JAV patvirtina įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui

Estijos, Lietuvos ir Latvijos prezidentai Kersti Kaljulaid, Dalia Grybauskaitė ir Raimondas Vėjuonis su JAV viceprezidentu Maiku Pensu

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 18 dieną Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Maiku Pensu (Mike Pence). Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos prezidentai Raimondas Vėjuonis bei Kersti Kaljulaid, aptartas bendradarbiavimo su JAV ir transatlantinių ryšių stiprinimas. Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui.

Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos partnerė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso regiono saugumą. Šalies vadovė padėkojo viceprezidentui už jo šalies sprendimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuoti JAV karių bei karinę techniką, tarp jų ir tankus „Abrams“. Tačiau, šalies vadovės teigimu, geopolitinė įtampa neslūgsta. Atsinaujinusi Rusijos agresija Ukrainoje, intensyvi Kaliningrado militarizacija, vasarą planuojamos itin plataus masto karinės pratybos „Zapad 2017“ labai aiškiai demonstruoja, jog taika ir pagarba tarptautinei teisei nėra šios valstybės interesas. Pasak Lietuvos vadovės, išaugusi karinių incidentų bei provokacijų rizika verčia labai rimtai galvoti apie papildomas gynybos ir atgrasymo priemones. Visų pirma tobulinti ir greitinti NATO sprendimų priėmimo procesą, turėti pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinamus gynybos planus Baltijos valstybėms, įgyvendinti Aljanso priemones, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai, sukurti regioninę oro gynybą. Prezidentė teigė, jog atgrasymas visados yra pigesnis, nei karas. Todėl kiekvienas sąjungininkų karys ant mūsų žemės yra labai reikšmingas. Taip siunčiama aiški žinia, kad NATO yra stiprus, vieningas ir prireikus gins kiekvieną savo narę. Tačiau, pasak Prezidentės, negalima kliautis vien tik didžiųjų NATO šalių parama. Kiekvienai Aljanso narei būtina ir pačiai rūpintis savo saugumu – visų pirma skirti tinkamą finansavimą krašto gynybai. Šalies vadovė akcentavo, jog pagal skiriamas lėšas Baltijos valstybės ir Lenkija yra pirmajame NATO valstybių aštuntuke. Estija jau dabar yra pasiekusi 2 proc. BVP, o Lietuva ir Latvija 2 proc. pasieks kitąmet. Lietuva taip pat aktyviai modernizuoja savo karines pajėgas. Perka naują karinę techniką, sukūrė nacionalines greitojo reagavimo pajėgas, atkūrė šauktinių tarnybą, vykdo aktyvų karinių dalinių komplektavimo procesą. Tai pirmasis Lietuvos vadovės susitikimas su vienu aukščiausiu JAV naujosios administracijos atstovu.

Miunchene Prezidentė dalyvavo saugumo konferencijoje, diskutavo apie Bendrijos ateitį.

Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“