Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga

Simonas Strelcovas (centre) su studentais ir ambasados įgaliotąja ministre Violeta Gaižauskaite (kairėje)

Netrukus Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį. Ten savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 metų vasarą Čijunė Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją. Nė neturėdamas vyriausybės sutikimo, paskutinėmis lemiamomis akimirkomis jis išduodavo „gyvenimo vizomis“ vėliau pavadintus leidimus net Kauno traukinių stotyje.

„Humanitariniuose moksluose Č. Sugihara yra gyva jungtis tarp Lietuvos ir Japonijos, o šioje šalyje išlikę šaltiniai leidžia užpildyti tyrimų spragas apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius, kurie 1939 metais prieglobstį rado Lietuvoje, – pasakojo dr. S. Strelcovas, taip pat einantis ir Šiaulių universitete veikiančio Gynybos ir karybos edukacijos centro vadovo pareigas. – Stažuotės metu Japonijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatijos archyve ne tik rinkau medžiagą apie pabėgėlius ir 1939–1940 metų Lietuvą, bet ir praplėčiau japonų konsulo Č. Sugiharos asmenybės tyrimus. Buvo labai įdomu palyginti, kaip šiandien Č. Sugihara vertinamas Lietuvoje ir kaip jis matomas Japonijoje. Pagrindinis mano pastebėjimas, kad apie Č. Sugiharą susiformavusioje istorijoje Japonijoje Lietuva yra nepelnytai primiršta. Būtent tai kaip istorikas ir bandau atitaisyti“.

Tikimasi, jog kitais metais „Č. Sugiharos sąrašas“ bus įtrauktas į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“, todėl tam Japonija ruošiasi ypatingai. Šios šalies akademikai dr. S. Strelcovą įtraukė į konferencijos, skirtos laukiamam įvykiui paminėti, mokslinį komitetą. Šiaulių universiteto mokslininko knygą planuojama pristatyti būtent šios konferencijos metu.

Japonijoje mokslo kalba – ne anglų, o japonų

Kaip mokslininkas, tyrėjas bei dėstytojas dr. S. Strelcovas yra vykęs į įvairiausias šalis – Švediją, Portugaliją, Olandiją, Vengriją, Kazachstaną, Ukrainą, Pietų Korėją, Izraelį ir kt. „Esu įsitikinęs, jog stažuotės, akademinės pažintys ne tik skatina mokslo partnerystę. Ir sykiu mokslo tarptautiškumas, be kurio šiuolaikinės inovacijos ir tyrimai apskritai sunkiai įsivaizduojami, man yra varantysis stimulas gyvenime“, – kalbėjo Šiaulių universiteto docentas.

Jis pastebi, jog moksliniuose tyrimuose tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausia priklauso nuo mokslo šakos: „Pavyzdžiui, tikslieji mokslai turi savo ryšius ir tinklus, o štai mokslo partnerystė tarp humanitarų yra kur kas siauresnė, kadangi paprastai tai sąlygoja tyrimų regioniškumas. Tarptautiniams akademiniams tinklams plėtotis iš dalies turi įtakos ir kalbos mokėjimas, todėl norintieji sėkmingai stažuotis, pavyzdžiui, Japonijoje, turi mokytis šios šalies kalbos, – sakė mokslininkas. – Gimtoji kalba Japonijoje ypač svarbi dar ir dėl to, jog skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose vis dažniau mokslininkai renkasi anglų kalbą, Tekančios saulės šalyje humanitarų sluoksniuose tebedominuoja gimtoji japonų“.

Ruošdamasis kelionei dar nuo pavasario, S. Strelcovas mokėsi japoniškai. „Gebu pasisveikinti, padėkoti, kažko užsisakyti kavinėje, suregzti primityvesnį sakinį, tačiau pranešimo perskaityti, žinoma, dar negalėčiau“, – sakė dėstytojas.

Japonams 800 universitetų ne per daug

Stažuotės metu Šiaulių universiteto mokslininkui teko ne tik analizuoti tyrimų medžiagą, bet ir skaityti paskaitas apie Lietuvos pabėgėlius ir mūsų šalies santykius su artimiausiais kaimynais XX a. pirmoje pusėje dviejuose Japonijos universitetuose – Ritsumeikano ir Vasedos.

„Kai Lietuvoje, kur turime 47 aukštojo mokslo įstaigas (skaičiuojant valstybinius, privačius universitetus bei kolegijas), nuolat girdime kalbas apie neva per didelį universitetų skaičių, tai tokioje Japonijoje universitetų yra apie 800. Daugelis jų – privatūs. Jie dvigubai brangesni nei valstybiniai. Kadangi universitetai Japonijoje reitinguojami, itin svarbu, kurio iš jų diplomas įgytas, mat tai turi didelę įtaką įsidarbinant“, – pasakojo dr. S. Strelcovas.

Japonijos aukštasis mokslas, anot jo, populiarus ir tarp užsienio studentų. Reitinguose itin geras pozicijas užimančiuose universitetuose gausu studentų iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kadangi vietos gyventojai labiau linkę studijas ir savo ateitį sieti su Japonija, tarptautinių studijų galimybė jiems nėra itin aktuali.

Esminių mentaliteto skirtumų tarp lietuvių ir japonų studentų dr. S. Strelcovas sakė nepastebėjęs. „Kai kurie studentai kuklūs, ne visada išdrįsta paklausti to, kas jiems įdomu. Nors apskritai japonų studentai yra motyvuoti, įėjęs į auditoriją supranti, kad jie susirinko ne šiaip sau laiko praleisti, o sužinoti ir išmokti kažką nauja, – kalbėjo Šiaulių universiteto atstovas. – O kas ir kur yra Lietuva, japonai studentai daugiau ar mažiau žino. Vis dėlto jei pamini, kad Lietuvoje gyveno ir dirbo jų nacionalinis didvyris Č. Sugihara, abejonės dėl mūsų šalies geografinės padėties kaip mat išsisklaido“.

Studijas Šiaulių universitete renkasi Azijos šalių studentai

Mokslo bendradarbiavimas su užsienio šalių specialistais bei studijos pagal mainų programas sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetui glaudžiai bendradarbiaujant su akademiniais užsienio šalių partneriais, jo studentai studijų išbandyti užsienyje dažniausiai vyksta į Čekiją, Portugaliją, Vokietiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, Latviją ir kt.

Šiaulių universitete šiuo metu mokosi studentai iš P. Korėjos, Taivanio, Šri Lankos, Indijos, Nigerijos, Gruzijos, Ukrainos, Kazachstano, ES šalių – Čekijos, Danijos, Šveicarijos, Graikijos, Slovakijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos. Kaip teigia Šiaulių universiteto atstovas, kitą pusmetį vienintelis Šiaurės Lietuvoje universitetas sulauks studentų iš Brazilijos, Kolumbijos, JAV, Albanijos, Serbijos ir mokslininko lankytos Japonijos.

Asmeninio archyvo nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“