai sutartis buvo pasirašyta, Maskva atsakė embargu gyvybiškai svarbiam Moldovos žemės ūkio sektoriui. I. Dodonas, 20062009 metais ėjęs ekonomikos ministro pareigas komunistų vyriausybėje, visaip skatino megzti glaudesnius ryšius su Maskva ir plėsti prekybą. Rinkimų komisija nurodė, kad rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų rate buvo 53,3 procento. Korupcijos skandalų pastaraisiais metais supurtyta Moldova pirmąkart per pastaruosius 16 metų prezidentą rinko tiesiogiai. Anksčiau valstybės vadovą rinkdavo parlamentas. Pastaraisiais metais Moldovą krėtė korupcijos skandalai ir politinė sumaištis. 2014 metais iš trijų bankų paslaptingai dingus milijardui JAV dolerių, šalyje kilo protestai, buvo suimtas tuometis premjeras Vladas Filatas, o vėliau nuteistas už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba. Dabartinis Moldovos ministras pirmininkas Pavelas Filipas, šį postą užimantis nuo šių metų sausio, yra europietiškų pažiūrų politikas, tačiau susidariusi politinė ekonominė padėtis neskatino rinkėjus rinktis europietiško kandidato. Moldova yra skurdžiausia Europos šalis. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų pajamos yra mažiau nei 5 doleriai (4,6 euro) per dieną, o vidutinis mėnesio atlyginimas 240 dolerių (220 eurų). Užsienyje dirbančių moldavų perlaidos sudaro beveik ketvirtį šalies bendrojo vidaus produkto. Beje, jos pastaruoju metu sumažėjo dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio. Apie 78 proc. Moldovos gyventojų yra moldavai, o maždaug 14 proc. ukrainiečiai ir rusai. Rusijos naujienų agentūra TASS džiūgavo, kad moldavai balsavo už draugiškų santykių su Rusija atkūrimą. Po pirmojo rinkimų turo Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Slutskis kalbėjo apie Moldovos galimybes prisidėti prie Eurazijos ekonominės sąjungos projektų. TASS žinutėje apie Bulgarijos prezidento rinkimus Rusijos valdančiosios partijos Vieningoji Rusija deputatas Sergejus Železniakas aiškino, kad esą Europoje daugėja patriotų, kurie priešinasi Europos Sąjungos (ES) diktatūrai, griaunančiai šalių nacionalinę ekonomiką ir suverenitetą. Rusijos Federacijos Tarybos komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas teigė: Jie suprato, kad daug prarado atsisakydami ekonominio bendradarbiavimo su Rusija.
Buvęs karinių oro pajėgų vadas Rumenas Radevas Bulgarijos prezidento rinkimuose gavo beveik 60 proc. balsų. Jis laikosi prorusiškos politikos, tad ES narės Bulgarijos ateitis lieka neaiški. Centro dešiniųjų pažiūrų premjeras Boiko Borisovas atsistatydino iš pareigų, kai jo palaikyta kandidatė į prezidentus patyrė triuškinamą pralaimėjimą prorusiškam generolui, gaudama tik kiek daugiau kaip 35 proc. balsų. Charizmos stokojanti C. Cačeva nesugebėjo palenkti į savo pusę rinkėjų, nepatenkintų vyriausybės nesugebėjimu kovoti su korupcija ir skurdu neturtingiausioje ES šalyje narėje. Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės Gallup direktorius Parvanas Simeonovas naujienų agentūrai AFP teigė, kad rinkimų rezultatas yra aiškus protesto balsas. Nors vyriausybė žadėjo reformų, kyšininkavimas ir skurdas tebėra šalies rykštė, o visuomenės pyktį taip pat kurstė tūkstančiai migrantų, šiuo metu įstrigusių Bulgarijoje. Prezidento vaidmuo yra daugiau reprezentacinis. Valstybės vadovas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir politikas, kurio nuomonė gerbiama. R. Radevas penkerių metų kadenciją pradės sausio 22 dieną. Galbūt jo pirmasis darbas bus paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus ateinantį pavasarį, nes B. Borisovas sekmadienį pareiškė atsisakysiantis suformuoti pereinamojo laikotarpio vyriausybę. Nors jo partija GERB yra pagrindinė politinė jėga šalyje, apklausos rodo, kad ji per rinkimus tikriausiai negautų daugumos. Nacionalinio saugumo klausimai ir pastangos užkirsti kelią tolesniam migrantų antplūdžiui buvo pagrindiniai R. Radevo rinkimų kampanijos punktai. Prieš rinkimus generolas įnirtingai kritikavo konservatorių valdžią. R. Radevas atvirai palaiko nuomonę, kad ES turėtų atšaukti sankcijas Rusijai dėl Ukrainos krizės, yra išsakęs prakeiksmus Bendrijai ir NATO. Analitikai įsitikinę, kad naujasis šalies vadovas gali siekti glaudesnių ryšių su Maskva. Savo pergalės kalboje R. Radevas gyrė JAV išrinktąjį prezidentą Donaldą Trampą už pastangas siekti glaudesnio dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, esą tai suteikia daug vilties sumažinti konfrontacijos riziką, ypač Sirijoje, kur Rusija ir JAV palaiko priešingas kruvino pilietinio karo stovyklas. Kadenciją baigiantis Rosenas Plevnelijevas, griežtas Maskvos kritikas, perspėjo, kad Rusija stengiasi destabilizuoti Europą finansuodama prieš ES nusistačiusius ultranacionalistus Balkanų šalyse ir Bulgarijoje.
Ekspertų nuomone, tokia rinkėjų nuostata įstumia šiuos buvusius komunistinius kraštus į Rusijos įtakos zoną. Tai gera žinia Kremliui, kuris lenktyniauja su Vakarais dėl įtakos Rytų Europoje. Rytų ir Vidurio Europoje stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms jau kurį laiką matomas suartėjimas su Rusija. Kaip pažymi ekspertai, tikėjimas Vakarų idealais šiose šalyse akivaizdžiai blėsta.
Galima pridurti, kad Europos Sąjungai ir NATO blokui netikra situacija susidaro ir Estijoje, kurioje vyriausybę suformuoti pavesta Centro partijos lyderiui Juriui Ratasui. Jis atstovauja palankiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusiai partijai, nors visus šios nepriklausomybės metus Estija tvirtai laikėsi okupantu laikyto rytinio kaimyno atžvilgiu. Centro partiją dažniausiai remia Estijoje gyvenantys rusų tautybės piliečiai.
© 2016 XXI amžius
|