2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Pietų Indijoje atidengta atminimo lenta lietuvių kilmės vyskupui Mykolui Šostakui

Viešnios iš Lietuvos prie paminklinės lentos lietuvių kilmės vyskupui Mykolui Šostakui Indijos Keralos valstijos Kočio mieste

Lapkričio 20 dieną, sekmadienį, Indijos pietuose atidengta paminklinė lenta lietuvių kilmės vyskupui Mykolui Šostakui. Balto marmuro plokštė su lotynišku įrašu atgulė dailioje neogotikinėje Verapolio katedroje, apie 20 kilometrų į šiaurę nuo antrojo pagal dydį Keralos valstijos miesto Kočio. Šioje katedroje Mykolas Šostakas, kaip popiežiaus apaštališkasis vikaras, tarnavo 22 metus (1751–1773), čia ir buvo palaidotas. Tiesa, per didelį XX amžiaus pradžios potvynį jo kapas buvo užlietas ir neišliko.

„Džiugu ir kartu vis dar neįtikėtina, kad ambasadai per devynis mėnesius pavyko įgyvendinti šį projektą. Indijoje tai – labai trumpas laikotarpis. Atvykę su pasiūlymu įamžinti M. Šostako atminimą iškart sulaukėme didelio ir entuziastingo palaikymo. Keralos karmelitų bendruomenei mūsų tėvynainis seniai tapęs savu ir jie iškart pasakė: „Taip, darykime!“ Jie ne kartą kartojo, kad tai – puiki galimybė Keralos ir Verapolio žmonėms papasakoti apie Lietuvą, iš kurios atvyko visų mylimas ir gerbiamas vyskupas“, – sakė Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša.

Miglotas lapkritis

Kun. Robertas PUKENIS

Lapkričio 8-ąją milijonai pasaulio žmonių, kvapą užgniaužę stebėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus. 45-uoju JAV prezidentu tapo ekstravagantiškas, nenuspėjamas milijardierius Donaldas Trampas (Donald Trump). Nors ir daug kalbėta, rašyta įvairių apžvalgininkų ir politologų, bet vis dėlto pasigendama vieno kito katalikiško akcento jų įžvalgose. Žinoma, kad Hilari Klinton (Hillary Clinton) mums, lietuviams, buvo saugesnis ir geresnis variantas. Aš irgi iš pradžių maniau, kad D. Trampo išrinkimas Lietuvai bus blogai, bet paskui dėl tokio vertinimo susilaikiau, suprasdamas, kad Dievo Apvaizda tokiuose įvykiuose vis dėlto veikia geriau negu diplomatų strategijos. Tad kokios mintys kilo, žvelgiant į neramų pasaulį pro Bažnyčios langą?

Rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose yra pamoka Europos Sąjungos, o ypač Lietuvos politikams. JAV respublikonai gina gyvybę, jie dažnai pasisako už tvirtą tradicinę šeimą, nepritaria abortams, įvairiausiems bandymams (Džordžas Bušas, tapęs prezidentu, uždraudė vadinamuosius „mokslinius tyrimus“, susijusius su gyvybe). O Barakas Obama, tapęs prezidentu, viską leido, ką respublikonai buvo įdiegę moralės, šeimos, gyvybės apsaugos srityje. Be to, B. Obama kartais netgi griežtai stodavo prieš Katalikų Bažnyčios poziciją, todėl H. Klinton netgi prezidentą B. Obamą buvo pakritikavusi, ypač užsienio politikos srityje, ir teigė, kad ji turinti kitokias pažiūras. Vis dėlto prezidentas B. Obama tiek „nusivažiavo“, kad 2015 m. liepos 26-ąją, atskridęs į Keniją, pradėjo užtarti sodomizmą, lyg tai būtų svarbiausias dalykas žmonijai. Aš tik dėstau faktus ir atsiprašau panašios orientacijos žmonių, prašydamas niekam neniekinti kitaip mąstančių ir nesityčioti iš jų – negali būti jokios homofobijos. Bet ir musulmonai, aprašę tą B. Obamos vizitą, teigė: „Pranašas buvo nesuprastas savo tėviškėje“. Kiti afrikiečiai aiškino, kad jie Afrikoje yra atsilikę ir jiems tai neaktualu.

JAV siųs karių apsaugoti koridorių tarp Lenkijos ir Lietuvos

JAV ir Rusijai atsidūrus situacijoje, kurią kai kurie linkę vadinti nauju šaltuoju karu, apie 900 amerikiečių karių netrukus atsidurs pavojingiausiame fronte. Praėjusį mėnesį JAV ir NATO patvirtino Šiaurės rytų Lenkijoje nuo 2017 metų balandžio dislokuosiančios tarptautinį batalioną, kuriam vadovaus amerikiečiai. JAV pasirinko dislokuoti karius strategiškai reikšmingiausiame Lenkijos regione. Ekspertai laikosi nuomonės, kad Lenkija tapo svarbiausia NATO rytinių narių šalimi, o šalies valdžia siekia amerikiečių dalyvavimo dėl JAV turimo galingiausios Aljanso narės statuso. Strategine prasme ši Lenkijos teritorija itin reikšminga ir potencialiai galinti atsidurti žiaurumų centre, jei tarp NATO ir Rusijos kiltų ginkluotas konfliktas. Suvalkų koridorius, kuriame ir bus dislokuotos JAV pajėgos, – siauras apie 100 kilometrų teritorijos ruožas, besiribojantis su NATO nare Lietuva. Iš kitų pusių ši teritorija ribojasi su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi ir Rusijos karine sąjungininke Baltarusija. Į Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą – taip pat bus siunčiami NATO batalionai, kuriems vadovaus Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Vokietija. Baltijos šalims itin didelį nerimą kelia Rusijos agresijos pavojus, ypač po 2014 metais Maskvos įvykdytos invazijos į Krymą ir šio pusiasalio aneksijos. Nauji kariniai daliniai – dalis NATO programos, skirtos nuraminti Aljanso nares ir atgrasyti Rusiją nuo bet kokių puolimo planų. Spalį Rusija dislokavo branduolinį ginklą gabenti galinčių raketų „Iskander“ Kaliningrade. Šį poelgį Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščikovskis (Witold Waszczykowski) pavadino didelio masto Kaliningrado pajėgų apsaugos stiprinimu ir pridūrė, kad šios raketos galėtų pasiekti didžiąją Lenkijos teritorijos dalį. Tačiau JAV karinis dalinys, kuris bus dislokuotas Suvalkų koridoriuje ir prie kurio prisidės karių iš JK ir Rumunijos, tėra smulkmena, lyginant su amerikiečių karinėmis pastangomis, dėtomis siekiant atgrasyti Sovietų Sąjungą šaltojo karo laikotarpiu. Ekspertai pažymi, jog dabartinės NATO pajėgos Baltijos šalyse tokios mažos, kad ne atgraso Rusiją, bet ją provokuoja pradėti niokojamą karą. Geopolitinio JAV ir Sovietų Sąjungos susipriešinimo metais apie 300 tūkst. amerikiečių karių ir tankų dislokuota Vokietijos teritorijoje, kad prireikus būtų galima apginti strategiškai reikšmingą Fuldos koridorių – žemumų teritoriją, kuri, kaip buvo manyta, galėjo tapti labiausiai tikėtinu keliu, kuriuo judėtų sovietų tankai invazijos į Vakarų Europą atveju. Spalio pabaigoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ramino Baltijos šalis sakydamas, jog Aljansui svarbiausia yra atgrasyti, o ne kopijuoti Rusijos veiksmus, vėl kylant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl jos karinio aktyvumo Baltijos jūros regione. Susitikime NATO būstinėje Briuselyje su Baltijos šalių žurnalistais Aljanso vadovas prisiminė šaltojo karo laikus, kai nervų karas su Rusija buvo pasiekęs aukščiausią tašką.

D. Grybauskaitės interviu JAV televizijai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lapkričio 19-ąją duodama interviu JAV televizijai CNN, išreiškė įsitikinimą, kad ir po rinkimų JAV išlaikys lyderės pozicijas pasaulyje saugumo srityje. „(...) Mes norėtume matyti Ameriką ir toliau svarbią pasaulyje, ypač saugumo architektūroje, neatsitraukiant nuo tarptautinių susitarimų ar tarptautinių saugumo susitarimų. Nes jei tai atsitiks, Amerika nebebus didi ir praras pozicijas, kurias dabar turi“, – sakė D. Grybauskaitė, apeliuodama į išrinktojo JAV Prezidento Donaldo Trampo rinkimų šūkį, kad jis Ameriką vėl padarys didžią. D. Grybauskaitė sakė, kad JAV visada buvo demokratijos, taikos ir laisvės garantas. Paklausta apie Rusijos elgesį, Prezidentė teigė, kad Lietuva mato „pratybas, elgesį oro erdvėje, Baltijos jūroje, povandeninius laivus, plaukiančius aplink mūsų sienas, žinoma, elgesį Ukrainoje“. Tokį elgesį ji apibrėžė kaip „agresyvų, nenuspėjamą ir labai pavojingą“. CNN žurnalistui paklausus apie tai, kodėl ji po Krymo aneksijos Rusiją pavadino teroristine valstybe, D. Grybauskaitė sakė: „Dabar mes matome galbūt didžiausią įtampą santykiuose tarp Vakarų ir Rusijos po šaltojo karo. Ir tai yra būtent tai, kas leidžia mums apibrėžti tokį elgesį, kaip jis buvo apibrėžtas“. Prezidentė teigė, kad nėra tikslinga spėlioti Rusijos planų, tačiau pabrėžė, jog Lietuva yra pasirengusi viskam. Prezidentė aiškino: „Mes galime spėlioti visi, ir tikriausiai ne man spėlioti apie tai viešai, bet mes esame pasirengę viskam. Mes žinome, kokia neprognozuojama, pavojinga yra mūsų kaimynystė, bet mes esame įpratę gyventi tokioje aplinkoje, mes investuojame į savo saugumą, gynybą, tarptautinius santykius. Niekada nepasikartos situacija, buvusi prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai negynėme savęs ir leidome Rusijos kariams eiti per mūsų teritoriją, to niekada daugiau neatsitiks. Mes žinome, kaip gyventi su šiuo kaimynu. Tačiau prognozuoti arba spėlioti tikriausiai nėra prasmės, mums reikia garantijų viskam“.

Moldovoje ir Bulgarijoje – prorusiškų kandidatų pergalė

Lapkričio 14-ąją, sekmadienį, ir Moldovoje, ir Bulgarijoje vyko antrasis prezidento rinkimų ratas. Abiejų šalių rinkėjai pasirinko prorusiškus kandidatus. Prorusiškas kandidatas Igoris Dodonas laimėjo Moldovos prezidento rinkimų antrąjį ratą. Spalio 30-ąją rinkimų pirmąjį ratą I. Dodonas laimėjo surinkęs 48 proc. balsų, o centro dešiniųjų pažiūrų Maia Sandu, buvusi švietimo ministrė ir Pasaulio banko darbuotoja, tąsyk liko antra (38 proc. balsų). Ji ragino integruotis į Europą, reikalavo, kad tūkstančiai Rusijos karių būtų išvesti iš separatistinio Padniestrės regiono, po trumpo pilietinio karo XX amžiaus pabaigoje tapusio faktiškai nepavaldžiu Kišiniovo vyriausybei. Tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti 3,5 mln. gyventojų turinti Moldova laikoma Vakarų šalių ir Maskvos priešpriešos arena. 2014 metais Moldova pasirašė asociacijos su ES sutartį, o pusė šalies eksporto dabar keliauja į Bendrijos šalis. Šiam žingsniui atkakliai priešinosi Rusija, o kai sutartis buvo pasirašyta, Maskva atsakė embargu gyvybiškai svarbiam Moldovos žemės ūkio sektoriui. I. Dodonas, 2006–2009 metais ėjęs ekonomikos ministro pareigas komunistų vyriausybėje, visaip skatino megzti glaudesnius ryšius su Maskva ir plėsti prekybą. Rinkimų komisija nurodė, kad rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų rate buvo 53,3 procento. Korupcijos skandalų pastaraisiais metais supurtyta Moldova pirmąkart per pastaruosius 16 metų prezidentą rinko tiesiogiai. Anksčiau valstybės vadovą rinkdavo parlamentas. Pastaraisiais metais Moldovą krėtė korupcijos skandalai ir politinė sumaištis. 2014 metais iš trijų bankų paslaptingai dingus milijardui JAV dolerių, šalyje kilo protestai, buvo suimtas tuometis premjeras Vladas Filatas, o vėliau nuteistas už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba. Dabartinis Moldovos ministras pirmininkas Pavelas Filipas, šį postą užimantis nuo šių metų sausio, yra europietiškų pažiūrų politikas, tačiau susidariusi politinė ekonominė padėtis neskatino rinkėjus rinktis europietiško kandidato. Moldova yra skurdžiausia Europos šalis. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų pajamos yra mažiau nei 5 doleriai (4,6 euro) per dieną, o vidutinis mėnesio atlyginimas – 240 dolerių (220 eurų). Užsienyje dirbančių moldavų perlaidos sudaro beveik ketvirtį šalies bendrojo vidaus produkto. Beje, jos pastaruoju metu sumažėjo dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio. Apie 78 proc. Moldovos gyventojų yra moldavai, o maždaug 14 proc. – ukrainiečiai ir rusai. Rusijos naujienų agentūra TASS džiūgavo, kad moldavai balsavo už draugiškų santykių su Rusija atkūrimą. Po pirmojo rinkimų turo Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Slutskis kalbėjo apie Moldovos galimybes prisidėti prie Eurazijos ekonominės sąjungos projektų. TASS žinutėje apie Bulgarijos prezidento rinkimus Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Sergejus Železniakas aiškino, kad esą Europoje daugėja patriotų, kurie priešinasi Europos Sąjungos (ES) diktatūrai, griaunančiai šalių nacionalinę ekonomiką ir suverenitetą. Rusijos Federacijos Tarybos komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas teigė: „Jie suprato, kad daug prarado atsisakydami ekonominio bendradarbiavimo su Rusija“.

Ar Lietuvoje buvo CŽA kalėjimas?

Lietuva gali sulaukti papildomo tarptautinio spaudimo dėl įtarimų, kad prieš dešimtmetį netoli Vilniaus amerikiečiai buvo įrengę kalėjimą įtariamiesiems terorizmu tardyti. Hagoje įsikūrusio Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai svarsto galimybę tirti duomenis apie kankinimus slaptuose Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) sulaikymo centruose. Teisės ekspertai mano, kad tyrėjai iš Lietuvos gali pareikalauti suteikti informaciją, bet bylą gali sustabdyti amerikiečių atsisakymas bendradarbiauti. Vyriausioji Hagos teismo prokurorė, Gambijos teisininkė Fatou Bensouda paskelbė preliminarią ataskaitą dėl kaltinimų, kad JAV kariai ir CŽA agentai kankino įtariamuosius terorizmu. 74 puslapių ataskaitoje minimi ir spėjami tardymo centrai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Tarptautinis baudžiamasis teismas gali aiškintis, kas prieš dešimtmetį vyko pastate Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus. Bylą dėl galimo kankinimo taip pat nagrinėja Strasbūre veikiantis Europos žmogaus teisių teismas. Jį Lietuvos vyriausybė įtikinėja, kad Antaviliuose buvo įkurtas žvalgybos paramos centras, o ne slaptas kalėjimas. F. Bensoudos ataskaitoje rašoma, kad sulaikyti įtariamieji galėjo būti kankinami, o tai prilygsta karo nusikaltimams. „Atrodo, kad CŽA nariai mažiausiai 27 sulaikytiems asmenims taikė kankinimus, žiaurų elgesį, asmeninio orumo pažeidimus ir (arba) žaginimus Afganistano teritorijoje arba kitose (Tarptautinio baudžiamojo teismo) statuto valstybėse narėse (konkrečiai – Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje) nuo 2002 metų gruodžio iki 2008 metų kovo. Dauguma šių pažeidimų, kaip įtariama, buvo įvykdyta 2003–2004 metais“, – rašoma dokumente. Ataskaita parengta atlikus parengiamąjį tyrimą dėl situacijos Afganistane. Į jį JAV įsiveržė po kelis tūkstančius gyvybių nusinešusių 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, apkaltinusi valdantįjį Talibano režimą slepiant ataką organizavusius teroristus. Vėlesniais metais JAV užsienyje įrengė slaptus centrus sulaikytiems įtariamiesiems tardyti. Tuometinio prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) administracija po atakų prieš JAV įteisino vadinamuosius šiurkščius tardymo metodus, tarp jų ir imituojamą skandinimą. Ilgą laiką Lietuvos vyriausybė ir parlamentarai laikėsi pozicijos, kad šalis neturi duomenų apie konkretų asmenų gabenimą ir negali jų gauti, jei informacijos nepateiks JAV. 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita, kurioje konkretūs centrai neįvardijami, bet nurodoma, kad Lietuvoje nuo 2005 metų pradžios veikęs centras buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Havsavis (Mustafa al-Hawsawi) iš Saudo Arabijos. Šių metų vasarą Strasbūro teisme Lietuvos Vyriausybės atstovai pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, bet ryšio įrangą, o Antaviliuose buvo kuriamas žvalgybos paramos centras ir joks slaptas CŽA sulaikymo centras Lietuvoje neveikė. Dvi kadencijas – 1998–2003 ir 2004–2009 metais – Lietuvos prezidentu buvęs Valdas Adamkus sakė esąs įsitikinęs, kad CŽA slapta netardė kalinių Lietuvoje.

Seimas vienbalsiai patvirtino įsipareigojimus kitąmet 2 proc. BVP skirti gynybai

Naujasis Seimas lapkričio 15-ąją, antradienį, vienbalsiai (balsavo 116 Seimo narių) priėmė rezoliuciją dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos tęstinumo. Ja įsipareigojama 2018 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Rezoliucijoje kalbama apie tai, kad bus įgyvendintas jau anksčiau Seime pasirašytas susitarimas dėl 2014–2020 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Šiuo susitarimu kadenciją baigęs Seimas įsipareigojo iki 2020 metų įvykdyti įsipareigojimus NATO gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau yra politinis sutarimas šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais. Dokumentu žadama parama Rytų partnerystės politikos tikslams, Seimas įsipareigoja baigti derybas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kad Lietuva taptų šios organizacijos nare. Rezoliucijoje numatoma stiprinti Lietuvos santykius su JAV, Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Estija, Latvija, Šiaurės Europos ir kitomis demokratinėmis valstybėmis, akcentuojama, kad Seimas yra pasirengęs skatinti glaudesnį Lietuvos ir JAV dvišalį bendradarbiavimą politinių partijų, verslo, akademiniu, įvairių sričių ekspertiniu lygmenimis. Pabrėžta, kad Lietuva buvo, yra ir išliks patikima JAV partnerė Europoje ir Baltijos jūros regione, kalbama apie tai, kad JAV lyderystė ir įsitraukimas Europoje yra žemyno saugumo ir klestėjimo pamatas, todėl Lietuva kartu su JAV yra pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius, įskaitant laisvės ir demokratijos principų puoselėjimą, NATO matomumo ir karinio atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje stiprinimą, laisvosios prekybos erdvės sukūrimą, strateginių projektų ekonomikos, energetikos, saugumo bei kitose srityse vystymą.

Italijoje išleista knyga apie Nijolę Sadūnaitę

Italijoje išleista knyga „Lagerio dangus“, kurios herojė yra lietuvė disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė. Dviejų italių autorių – Giovannos Parravicini ir Paolos Ida Orlandi – 128 puslapių leidyklos ITACA knyga supažindina su N. Sadūnaitės gyvenimu ir kova sovietų okupuotoje Lietuvoje. N. Sadūnaitė 1974–1980 metais trejus metus praleido sovietiniame lageryje Mordovijoje ir dar trejus metus tremtyje Sibire. Kaip skelbia knygą išleidusi leidykla, per N. Sadūnaitės gyvenimą galima susipažinti su totalitarizmo Europoje istorija, papasakota įtaigia forma, reta dėl savo tiesioginio liudijimo. Knyga parduodama kartu su DVD disku, kuriame – italo Riccardo Denaro sukurtas dokumentinis filmas apie disidentę. N. Sadūnaitė pristatė knygą Milane. Į renginį susirinko nemažai žmonių, kuriems ji pasakojo apie Lietuvos istoriją, dalijosi priminimais apie disidentinę veiklą, KGB veiklos metodus.

Ambasadoje Maskvoje – 150-osios prezidento Kazio Griniaus gimimo metinės

Lietuvos ambasadoje Maskvoje lapkričio 10 dieną vyko renginys, skirtas tarpukario Lietuvos prezidento Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Ambasadorius Remigijus Motuzas, sveikindamas ambasados svečius, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Seimas 2016-uosius yra pavadinęs Prezidento Kazio Griniaus metais.

Pasak R. Motuzo, ambasada savo renginiu prisideda prie prasmingos iniciatyvos pagerbti šviesų atminimą Lietuvos mylėtojo, tauraus patrioto, vieno iš tautos atbudimo šauklių, visą savo gyvenimą paskyrusio jos žmonių gerovei, kovai už Lietuvos valstybės atkūrimą ir, svarbiausia, už laisvę ir demokratiją. R. Motuzas sakė, kad Lietuva ir šiandien, vadovaudamasi K. Griniaus skelbtais valstybės kūrimo principais, žengia laisvų Europos valstybių gretose.

Berne pristatyta Lietuvos ambasadorės knyga apie Tadą Kosciušką

Lietuvos ambasadorė Šveicarijoje Valentina Zeitler lapkričio 5 dieną lietuvių bendruomenei pristatė savo naują istorinį romaną „Laisvės sūnus Tadas Kosciuška“. Susitikimo dalyviai aktyviai diskutavo apie Tado Kosciuškos gyvenimą, jo vadovaujamą 1794 metų sukilimą, ištikimybę jaunystėje pasirinktiems laisvės idealams, autoritetą visame pasaulyje, kartu su autore „klajojo“ daugeliui pažįstamomis Šveicarijos vietovėmis. Knygos autorė įtaigiai atskleidė ne tik T. Kosciuškos charakterį, bet ir to meto Šveicarijos buitį, žmones užgriuvusį badą.

Kitąmet sukanka 200 metų nuo tada, kai vėlyvą 1817-ųjų rudenį Šveicarijoje, nedideliame Zoloturno (Solothurn) mieste, kur T. Kosciuška praleido paskutiniuosius dvejus gyvenimo metus, užgeso šio iškilaus kovotojo už amerikiečių, lenkų ir lietuvių tautų nepriklausomybę gyvybė.

Vytautui Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas

Penktadienį, lapkričio 18-ąją, Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Filipas Žanto (Philippe Jeantaud) pirmajam nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui įteikė aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą. V. Landsbergis Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi pagerbtas Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) sprendimu. Iki šiol teikiamus Garbės Legiono ordino apdovanojimus 1802 metais įsteigė imperatorius Napoleonas. Pasak ambasadorius F. Žanto, aukščiausio laipsnio Prancūzijos apdovanojimas profesoriui V. Landsbergiui skirtas už ypatingus nuopelnus tarnaujant Laisvei ir Europai, anot jo, Lietuva Europai buvo sugrąžinta V. Landsbergio dėka. Apdovanojimo įteikimo ceremonija penktadienio vakarą vyko ambasadoriaus rezidencijoje Turniškėse. V. Landsbergis anksčiau (1997 metais) buvo apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu. Jis yra pelnęs dešimtis kitų šalių apdovanojimų ir premijų, tarp Lietuvoje jam skirtų apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (2003), Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (2012).

Lenkija – mūsų kaimynė

Formuojamos naujos savanoriškos pajėgos

Lenkija pranešė iki 2019 metų suformuosianti naujas savanoriškas teritorinės gynybos pajėgas, kurias sudarys 53 tūkst. savanorių, siekdama užkirsti kelią bet kokiai galimai Rusijos grėsmei. Šios pajėgos, kurios bus panašios į JAV nacionalinę gvardiją ir kurias sudarys karinį parengimą įgiję civiliai, turėtų atgrasyti Rusiją nuo mėginimo Lenkijoje pakartoti scenarijų, išmėgintą rytinėje Ukrainoje, kurios teritorijos buvo užimtos infiltruojant kovotojus. Gynybos ministras Antonis Macerevičius (Antoni Macierewicz) spaudos konferencijoje sakė, kad naujoji kariuomenė pareikalaus 800 mln. eurų per artimiausius trejus metus. Jis pabrėžė, kad naujieji daliniai bus pigiausias būdas sustiprinti ginkluotąsias pajėgas ir šalies gynybinius pajėgumus bei geriausias atsakas į tokius hibridinio karo pavojus, kaip Rusijos agresija Ukrainoje. Hibridinis karas yra Rusijos naudojama taktika, pasitelkiant apgaulę, nepaskelbus karo oficialiai. Pirmieji trys savanoriškų pajėgų daliniai bus dislokuoti rytinėje Lenkijoje, kur Rusijos įsiveržimas labiausiai tikėtinas. Numatyta, kad kiekviena iš 16 Lenkijos vaivadijų turėtų turėti maždaug po 3–3,5 tūkst. savanorių pajėgas. Lenkijoje jau veikia 12 tūkst. karių turinti savanoriška šaulių sąjunga „Strzelec“ („Šaulys“), kurios pirmtakę XX amžiaus pradžioje įkūrė šalies nepriklausomybės architektas Jozefas Pilsudskis. Kaip žinoma, NATO lyderiai šią vasarą nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną, siekia jas nuraminti, kad jos nebus paliktos bėdoje, jeigu Rusija nuspręstų pakartoti savo 2014 metų Ukrainos scenarijų. Kovą JAV pažadėjo didinti savo karinį dalyvavimą Rytų Europoje ir 2017 metų pradžioje dislokuoti šiame regione papildomą šarvuotąją brigadą, kurią sudarys apie 4,2 tūkst. karių.

Kaip užkirsti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo „rusiškąjį pavasarį“

Laikraštis „The Washington Post“ praneša apie Respublikonų atstovų planus išlaikyti
tolesnę JAV politiką Rusijos ir Rytų Europos atžvilgiu

Visos rinkimų kampanijos metu Respublikonų kandidatas Donaldas Trampas (Donald Trump) žadėjo ieškoti būdų, kaip rasti bendrą kalbą su Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybe, ir reiškė abejonių, ar yra pagrįsti įvairiausi Maskvos pažeidimai, įskaitant ir galimą kišimąsi į JAV prezidento rinkimus bei kibernetines atakas. Dabar, kai D. Trampas išrinktas prezidentu, parlamento nariai ir ekspertai Rusijos klausimais iš abiejų dominuojančių JAV partijų (tiek Respublikonų, tiek Demokratų) atvirai nuogąstauja, kad Maskvos ir Vašingtono santykių perkrovimo kampanija ne tik pasitarnaus kaip visų Kremliaus nuodėmių atleidimas, bet ir kaip reikiant pakenks tiek Jungtinių Valstijų, tiek jų sąjungininkų Europoje interesams.

Praeitą savaitę Vašingtonas pradėjo ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią D. Trumpo „rusiškajam pavasariui“: JAV Senato komitetas ginkluotųjų pajėgų klausimams ir jo pirmininkas respublikonas iš Arizonos Džonas Makeinas (John McCain) D. Trampo planus Sirijoje bendradarbiauti su V. Putinu pavadino „nepriimtinais“ ir viešai pareikalavo, kad naujoji JAV administracija pasipriešintų Maskvai dėl nesibaigiančių žiaurumų Sirijoje. Dž. Makeinas ir senatorius respublikonas iš Pietų Karolinos Lindsis Greihamas (Lindsey Graham) turi konkretų planą, kaip sutrukdyti žalingai D. Trampo politikai Rusijos klausimu. „Mano požiūris nepasikeitė – ir visai nesvarbu, kad D. Trampas laimėjo rinkimus. Rusų veiksmai kelia pavojų visam pasauliui, jiems reikia užkirsti kelią. Jis vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, tačiau ir Kongresas gali priiminėti sprendimus šioje sferoje“, – pareiškė L. Greihamas.

Naujas susitarimas dėl taikos Kolumbijoje

Istorinis rugsėjo 26 dienos taikos susitarimas, pasiektas po kelerių metų derybų tarp Kolumbijos vyriausybės ir didžiausios sukilėlių grupuotės FARC po daugiau nei pusės amžiaus pilietinio karo, išbalansavusio ne vien Kolumbiją, bet ir kitas aplinkines šalis, analitikų buvo pavadintas didžiausia taikos viltimi tarptautiniame kontekste, kuriame nuolatos įsižiebia nauji konflikto židiniai. Po kelių savaičių Kolumbijos prezidentas Chuanas Manuelis Santosas (Chuan Manuel Santos) už savo pastangas gavo 2016 metų Nobelio taikos premiją. Tačiau minėtasis taikos susitarimas paskendo nežinioje, kai spalio 2-ąją vykusiame referendume buvo atmestas, nors ir labai nedidele persvara. Taip gimė paradoksali situacija: kariaujančiųjų vadovybė siekia konfliktą užbaigti, tačiau plačioji liaudis pasisako prieš, kai paprastai būna priešingai. Vis dėlto po referendumo visos pusės pareiškė, kad šio balsavimo rezultato neinterpretuoja kaip kvietimo sugrįžti prie karo veiksmų, bet kaip poreikį pataisyti taikos susitarimo sąlygas, kurios apėmė ne vien ginklų sudėjimą, bet ir plačias ekonomines, socialines ir politines reformas, taip pat konstituciniu lygiu.

Sacharovo premija – dviem buvusioms islamistų vergėms jazidėms

Kasmet Europos Parlamento įteikiama Sacharovo premija už minties laisvę yra aukščiausias, didžiausią prestižą turintis Europos Sąjungos apdovanojimas žmogaus teisių srityje. Andrejus Sacharovas buvo garsus rusų mokslininkas ir disidentas. Įteikdamas jo vardo premiją Europos Parlamentas pabrėžia du dalykus: viena vertus, Europos Sąjungos įsipareigojimą žmogaus teisėms, antra vertus, atkreipia pasaulio dėmesį ir drąsina tuos, kurie tampa žmogaus teisių šaukliais kartais labai sunkiomis ir pavojingomis aplinkybėmis. Šiemetinė Sacharovo premija dar kartą akis kreipia į Artimuosius Rytus, į karo deginamas Irako ir Sirijos žemes. Spalio 27 dieną EP Pirmininkų sueiga (pirmininkas bei frakcijų vadovai) ją skyrė dviem jaunoms moterims jazidėms. Tai – Nadia Murad Basy (Nadia Murad Basee) ir Lamija Adži Bašar (Lamiya Aji Bashar), 23 ir 18 metų. Abi šias kandidates nominavo Socialistų ir demokratų aljansas, o N. Murad Basy – dar ir Liberalų ir demokratų aljansas Europai.

Pinigai turi tarnauti, o ne valdyti

Lapkričio 1-ąją, ketvirtadienį, popiežius Pranciškus susitiko su Romoje vykusios tarptautinės katalikų verslininkų organizacijos konferencijos dalyviais. Jiems Popiežius kalbėjo apie būtinumą daugiau dėmesio skirti socialiniams finansinės veiklos ir bankininkystės aspektams. Kreditai turi būti prieinami šeimoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, valstiečiams, nes pinigai yra tarpininkavimo priemonė, jie turi tarnauti, o ne valdyti. Primindamas savo pirmtakų mokymą, popiežius Pranciškus įspėjo ir prieš kitą labai rimtą pavojų – nesąžiningumą. Korupcija, pasak Popiežiaus, yra viena didžiausių socialinių blogybių. Ji yra stabmeldiško santykio su pinigais pasekmė; ji kelią didžiausią grėsmę demokratijai, atveria kelią narkomanijai, prostitucijai ir prekybai žmonėmis, vergystei, prekybai organais ir ginklais.

Albinosų drama Malavyje

Malavio katalikų vyskupų konferencija dar kartą pasmerkė nusikaltimus prieš albinosus. Albinizmas (iš lotyniško žodžio albeus – baltas) – įgimtas baltumas – yra pigmentų trūkumas akyse, odoje ir plaukuose. Tai yra paveldima, dažniausiai jei recesyvinis genas yra paveldimas iš abiejų individo tėvų. Albinizmas būdingas žinduoliams (ir žmonėms), žuvims, paukščiams, ropliams ir amfibijoms. Gerai žinoma, kad tai – reta ir genetiškai lemiama žmonių savybė. Pagal medikų statistiką apytiksliai vienas iš 20 tūkst. žmonių yra baltaplaukis, baltaodis ir raudonakis albinosas. Tačiau kai kuriuose regionuose Afrikoje ši savybė siejama su magija ir raganavimu. „Labai liūdna stebėti, kaip broliai ir seserys albinosai yra užgauliojami, išnaudojami, diskriminuojami, pagrobiami ir nužudomi“, – pasmerkiama lapkričio 12 d. Malavio ganytojų laiške.