2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Lietuvos prioritetas – užtvirtinti pasiekimus

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina Šventojo Sosto nuncijų Baltijos šalims arkiv. Pedrą Lopesą Kvintaną (Pedro López Quintana)

Sausio 18 dieną įvykusiame Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su Lietuvoje akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais dalyvavo 57 pasaulio valstybių ambasadoriai. Šalies vadovė apibūdino 2016 metais iškilusius iššūkius, keliančius grėsmę Baltijos šalių ir visos Europos saugumui. Intensyvi militarizacija NATO pasienyje, ES stiprėjančios dezintegracinės ir populistinės nuotaikos, ES laukiančios sudėtingos „Brexit“ derybos, užsitęsusi migracijos krizė ir terorizmas – temos, kurios šiemet dominuos pasaulio politikoje. Todėl, Prezidentės teigimu, laiku ir efektyviai atliekamas jau sutartų NATO sprendimų įgyvendinimas dabar yra itin svarbus. Tačiau vien juo apsiriboti negalima. Būtina toliau stiprinti NATO gynybos ir atgrasymo priemones, išlaikyti tvirtą transatlantinį ryšį, nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir toliau modernizuoti karines pajėgas, gerinti kovą su hibridinėmis grėsmėmis – propaganda, kibernetinėmis atakomis ar nesaugiomis atominėmis jėgainėmis. Kartu būtina ugdyti visuomenės atsparumą melui ir gynybinį pasirengimą.

Naujas EP pirmininkas – nauja ES era

Naujas EP pirmininkas italas Antonijus Tajanis

Sausio 17 dieną Europos liaudies partijos (EPP) atstovas italas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) išrinktas 29-uoju Europos Parlamento (EP) pirmininku. Šiai pergalei lemiamos įtakos turėjo jo atstovaujamų centro dešiniųjų bei Liberalų ir Demokratų aljanso už Europą partnerystė. Vos tik paaiškėjus naujienai surengtoje spaudos konferencijoje A. Tajanis sakė: „Šiandien prasideda nauja era. Būsiu visų pirmininkas“. Jis pirmąkart išrinktas EP nariu 1994-aisiais. Nuo 2008 iki 2014 metų dirbo Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, po to – Europos Parlamento pirmininko pavaduotoju. Jis tapo 15-uoju EP pirmininku nuo 1979-ųjų, kai šis Parlamentas imtas rinkti tiesiogiai. Mandagiu ir išmintingu laikomas italų politikas yra artimas buvusio Italijos premjero Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) sąjungininkas. Anksčiau A. Tajanis dirbo žurnalistu italų televizijoje „Rai“ ir laikraštyje „Il Giornale“. Be to, jis yra vienas S. Berluskonio partijos „Forza Italia“ steigėjų. Jis jau seniai skleidžia buvusio Italijos premjero įtaką centro dešiniųjų Europos liaudies partijoje (EPP) – didžiausioje frakcijoje, vienintelėje ES piliečių renkamoje institucijoje. A. Tajanis siekia atsiriboti nuo pirmtako Martino Šulco (Martin Schulz), lapkritį pranešusio apie ketinimus grįžti į Vokietijos politinį gyvenimą. Dalies EP narių manymu, M. Šulcas buvo pernelyg linkęs išnaudoti užimamą postą asmeniniams įsitikinimams skleisti.

Naujojo JAV prezidento mįslės

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Sausį viso pasaulio žiniasklaida dažniausiai minėjo Donaldo Trampo (Donald Trump) pavardę. Sausio 20 dieną prisiekęs jis tapo 45-uoju JAV prezidentu. Vieni naująjį didžiausios valstybės vadovą charakterizavo optimistiškai, o kiti – pesimistiškai, netgi klijuodami Maskvos agento etiketę. Ir vieni, ir kiti savo nuomonę grindžia, atrodo, pagrįstais argumentais. Tad sunkoka ką nors teigti konkrečiai, bet esu pastebėjęs kelias detales, su kuriomis, manau, sutiks kiekvienas skaitytojas. Štai britų apžvalgininkas Edvardas Lukasas (Edward Lucas), rašantis apie Europą jau 30 metų, straipsnyje „Slogus Barako Obamos palikimas“ (Lrytas.lt, 2017 01 18) teigia: „Dabar Amerika yra silpnesnė negu buvo, o jos varžovai ir priešininkai sustiprėjo. Pakeisti šią padėtį visiškai įmanoma, bet tam reikalingi stipresni aljansai... Negalima sakyti, kad viskas buvo blogai“. Čia E. Lukasas skaičiuoja Barako Obamos (Barack Obama) pliusus ir minusus. Jam geriau sekėsi tvarkyti reikalus namuose ir dažniausiai vidutiniškai arba prastai – užsienyje. B. Obama, prieš baigdamas kadenciją, pagaliau uždėjo Rusijai vieneriems metams tikras sankcijas dėl kišimosi į JAV rinkimus.

Britanija paskelbė „Brexit“ planą

Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei

Sausio 17-ąją Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Teresa Mei (Theresa May) paskelbė apie savo šalies ketinimą pasitraukti iš bendros Europos prekių ir paslaugų rinkos ir pradėti derybas dėl bendradarbiavimo su Europos Sąjunga „nuo nulio“, atsisakant idėjos „iš dalies išeiti, iš dalies likti“. T. Mei teigė, kad referendumas dėl šalies likimo Europos Sąjungoje ir jo baigtis nebuvo sprendimas koncentruotis į šalies vidų. Didžioji Britanija „iš esmės yra išskirtinai tarptautinė“. T. Mei teigimu, jos vadovaujama valstybė – viena iš multikultūriškiausių šalių visame senajame žemyne. Britai instinktyviai nori keliauti ir semtis žinių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Didžiosios Britanijos vadovė sakė: „Mes pasitraukiame iš Europos Sąjungos, bet mes nepaliekame Europos. Mano užduotis – išsiderėti geriausias sąlygas Jungtinei Karalystei“. T. Mei pabrėžė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją turės „atitikti nacionalinį interesą“.

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga

Simonas Strelcovas (centre) su studentais ir ambasados įgaliotąja ministre Violeta Gaižauskaite (kairėje)

Netrukus Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį. Ten savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 metų vasarą Čijunė Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją. Nė neturėdamas vyriausybės sutikimo, paskutinėmis lemiamomis akimirkomis jis išduodavo „gyvenimo vizomis“ vėliau pavadintus leidimus net Kauno traukinių stotyje.

Pirmą kartą per 25 metus Estijoje padaugėjo gyventojų

Gytis Janišius

Rytų Europos regionas susiduria su rimtomis demografinėmis problemomis – mažu gimstamumu ir didele emigracija. Pasaulio organizacijos ir ekspertai įspėja, kad tokia jau ketvirtį amžiaus besitęsianti situacija ateityje kels vis daugiau socialinių ir politinių iššūkių, todėl gyventojų skaičiaus mažėjimą būtina stabilizuoti. Pirmos geros žinios pasaulį pasiekė iš Estijos.

Estija neišsiskyrė iš Rytų Europos

Beveik visos Rytų Europos šalys kenčia dėl gyventojų mažėjimo. Šeimos susilaukia vos 1–2 vaikų, o tai neužtikrina natūralios kartų kaitos. Dėl nekonkurencingų ekonominių ir socialinių sąlygų darbingus profesionalus iš Rytų vilioja turtingesnės Vakarų Europos šalys. Gyventojų mažėjimas sukuria demografines žirkles: daugėja pagyvenusių žmonių, bet mažėja darbingo amžiaus asmenų, kurie kaip tik ir susilaukia vaikų. Taigi valstybės sveikatos ir socialinių paslaugų klientų ratas plečiasi, o mokesčius surinkti vis sunkiau.

Pagaliau paskelbtas nuosprendis OMON byloje

Praėjus daugiau kaip 25 metams po tragiškų 1991 metų įvykių, Lietuvos apeliacinis teismas už akių priėmė nuosprendį buvusio sovietų Specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) Vilniuje vadovui Vladimirui Razvodovui. Trijų teisėjų kolegijos pirmininkė Sigita Bieliauskienė antradienį paskelbė, kad jis pripažintas kaltu – jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ją nuteistasis turėtų atlikti pataisos namuose, jeigu bus sulaikytas. Rusija iki šiol jį Lietuvai atsisakydavo išduoti. V. Razvodovas buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį – Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis – ir 103 str. – Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais. Nuosprendyje rašoma, kad V. Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus. Iš nuteistojo teismas nukentėjusiesiems priteisė patirtą žalą – daugiau kaip 14 tūkst. eurų. Tiesa, jis kai kuriuose epizoduose dėl pareikštų kaltinimų buvo išteisintas, nes nebuvo įrodyta jo kaltė.