Pagaliau paskelbtas nuosprendis OMON byloje

Praėjus daugiau kaip 25 metams po tragiškų 1991 metų įvykių, Lietuvos apeliacinis teismas už akių priėmė nuosprendį buvusio sovietų Specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) Vilniuje vadovui Vladimirui Razvodovui. Trijų teisėjų kolegijos pirmininkė Sigita Bieliauskienė antradienį paskelbė, kad jis pripažintas kaltu – jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ją nuteistasis turėtų atlikti pataisos namuose, jeigu bus sulaikytas. Rusija iki šiol jį Lietuvai atsisakydavo išduoti. V. Razvodovas buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį – Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis – ir 103 str. – Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais. Nuosprendyje rašoma, kad V. Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus. Iš nuteistojo teismas nukentėjusiesiems priteisė patirtą žalą – daugiau kaip 14 tūkst. eurų. Tiesa, jis kai kuriuose epizoduose dėl pareikštų kaltinimų buvo išteisintas, nes nebuvo įrodyta jo kaltė.

Šio nuosprendžio nesulaukė OMON vadovavęs Boleslovas Makutynovičius – skelbta, kad jis 2015 metų lapkritį mirė Rusijoje, todėl jo atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas. Tiesa, teismas oficialių dokumentų apie B. Makutynovičius mirtį negavo, nors ir teismas, ir prokuratūra ne kartą dėl tokios informacijos pateikimo kreipėsi į Rusijos tarnybas. Kad B. Makutynovičius mirė, teisme nurodė Lietuvoje gyvenanti jo sesuo. Jeigu ateityje paaiškėtų, kad jis vis dėlto yra gyvas, prokurorai galėtų svarstyti galimybę atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

OMON vadovų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jie organizavo ir vykdė nusikaltimus žmoniškumui, pasireiškusius tarptautinės teisės draudžiamu elgesiu su žmonėmis ir karo nusikaltimus, pasireiškusius sunkiu tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų sužalojimu, bauginimo ir teroro priemonių naudojimu, neteisėtu asmenų laisvės suvaržymu ir atėmimu, neteisėtu civilių asmenų turto atėmimu. Apeliacinis teismas nesutiko su OMON smogikus išteisinusio Vilniaus apygardos teismo išvadomis ir pritarė prokurorų skunde išdėstytiems argumentams dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Pasak teismo, analizuodamas B. Makutynovičiui ir V. Razvodovui pateiktus kaltinimus, Vilniaus apygardos teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarptautinėje teisėje padėtis prieš karą, karas arba ginkluotas konfliktas buvo laikomi nusikaltimų žmoniškumui sąlyga, t. y. Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis nusikaltimus (BK 100 straipsnis) galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų padaryti padėties prieš karą, karo, ginkluoto konflikto sąlygomis.

Lietuvos apeliacinis teismas B. Makutynovičiaus ir V. Razvodovo bylą nagrinėjo apeliacine tvarka – 2015 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjo Audriaus Cinino pirmininkaujama kolegija omonininkus nutarė išteisinti, nes jie nepadarė nusikaltimų, kuriais buvo kaltinami. Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nurodė, kad prokurorų kaltinime nebuvo nurodyta, o teisme nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, kad Lietuvoje 1991 metais nebuvo susiklosčiusi padėtis, kuri numatyta Ženevos Konvencijoje, – nebuvo nei karinės padėties, nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos.

Po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo prokurorai pakeitė kaltinimus ir B. Makutynovičių bei V. Razvodovą apeliacinės instancijos teismui siūlė nuteisti 12 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Vilniuje dirbę B. Makutynovičius ir V. Razvodovas buvo kaltinami organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro priemones prieš Lietuvos pasienio, muitinės, Krašto apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, Valstybinio telefono ir telegrafo centro darbuotojus – ginkluoti nusikaltimai įvykdyti 1991-aisiais nuo sausio iki rugpjūčio.

Švenčionių rajone 1957 metais gimęs B. Makutynovičius 1991 metais rėmė Maskvos agresiją prieš Lietuvą, represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines įstaigas. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad 1991-ųjų kovą OMON pareigūnai užpuolė tuometinį generalinį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų buvo atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai – pistoletai ir lygiavamzdis šautuvas, – o A. Butkevičius ir V. Jezerskas buvo neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti. Be to, omonininkai užpuldinėjo Lietuvos pareigūnus – iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.

© 2017 „XXI amžius“