2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

JAV patvirtina įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui

Estijos, Lietuvos ir Latvijos prezidentai Kersti Kaljulaid, Dalia Grybauskaitė ir Raimondas Vėjuonis su JAV viceprezidentu Maiku Pensu

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 18 dieną Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Maiku Pensu (Mike Pence). Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos prezidentai Raimondas Vėjuonis bei Kersti Kaljulaid, aptartas bendradarbiavimo su JAV ir transatlantinių ryšių stiprinimas. Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui.

Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos partnerė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso regiono saugumą. Šalies vadovė padėkojo viceprezidentui už jo šalies sprendimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuoti JAV karių bei karinę techniką, tarp jų ir tankus „Abrams“. Tačiau, šalies vadovės teigimu, geopolitinė įtampa neslūgsta. Atsinaujinusi Rusijos agresija Ukrainoje, intensyvi Kaliningrado militarizacija, vasarą planuojamos itin plataus masto karinės pratybos „Zapad 2017“ labai aiškiai demonstruoja, jog taika ir pagarba tarptautinei teisei nėra šios valstybės interesas. Pasak Lietuvos vadovės, išaugusi karinių incidentų bei provokacijų rizika verčia labai rimtai galvoti apie papildomas gynybos ir atgrasymo priemones. Visų pirma tobulinti ir greitinti NATO sprendimų priėmimo procesą, turėti pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinamus gynybos planus Baltijos valstybėms, įgyvendinti Aljanso priemones, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai, sukurti regioninę oro gynybą. Prezidentė teigė, jog atgrasymas visados yra pigesnis, nei karas. Todėl kiekvienas sąjungininkų karys ant mūsų žemės yra labai reikšmingas. Taip siunčiama aiški žinia, kad NATO yra stiprus, vieningas ir prireikus gins kiekvieną savo narę. Tačiau, pasak Prezidentės, negalima kliautis vien tik didžiųjų NATO šalių parama. Kiekvienai Aljanso narei būtina ir pačiai rūpintis savo saugumu – visų pirma skirti tinkamą finansavimą krašto gynybai. Šalies vadovė akcentavo, jog pagal skiriamas lėšas Baltijos valstybės ir Lenkija yra pirmajame NATO valstybių aštuntuke. Estija jau dabar yra pasiekusi 2 proc. BVP, o Lietuva ir Latvija 2 proc. pasieks kitąmet. Lietuva taip pat aktyviai modernizuoja savo karines pajėgas. Perka naują karinę techniką, sukūrė nacionalines greitojo reagavimo pajėgas, atkūrė šauktinių tarnybą, vykdo aktyvų karinių dalinių komplektavimo procesą. Tai pirmasis Lietuvos vadovės susitikimas su vienu aukščiausiu JAV naujosios administracijos atstovu.

Čiabuvių teisės ir popiežiaus Pranciškaus audiencija

Vasario 15-ąją Popiežius trečiadienio audiencijoje priėmė kelias dešimtis čiabuvių tautų atstovų, kurie dalyvauja specialiame forume Romoje, surengtame Tarptautinio žemės ūkio vystymo fondo (IFAD). Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos, asmenų, priklausančių čiabuvių, arba autochtonų, tautoms, pasaulyje yra per 370 milijonų, 70-yje valstybių. Kartais šios tautos dar vadinamos pirmaisiais gyventojais, aprašant dažną istorinę tikrovę, kurioje jos šiandien sudaro mažumą kitų tautų, kadaise kolonizavusių jų gyvenamą kraštą, apsuptyje.

Tokios tautos, pavyzdžiui, yra lakotai JAV ar majai – Gvatemaloje, samiai – šiaurės Europoje, aborigenai – Australijoje, maoriai – Naujojoje Zelandijoje.

Viena vertus, šios tautos yra išlaikiusios labai senas kultūrines tradicijas, savo teritoriją, suaugusios su ja, su natūraliu gamtos ciklu, o, kita vertus, neretai yra diskriminuojamos ar gyvena tam tikroje atskirtyje, palyginus su vyraujančiomis gyventojų grupėmis. Šioms tautoms ryšys su savo žeme dažnai yra esminė, ne vien materialinė, bet ir egzistencinė atrama. Kai kurios globalizacijos ir kapitalizmo formos tai visiškai ignoruoja, siekdamos tas žemes pasisavinti dėl jose esančių išteklių. Neretai tai kainuoja žmonių gyvybes: kiekvienais metais Lotynų Amerikoje nužudomi aktyvistai, kurie gina savo tautų žemes nuo tų, kurie norėtų jose esančios medienos ar jas paversti plantacijomis.

Ar atsibus pasaulis?

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Kai pamatai, kas vyksta pasaulyje, imi mąstyti, kuria linkme suka žmonija? Po Krymo aneksijos pasaulis jau yra daugiau ar mažiau pažadintas, bet ar labiau suvienytas? Ar pakankamai geros valios žmonės turės jėgų ir ryžto išsaugoti taiką ir laisvę? Pažvelkime į kai kuriuos svarbesnius įvykius, kurie verčia tuo abejoti. Visada žymiai svaresnės įžvalgos bus tų, kurie dirba diplomatinėje srityje, kurie įvykių priežastis, pasekmes, raidą gali labiau pamatyti iš įvairių pusių bei šaltinių.

Pradėkime nuo kaimynų. Baltarusija, arba Gudija, kurioje gyvena mūsų baltieji savi gudai, – tarsi pusbroliai. Istorija mus jungia šimtmečiais. Štai 1863 metų sukilime dalyvavęs gudų vadas Kostas Kalinauskas siekė Lenkijos ir Lietuvos Respublikos atkūrimo ir Baltarusijos autonomijos šioje sąjungoje. Gaila, kad baltarusiai negalėjo išvystyti nacionalinio identiteto, jų 1918 metų kovą paskelbta Baltarusijos nepriklausomybė egzistavo tik 10 mėnesių, o 1921 metų pavasarį bolševikinė Rusija su Lenkija galutinai pasidalijo Baltarusiją. Nors tauta labiausiai ir liko surusinta, bet jau ir ji atbunda. Netgi paskutinis Europos diktatorius ieško atvirų ryšių su pasauliu ir ypač su Europos Sąjunga. Daug pliusų šiandien galima padėti Minsko valdžiai: tarpininkauja tarp Kijevo ir Maskvos, neįleidžia piliečių su Donecko ar Luhansko pasais, nepripažino nei Abchazijos, nei Krymo aneksijos... Jau žinome apie naują konfliktą tarp Maskvos ir Minsko. Aliaksandras Lukašenka nuolat gina savo tautos interesus. Antra vertus, mato, kad kitos tautos nemiega. Net ir šioje šalyje vyksta manifestacijos dėl įstatymo, kuris baudžia tuos, kurie neišdirba per metus po 200 dienų. Jis suvokia, kad diktatoriai irgi nugriūva nuo sostų. Jis palengvino užsieniečiams iš 80 valstybių įvažiavimą be vizos penkioms dienoms į Baltarusiją. O kuo daugiau gudai bendraus su laisvo pasaulio žmonėmis, tuo daugiau sieks laisvės, tuo greičiau atbus jų tautinis sąmoningumas. Dabar gudiškai kalba tik apie 30 proc. gyventojų. Atidarius sienas Baltarusijos gyventojai pajus ekonominę naudą. Vis dėlto gal tai – eilinis A. Lukašenkos pademonstravimas draugui Vladimirui Putinui, kad Vakarams paskleistų dūmų, užmigdžius juos prieš didžiulio masto karinius manevrus Baltarusijoje „Zapad“, įvyksiančius rudenį. Žinoma, jis nori priversti Kremlių laikytis žodžio, nes Maskva jau pradėjo išnaudoti gudus dėl dujų, reikalaudama dar sumokėti 500 mln. dolerių už naftą, kai jos kainos yra nukritusios (dujų kainos siejamos su naftos kaina).

JAV lyderystė svarbi Lietuvos saugumui

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su JAV senatoriumi Ričardu Durbinu

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 21 dieną Vilniuje susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriumi Ričardu Durbinu (Richard Durbin). Susitikime aptarti iššūkiai mūsų regiono ir transatlantiniam saugumui, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje bei transatlantinių ryšių stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, JAV kariai ir karinė technika mūsų regione yra svarbus bei  patikimas atgrasymo elementas, padedantis užtikrinti Lietuvos ir viso Aljanso saugumą. Lietuvoje jau dislokuota JAV karių kuopa ir karinė technika, Lenkijoje taip pat yra JAV brigada, kuri esant būtinybei padėtų ir Lietuvai. NATO sąjungininkų buvimą mūsų šalyje teigiamai vertina 81 proc. Lietuvos žmonių. Tačiau, pasak Prezidentės, neslūgstant geopolitinei įtampai, būtina ir toliau stiprinti NATO gebėjimus atgrasyti bei atremti grėsmes – spartinti sprendimų priėmimą, nuolat atnaujinti gynybos planus, užtikrinti regioninę oro gynybą. Tam itin svarbi ne tik JAV lyderystė, bet ir kiekvienos šalies pasiryžimas tinkamai finansuoti savo gynybą. Lietuva – viena sparčiausiai investicijas į gynybą didinančių NATO narių. Numatoma, kad jau kitąmet Lietuvos išlaidos gynybai pasieks NATO sutartą 2 proc. nuo BVP ribą. Susitikime aptartas bendradarbiavimas kovoje su hibridinėmis grėsmėmis. Abiejose Atlanto pusėse dažnėja bandymai kurstyti nesantaiką ir nepasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis, kartojasi išpuoliai prieš laisvus rinkimus. Prezidentės teigimu, JAV Senato vaidmuo yra svarbus stiprinant transatlantines pastangas atremti informacines ir kibernetines atakas. Prezidentė sakė, jog tvirta JAV Senato parama Ukrainai, jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui yra būtina, tęsiant principingą transatlantinės bendruomenės poziciją sankcijų Rusijai klausimu.

Valstybės atkūrimo dienos minėjimai

Japonijoje Lietuvos vardą rašė garsus kaligrafijos meistras

Lietuvos ambasadoje Japonijoje Valstybės atkūrimo dieną kartu su Japonijos lietuvių bendruomenės nariais šventė ir garsus kaligrafijos meistras Aoi Shunkei. Vasario 11 dieną į šventinį renginį susirinkusius lietuvius ir jų šeimų narius Aoi Shunkei mokė japoniškais rašmenimis užrašyti jų pasirinktus žodžius, kurie labiausiai primena tėvynę Lietuvą. Renginyje hieroglifais užrašyti žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“, „Tėvynė“, „Nepriklausomybė“. Nors japonų raštas yra laikomas vienu sudėtingiausių, savo lietuvišką vardą hieroglifais gražiai užrašė ir penkiametė Saulė.

Lietuvių bendruomenės narius pasveikinęs Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas pažymėjo, kad 1918 metų vasario 16-oji padėjo pagrindus moderniai Lietuvos valstybei sukurti. Japonijos lietuvių bendruomenės (JLB) pirmininkė Daiva Maekava kvietė šią dieną susimąstyti apie laisvės kainą ir tikrąsias vertybes. „Iš visos širdies linkiu, kad kuriame pasaulio kampelyje bebūtume, kurį kraštą ar valstybę laikytume savo namais, nepamirštume Lietuvos, jos istorijos bei išlaikytume stiprų sielos ryšį su Lietuva ir perduotume jį savo artimiesiems. Būkime lietuviais ir didžiuokimės tuo!“ – sakė JLB pirmininkė.

Lietuvos atstovė vadovaus vienam iš Jungtinių Tautų komitetų

Vasario 13 dieną Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW) komiteto pirmininke buvo išrinkta Vilniaus universiteto profesorė Dalia Leinartė. Pirmąkart daugiašalės modernios Lietuvos diplomatijos istorijoje Lietuvos atstovė užėmė tokio aukšto lygmens vienos iš Jungtinių Tautų institucijų vadovės pareigybę. Profesorę telefonu asmeniškai pasveikino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tai yra didžiulis Jūsų asmeninio profesionalumo ir Lietuvos įsitraukimo sprendžiant moterų teisių problemas pripažinimas. Kartu šis pasiekimas pakelia mums kartelę, įpareigoja Lietuvą stiprinti savo pastangas kovoje su smurtu prieš moteris, prieš jų diskriminavimą ir nelygybę, vis dar patiriamą įvairiose srityse“, – pažymėjo ministras L. Linkevičius.

Seimas ratifikavo susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo gynybos srityje

Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris buvo pasirašytas 2017 m. sausio 17 d. Už tai numatantį įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ ypatingos skubos tvarka vieningai balsavo 111 Seimo narių.

„Turime dėti visas pastangas, kad mūsų šalies ir žmonių saugumas būtų užtikrintas. Tam reikalinga tiek mūsų pačių politinė valia ir pastangos, tiek sąjungininkų parama atgrasyti, o prireikus ir kartu kovoti. Visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų parama. Neabejotinai Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis mūsų saugumo garantas ir Lietuvos strateginė partnerė gynybos ir saugumo srityje“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Susitarimas detaliai nustato JAV karių, civilių komponento, išlaikytinių ir rangovų statuso klausimus Lietuvos Respublikoje, tokius kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais,  mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojų pažymėjimų pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas ir kita. „Susitarimas supaprastina tam tikras administracines procedūras, kurios iki šiol gerokai apsunkindavo ir, drįstu pasakyti, sulėtindavo mūsų gynybos potencialo stiprinimą. Susitarime detaliai aptariami Jungtinių Amerikos Valstijų karių, civilio komponento, rangovų statuso klausimai Lietuvos Respublikoje, tokie kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojo pažymėjimo pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas ir kiti dalykai“, – sakė viceministras.

 „Brexit“ ministras Lietuvoje

Vasario 21 dieną premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešėjusiu Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) reikalų ministru Davidu Davisu. Vyriausybės vadovas pažymėjo, jog JK yra ir bus svarbus ekonominis Lietuvos partneris. Ministro pirmininko manymu, po JK išstojimo iš ES būtina išlaikyti stiprius ES ir JK santykius, sukurti naują strateginę partnerystę, paremtą bendromis vertybėmis. Tai įmanoma tik užtikrinant prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo laisvių nedalomumą. Pasak premjero, ypač svarbu sukurti visų ES piliečių, jau gyvenančių ES, teisių apsaugą. „Lietuvių bendruomenė JK yra tikrai didelė, mums rūpi tiek jų dabartis, tiek ir ateitis. Mums rūpi jų teisės, socialinės garantijos, įskaitant sveikatos apsaugą, mums rūpi išlaikyti galimybę studentams iš Lietuvos mokytis JK“, – pabrėžė S. Skvernelis.

JAV migracijos normos – spąstai Artimųjų Rytų krikščionims

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) įvestos naujos JAV imigracijos normos papiktino daugelį žmonių. Babilonijos patriarchas, kurio tikinčiųjų bendruomenės tradiciškai gyvena Irake, tačiau jau dešimtmečius gyvuoja JAV bei kitur pasaulyje, pasisakė, jog „selektyvi imigracija pagal religinę konfesiją yra spąstai krikščionims Artimuosiuose Rytuose“, – praneša katalikiška žinių agentūra „Fides“.

Babilonijos katalikų chaldėjų patriarchas Luisas Rafaelis I Sakas (Louis Raphael I Sako) kalbėjo apie JAV valstybės vadovo sprendimą įsileisti į JAV krikščionis pabėgėlius, bet užverti vartus jų bendrapiliečiams iš septynių musulmonų daugumos kraštų. Patriarcho vadovaujamai chaldėjų Bažnyčiai priklauso vos ne visi Irako krikščionys. Pasak jo, priėmimo politika, religiniu pagrindu, diskriminuojanti persekiojamus ir kenčiančius asmenis, ankščiau ar vėliau taps kenksminga Rytų krikščionims, nes, be kita ko, prieš juos kovojančiųjų propagandai ir išankstiniams nusistatymams suteikia argumentus, kad vietinės Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenės yra svetimkūnis, kurį palaiko ir gina Vakarų valstybės.

JAV pranciškonai ragina vyriausybę atmesti naująją pabėgėlių politiką

JAV pranciškonai nerimauja dėl vyriausybės pranešimo apie pabėgėlių priėmimo programų įšaldymą. Reaguodami į paskelbtą prezidento D. Trampo programą, daugiau kaip 1000 pranciškonų pasirašė pareiškimą, kuriuo palaiko pabėgėlius ir prieštarauja siūlomam musulmonų registrui. Pareiškimą išplatino Pranciškonų veikimo tinklas – bendras pranciškonų balsas, kuris siekia pakeisti JAV politiką, susijusią su taikdaryste, rūpinimusi kūrinija, skurdu ir žmogaus teisėmis. Pareiškime teigiama, kad prezidento D. Trampo administracijos pareiškimas apie pabėgėlių programų įšaldymą kelia nerimą pranciškonams visoje šalyje. „JAV neturi nusisukti nuo pabėgėlių iš viso pasaulio tuo metu, kai jiems labiausiai reikia apsisaugoti nuo karo ir persekiojimų“, – piktinasi pranciškonai. Jie teigia, kad sustabdant pabėgėlių iš Sirijos perkėlimą ir teikiant pirmenybę religinėms mažumoms, šis pareiškimas tolygus draudimui priimti musulmonus, o juo buvo grasinama Prezidento rinkimų kampanijos metu. Tai – aiškus religinės diskriminacijos pavyzdys ir turi būti pasmerktas. „Mes stovime kartu su broliais ir seserimis pabėgėliais bei visais tais, kurie ieško apsaugos“, – pabrėžiama pareiškime. Žmonių, ieškančių saugumo, apgynimas yra viena seniausių amerikiečių tradicijų, kuria jie itin didžiuojasi, tad pranciškonai primena, kad yra moralinė pareiga palaikyti šią tradiciją. „Evangelija kviečia mus priimti svetimšalį, tad mes, kaip tikintieji, giname ir palaikome visų žmonių, ypač imigrantų ir pabėgėlių, teises ir orumą“, – sako vykdantysis pranciškonų veiklos tinklo direktorius Patrikas Kerolanas (Patrick Carolan). Jis pabrėžia, kas kiekvienas asmuo nusipelno būti priimtas oriai, būti apgintas, nepaisant, iš kur atvyksta, ir ragina administraciją padaryti viską, kas įmanoma, kad minėtas pranešimas būtų atšauktas.

Jeruzalės lotynų patriarchatas smerkia Izraelio įstatymą

Jeruzalės lotynų patriarchatas paskelbė pranešimą, kuriame griežtai ir be dviprasmybių kritikuoja Izraelio parlamento (Kneseto) patvirtintą įstatymą, įteisinantį palestiniečių žemių užgrobimą.

„Vasario 6 dieną Knesetas priėmė naują įstatymą, leidžiantį Izraelio valstybei paimti privačią palestiniečių žemę Palestinos teritorijose, kur izraeliečiai be leidimo pastatė gyvenviečių namus“, rašoma pranešime ir tęsiama: „Lotynų patriarchatas griežtai smerkia šį neteisingą ir vienpusį įstatymą, kuris faktiškai leidžia privačios Palestinos žemės aneksiją izraeliečių gyvenviečių naudai. Toks įstatymas kenkia dviejų valstybių sprendimui, dar labiau mažindamas viltis dėl taikos ir gali turėti rimtas pasekmes. Smarkiai susirūpinęs taikos ir teisingumo ateitimi Šventojoje Žemėje Lotynų patriarchatas kviečia lyderius ryžtingiems sprendimams taikos, teisingumo ir orumo visiems labui“.

Antivalstybinę propagandą skleidusiam kanalui neleista vartoti Lietuvos vardo

„Pirmais Baltijas Kanals“ neleidžiama vartoti Lietuvos vardo prekių ženkluose, naudojamuose televizijos programoje „Lietuvos laikas“ ir rusų kalba transliuojamoje programoje „Litovskoje vremia“. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė priėmė šį sprendimą, atsižvelgdama į komisijos, suteikiančios leidimą vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus, išvadas bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pateiktą informaciją. Nagrinėjant prašymus paaiškėjo, kad „Pirmais Baltijas Kanals“ nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir nebendradarbiauja su Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Šis kanalas skleidė antivalstybinę propagandą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius Lietuvoje. Teisingumo ministrė M. Vainiutė sakė: „Matome pastangas skleisti dezinformaciją apie įvykius Lietuvoje, menkinti, iškraipyti Lietuvos nepriklausomybės istoriją, kurios liudininkai ir kūrėjai buvo daugelis mūsų. Deja, šio televizijos kanalo programų turinys daugeliu klausimu atkartoja Lietuvai priešiškos propagandos nuostatas. Esame už nuomonių įvairovę, tačiau privalome ryžtingai kovoti su dezinformacija, juo labiau, kai ji platinama, prisidengus Lietuvos vardu“.

Vatikano diplomatas apie civilių ir reikšmingos infrastruktūros apsaugą

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO būstinėje Niujorke arkivyskupas Bernarditas Auza (Bernardito Auza) pasisakė Saugumo Tarybos debatuose apie reikšmingos civilinės infrastruktūros apsaugą nuo teroristinių atakų. Pasak Šventojo sosto diplomato, tarptautinė bendruomenė turi pareigą saugoti tiek civilius, tiek jų svarbiausią infrastruktūrą nuo išpuolių, nes nuo jos išlikimo ir išsaugojimo esmingai priklauso tolimesnis pačių civilių likimas. Atakos prieš civiliams svarbias institucijas – mokyklas, ligonines, vandens šaltinius, kultūros paminklus ir kulto namus – yra netiesioginis puolimas prieš juos pačius, siekiant sunaikinti jų atramą ir jų istorinę bei kultūrinę tapatybę. Tai tapo kai kurių teroristinių grupuočių tyčine strategija, pridūrė arkiv. B. Auza, paminėdamas Sirijoje ir Irake vykstantį istorinio paveldo naikinimą. Tačiau teroristinės grupuotės nėra vienintelės atsakingos už reikšmingiausios civilinės infrastruktūros naikinimą. Vatikano diplomatas įžvelgia atsakomybę ir tų valstybių, kurios vadovaudamosi vien pelno ar savo geopolitiniais interesais tiekia ginklus, technologijas į nestabilias šalis, kuriose didelė rizika, kad šie ginklai bus naudojami nelegaliai ar pateks į nusikaltėlių rankas. Šventasis Sostas pakartoja savo kvietimą ginklus gaminančioms valstybėms griežtai riboti jų pardavimą.

Be taikos nelaimėsime kovos prieš skurdą

Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijos būtinėje Niujorke arkivyskupas Bernarditas Auza (Bernardito Auza) kalbėjo apie vystymosi ir taikos sąsajas, pasisakydamas diskusijoje apie „skurdo išrovimą ir tvarų vystymąsi visiems“. Veiklos programoje iki 2030 metų skurdo išrovimas yra pripažįstamas didžiausiu iššūkiu ir uždaviniu vystymuisi. Šioje programoje kartu pažymima tai, kas dažnai praleidžiama: skurdas negali būti suvokiamas vien ekonomiškai, jis turi kitus matmenis ar yra su jais susijęs: su nelygybe valstybėse ir tarp valstybių, su aplinkos apsauga, su socialinėmis politikomis ir su taika.

Arkiv. B. Auza itin pabrėžė taikos svarbą, nes visiems gerai žinoma, kaip konfliktai ir karai ne vien skina gyvybes, skleidžia baimę ir neapykantą, bet iš milijonų žmonių atima geresnio gyvenimo galimybes ir viltį, yra tarp svarbiausių priežasčių, lemiančių didžiulius migracinius srautus ar populiacijų perkėlimus. „Todėl konfliktų užbaigimas turi tapti mūsų prioritetu, jei trokštame išrauti skurdą ir sukurti ilgalaikę taiką. Tai reiškia spręsti ne vien ekonominį skurdą, bet taip pat dvasinį ir socialinį politika ir investicijomis, kurias žmonės gali matyti ir paliesti“, – pabrėžė Šventojo Sosto diplomatas, kalbėdamas apie jaunų žmonių lavinimą ir švietimą arba galimybę dirbti. Žinojimas, kad esi vertinamas ir kad turi savo vietą, irgi užkerta kelią ekstremalioms ideologijoms. Itin svarbi sveika šeima, kuri garantuoja didžiausią socialinį saugumą savo nariams – jauniems ir seniems. Valstybės turėtų remti šeimą, ypač tose srityse, kuriose šeima rūpinasi tuo, kas taptų valstybės atsakomybe. Kalbėdamas apie taiką, arkiv. B. Auza pakartojo popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog šioji vieniems savaime suprantama teisė milijonams yra tik tolima svajonė. Būtina atsiminti, kad taika nėra pasiekiama kartą ir visiems laikams, bet turi būti kuriama be perstojo.