Lenkija – mūsų kaimynė

Formuojamos naujos savanoriškos pajėgos

Lenkija pranešė iki 2019 metų suformuosianti naujas savanoriškas teritorinės gynybos pajėgas, kurias sudarys 53 tūkst. savanorių, siekdama užkirsti kelią bet kokiai galimai Rusijos grėsmei. Šios pajėgos, kurios bus panašios į JAV nacionalinę gvardiją ir kurias sudarys karinį parengimą įgiję civiliai, turėtų atgrasyti Rusiją nuo mėginimo Lenkijoje pakartoti scenarijų, išmėgintą rytinėje Ukrainoje, kurios teritorijos buvo užimtos infiltruojant kovotojus. Gynybos ministras Antonis Macerevičius (Antoni Macierewicz) spaudos konferencijoje sakė, kad naujoji kariuomenė pareikalaus 800 mln. eurų per artimiausius trejus metus. Jis pabrėžė, kad naujieji daliniai bus pigiausias būdas sustiprinti ginkluotąsias pajėgas ir šalies gynybinius pajėgumus bei geriausias atsakas į tokius hibridinio karo pavojus, kaip Rusijos agresija Ukrainoje. Hibridinis karas yra Rusijos naudojama taktika, pasitelkiant apgaulę, nepaskelbus karo oficialiai. Pirmieji trys savanoriškų pajėgų daliniai bus dislokuoti rytinėje Lenkijoje, kur Rusijos įsiveržimas labiausiai tikėtinas. Numatyta, kad kiekviena iš 16 Lenkijos vaivadijų turėtų turėti maždaug po 3–3,5 tūkst. savanorių pajėgas. Lenkijoje jau veikia 12 tūkst. karių turinti savanoriška šaulių sąjunga „Strzelec“ („Šaulys“), kurios pirmtakę XX amžiaus pradžioje įkūrė šalies nepriklausomybės architektas Jozefas Pilsudskis. Kaip žinoma, NATO lyderiai šią vasarą nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną, siekia jas nuraminti, kad jos nebus paliktos bėdoje, jeigu Rusija nuspręstų pakartoti savo 2014 metų Ukrainos scenarijų. Kovą JAV pažadėjo didinti savo karinį dalyvavimą Rytų Europoje ir 2017 metų pradžioje dislokuoti šiame regione papildomą šarvuotąją brigadą, kurią sudarys apie 4,2 tūkst. karių.

Ekshumuoti prezidento Lecho Kačynskio palaikai

Lenkija pradėjo ekshumuoti per aviakatastrofą prie Smolensko 2010 m. balandžio 10 d. žuvusiųjų palaikus, kai valdžia nusprendė atnaujinti tragedijos aplinkybių tyrimą, vėl apžiūrėti palaikus ir pamėginti tiksliai nustatyti buvusio šalies vadovo prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczyński) mirties priežastį. Dalyvaujant velionio dukrai ir broliui dvyniui Jaroslavui Kačynskiui (Jaroslaw Kaczyński), L. Kačynskio ir žmonos Marijos (Maria) palaikai buvo iškelti iš kapo Krokuvos Vavelio katedroje, kur ilsėjosi greta daugelio Lenkijos valdovų ir kitų garsių žmonių. L. Kačynskio ir jo žmonos palaikų ekshumacija buvo pirmoji iš 83 panašių procedūrų, susijusių su Smolensko katastrofos aukomis. Kelios žuvusiųjų šeimos nesutiko, kad jų artimųjų palaikai būtų atkasti. Iš viso iš kapų bus iškasta per 80 aukų palaikų ir atlikti nauji skrodimai. Bus ieškoma sprogimo žymių, nes dalis „Teisės ir teisingumo“ rėmėjų įsitikinę, kad buvusį šalies vadovą pražudė pasikėsinimas, o ne pilotų klaida ir nepalankios aplinkybės, kaip nurodė visi ir Lenkijoje, ir Rusijoje atlikti tyrimai. Prezidento brolis dvynys Jaroslavas daugelį metų laikosi teorijos, kad nužudymą surengė Rusija, žinant, o gal net ir remiant tuometiniam premjerui Donaldui Tuskui. Tyrimai, kuriuos lygiagrečiai atliko Lenkija ir Rusija, parodė, jog katastrofa įvyko dėl lenkų lakūnų klaidų ir blogų meteorologinių sąlygų, bet daugelis J. Kačynskio šalininkų mano, kad prieš nukrentant lėktuvui jame įvyko sprogimas. Per katastrofą žuvo 96 žmonės, keturių palaikai kremuoti. Kai kurių artimieji ekshumavimui priešinasi, jam pritaria tik dešimtadalis Lenkijos gyventojų. Pasak oficialių asmenų, pakartotinės autopsijos rezultatai paaiškės per keturis mėnesius. Bet radijo stotis RMF FM, remdamasi neįvardytu šaltiniu, teigia, jog nauji žuvusiųjų palaikų tyrimai teparodė, jog jie patyrė traumas, būdingas aviacijos katastrofų aukoms.

O penktadienį po ekshumacijos buvusio Lenkijos prezidento L. Kačynskio ir jo žmonos Marijos palaikai Krokuvoje buvo perlaidoti. Ceremonijoje, vykusioje Vavelio pilyje, dalyvavo šalies prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), premjerė Beata Šydlo (Beata Szydło), žuvusio prezidento brolis dvynys J. Kačynskis.

Po mirties apdovanojo buvusį Lenkijos kariuomenės pulkininką

Lenkija po mirties pagerbė buvusį Lenkijos kariuomenės pulkininką Ryšardą Kuklinskį (Ryszard Kukliński, 1930–2004), kuris daug metų teikė vertingą informaciją Centrinei žvalgybos agentūrai apie Varšuvos sutarties organizaciją – karinį sovietinį bloką. Iškilminga ceremonija įvyko Lenkijai minint savo nepriklausomybės ir Pirmojo pasaulinio karo sąjungininkų pergalės paskelbimo 98-ąsias metines. Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), paskelbė, kad 2004 metais Floridoje miręs ir Varšuvoje palaidotas R. Kuklinskis yra nepriklausomybės riteris, ir skyrė jam generolo laipsnį. Komunistinės lenkų armijos karininkas R. Kuklinskis nusprendė pereiti į Vakarų pusę, kai sužinojo apie Kremliaus karinės agresijos planus. 1972–1981 metais JAV Centrinei žvalgybos agentūrai jis perdavė maždaug 35 tūkst. slaptų dokumentų. 1981 metais jis buvo perkeltas iš priešiško regiono ir su šeima apsigyveno Jungtinėse Valstijose. Komunistinės Lenkijos teismas jam už akių skyrė mirties bausmę ir atėmė karinį laipsnį. 1994 ir 1995 metais R. Kuklinskis neteko dviejų sūnų, kurie žuvo Jungtinėse Valstijose neaiškiomis aplinkybėmis – vieną iš jų numušė automobilis, o kitas nuskendo buriuodamas. Pasak A. Dudos, R. Kuklinskis buvo „svarbi istorinė asmenybė ir (Lenkijos) nepriklausomybės žmogus“, brangiai sumokėjęs už savo didvyriškumą. „Generolo laipsnio suteikimas po mirties yra istorinio teisingumo veiksmas“, – sakė prezidentas.

© 2016 „XXI amžius“