Horizontai

„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. vasario 24 d., Nr. 2 (296)

PRIEDAI

Valstybės atkūrimo dienos minėjimai

Japonijoje Lietuvos vardą rašė garsus kaligrafijos meistras

Lietuvos ambasadoje Japonijoje Valstybės atkūrimo dieną kartu su Japonijos lietuvių bendruomenės nariais šventė ir garsus kaligrafijos meistras Aoi Shunkei. Vasario 11 dieną į šventinį renginį susirinkusius lietuvius ir jų šeimų narius Aoi Shunkei mokė japoniškais rašmenimis užrašyti jų pasirinktus žodžius, kurie labiausiai primena tėvynę Lietuvą. Renginyje hieroglifais užrašyti žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“, „Tėvynė“, „Nepriklausomybė“. Nors japonų raštas yra laikomas vienu sudėtingiausių, savo lietuvišką vardą hieroglifais gražiai užrašė ir penkiametė Saulė.

Lietuvių bendruomenės narius pasveikinęs Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas pažymėjo, kad 1918 metų vasario 16-oji padėjo pagrindus moderniai Lietuvos valstybei sukurti. Japonijos lietuvių bendruomenės (JLB) pirmininkė Daiva Maekava kvietė šią dieną susimąstyti apie laisvės kainą ir tikrąsias vertybes. „Iš visos širdies linkiu, kad kuriame pasaulio kampelyje bebūtume, kurį kraštą ar valstybę laikytume savo namais, nepamirštume Lietuvos, jos istorijos bei išlaikytume stiprų sielos ryšį su Lietuva ir perduotume jį savo artimiesiems. Būkime lietuviais ir didžiuokimės tuo!“ – sakė JLB pirmininkė.

Visi dalyvavo žinių apie Lietuvos istoriją konkurse. Jo nugalėtojai, Japonijoje studijuojančiai Giedrei Zablackaitei, atiteko ambasados prizas.

Tel Avive paminėta Lietuvos šventė

Vienoje garbingiausių Tel Avivo erdvių miesto centre, Meno muziejuje, vasario 13 dieną iškilmingai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių šventė.

Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas sveikinimo kalboje pasidžiaugė, kad šiais metais Lietuva ir Izraelis mini diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį. „Per šį laiką abi šalys įtvirtino dinamišką partnerystę, kuri turi visas galimybes įgauti strateginės partnerystės pobūdį“, – sakė E. Bagdonas. Ambasadorius pabrėžė ypač didelį Lietuvos žydų indėlį kuriant ir puoselėjant mūsų valstybę. Diplomatas sakė, kad šioje salėje prieš dvejus metus Lietuvos rašytojui Grigorijui Kanovičiui buvo įteiktas garbingas Lietuvos valstybinis apdovanojimas. Prieš metus valstybiniu apdovanojimu buvo pagerbtas IX Izraelio prezidentas Šimonas Peresas. O vasario 15 dieną iškiliam Lietuvos ir Izraelio džiazo muzikantui Viačeslavui Ganelinui Vilniuje įteikiama Lietuvos nacionalinė meno ir kultūros premija.

Izraelio religijos reikalų ministras, Kneseto narys, Davidas Azoulay pasveikino susirinkusius, pasidžiaugė sėkmingu abiejų valstybių ir tautų bendradarbiavimu bei diplomatinių santykių 25-mečiu.

Iškilmingai ir jaudinančiai nuskambėjo Lietuvos ir Izraelio valstybių himnai, kuriuos giedojo abiejų valstybių pilietė Nika Zundelovič. Vakaro akcentas – Dalios Dėdinskaitės, Glebo Pyšniako ir Roberto Lozinskio atlikta programa „Langas į Lietuvą“. Joje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Loretos Narvilaitės, Anatolijaus Šenderovo ir Stasio Vainiūno kūriniai.

Svečiai buvo vaišinami Izraelyje gyvenančių Regimanto ir Sonios Kijauskų pagamintais šakočiais.

Šventėje gausiai dalyvavo Izraelio politikos, diplomatijos, verslo, kultūros, akademinių sluoksnių atstovai, žurnalistai, Izraelyje akredituoti užsienio diplomatai, Lietuvos garbės konsulai Izraelyje, gausus būrys litvakų ir išeivių iš Lietuvos bei lietuvių bendruomenės Izraelyje „Nerija“ atstovai.

E. Bagdonas minėjimo išvakarėse apsilankė Tel Avivo ir Jeruzalės kapinėse, kur, padėdamas akmenėlius ant kapų, pagerbė tuometinės Lietuvos Valstybės Tarybos ir Seimo narių, ministro žydų reikalams, pirmojo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministro, diplomato, Lietuvos generalinio konsulo Palestinoje, Simono Rozenbaumo bei Lietuvos Valstybės Tarybos nario, pramonės ir prekybos viceministro Nachmano Rachmilevičiaus atminimą.

Paminėta Suomijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose

Lietuvos diplomatinės atstovybės Helsinkyje, Vienoje ir Hagoje 99-ąsias Valstybės atkūrimo metines paminėjo šventiniais koncertais, kuriuose pristatyta lietuvių kūryba.

Vasario 14 dieną Helsinkio katedros kriptoje vykusiame išskirtiniame koncerte prof. Vytautas Landsbergis atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas sveikinimo kalboje pabrėžė kitais metais šimtmetį minėsiančios Lietuvos valstybės atkūrimo svarbą ir sakė, jog šiais metais prof. V. Landsbergio apsilankymas Helsinkyje yra simboliškas – profesorius yra „gyva legenda, laisvės simbolis bei pirmasis faktinis valstybės vadovas“.

„Taika yra trapi, o Lietuva šiuo metu, pirmiausia, turi pasitikėti savimi ir savo tikraisiais bičiuliais – istorinėmis, bendro baltiško likimo kaimynėmis, tarp jų ir Suomija“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė V. Landsbergis.

Į šventinį Vasario 16-osios koncertą gausiai susirinko Lietuvos bičiuliai, lietuvių diaspora Suomijoje, užsienio šalių diplomatai, kultūros ir verslo organizacijų atstovai.

Lietuvos ambasada Nyderlanduose vasario 13 dieną kartu su nevyriausybine organizacija „Coalition for Defence“ bei Nyderlandų karališkuoju inžinierių institutu surengė grupės „Subtilu-Z“ koncertą bei priėmimą. Į renginį rinkosi Hagoje reziduojantys ambasadoriai, Nyderlandų valstybės institucijų bei verslo atstovai.

Vasario 11 dieną Vienoje gausiai susirinkusią Austrijos lietuvių bendruomenę ir Lietuvos draugus pasveikino ambasadorė Loreta Zakarevičienė. Apžvelgusi Lietuvos istoriją bei paminėdama iškiliausias ir svarbiausias Lietuvai datas, ambasadorė pabrėžė, jog Vasario 16-oji yra viena svarbiausių dienų valstybingumo kelyje. „Be tos tolimos Vasario 16-osios Lietuva vargu ar būtų atėjusi į 1990 metų Kovo 11-ąją“, – sakė ambasadorė. Renginyje programą parodė instrumentinė grupė iš Lietuvos „Subtilu-Z“.

Minėjimas Prahoje – su vaikais

Lietuvos ambasada Čekijoje kartu su lituanistine mokykla Prahoje „Debesynas“ vasario 11 dieną surengė įspūdingą ir nuotaikingą Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą. Name, kuriame 1883–1884 metais gyveno mūsų tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, atgijo XX amžiaus pradžios dvasia: autentiškais kostiumais pasipuošę ambasados darbuotojai ir „Debesyno“ mokytojai kvietė į šventę susirinkusius lietuvių bendruomenės narius, Lietuvos draugus ir Prahos Vinohradų rajono gyventojus įsiamžinti „šimtmečio senumo“ nuotraukose ambasados įrengtoje foto studijoje, pasivaišinti lietuviškomis gėrybėmis.

Gausiai susirinkusiems šventės dalyviams ambasadorius Edvilas Raudonikis pristatė Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją, vaikai dėliojo dėliones su svarbiausiais Lietuvos valstybės, tautinio atgimimo bei tarpukario laikotarpių simboliais, įrengtoje video stotelėje žiūrėjo filmukus apie Lietuvos istoriją. Visi šventės dalyviai giedojo „Tautišką giesmę“ prie paminklinės lentos Jonui Basanavičiui ir įrašė pasveikinimą Lietuvai „Debesyno“ parengtoje mirioramoje, „judančių paveikslėlių“ juostoje.

Jau ne pirmus metus J. Basanavičiaus namo Vinohraduose kavinėje rengiamoje Lietuvos nepriklausomybės šventėje dalyvauja vis daugiau vietos gyventojų čekų. Šiemet prie šventės rengimo prisidėjo ir Prahos 2-osios miesto dalies savivaldybė – šventę anonsavo vietos laikraštis, į ją atvyko ir Prahos 2-osios miesto dalies seniūnės pavaduotoja Michaela Mazancova. Lietuviką ventę savo apsilankymu pagerbė ir grupė diplomatų bei žurnalistų.

Pagerbtas tarpukario Lietuvos Ministro Pirmininko atminimas

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną nuolatinės atstovybės Ženevoje kolektyvas nuvyko į netoli Ženevos esantį Prancūzijos miestelį Eks le Beną (Aix-les-Bains). Ten paskutinius gyvenimo metus praleido ir yra palaidotas iškilus tarpukario Lietuvos politikas ir diplomatas Ernestas Galvanauskas (1882–1967).

Nuolatinės atstovybės vadovas Andrius Krivas ir Eks le Beno meras Dominikas Dorda (Dominique Dordas) pagerbė E. Galvanausko atminimą padėdami gėlių prie jo kapo.

E. Galvanauskas suvaidino svarbų vaidmenį užtikrinant Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, skirtingais laikotarpiais vadovavo nepriklausomos Lietuvos Vyriausybei, buvo užsienio reikalų ir finansų ministras, atstovavo Lietuvai svarbiose tarptautinėse derybose, buvo diplomatinių misijų Ženevoje ir Londone vadovas, po karo trumpai vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui, 16 metų praleido Madagaskare ir ten užsiėmė švietėjiška veikla. E. Galvanauskas gyvenimo pabaigoje grįžo į Prancūziją. Šiemet sueina 50 metų nuo jo mirties.

Ambasadorius pasveikino susirinkusius su Valstybės atkūrimo diena, paragino kartu saugoti, toliau kurti ir puoselėti Lietuvą, padėkojo Eks le Beno merui ir jo kolegoms už E. Galvanausko atminimo saugojimą. Atsakomojoje kalboje miesto meras išreiškė interesą užmegzti partnerystės ryšius su vienu iš Lietuvos miestų.

Parodoje – karą patyrusių Ukrainos vaikų portretai

Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) pristatyta tarptautinio fotografijos projekto „Vaikai kare“ paroda ir dokumentinių filmų ciklas „Ginklo broliai“, skirtas trečiosioms Maidano įvykių metinėms. Tai – nevyriausybinės organizacijos „Baltijos ir Juodosios jūros saugumo konfederacija“ renginys. Nuotraukose – Ukrainos vaikai, gyvenantys prie fronto ir patyrę, kas yra karas. Išraiškinguose vaikų portretuose – šypsenos, svajonės ir nevaikiškai kenčiančios akys. Nuotraukų autoriai – ukrainiečių fotomenininkai, žurnalistai, karo psichologai ir režisieriai, įamžinę ir vaizdus iš labiausiai nuo karo nekentėjusių sričių – Luhansko ir Donecko.

Parodos organizatoriai siekia atkreipti visuomenės, valstybių vadovų, tarptautinių organizacijų dėmesį į daugiau kaip 300 tūkstančių vaikų, praradusių vaikystę ir nuolat esančių ugnies linijoje, apsaugos klausimą. Nuo 2016 metų birželio paroda buvo pristatyta septyniose pasaulio valstybėse – Ukrainoje, Graikijoje, Moldovoje, Jordanijoje, Estijoje, Izraelyje ir Kipre.

Po parodos atidarymo vyko dokumentinio kino almanacho „Ginklo broliai“ (angl. „Brothers in Arms“), nufilmuoto žymių Vokietijos ir Ukrainos dokumentikos specialistų ir savanorių – Konstantino Mohylniko, Myroslavo Hajaus ir Sergijaus Lysenko, – peržiūra ir aptarimas. Dokumentiniai filmai, pasakojantys įprastas karo istorijas, atskleidžiantys jų priežastis ir karių bei civilių, esančių ties išsiskyrimų linija, reakciją į karą, buvo pristatyti daugelyje peržiūrų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Austrijoje, Norvegijoje ir Ukrainoje.

Nuotraukos Europos informacijos biure bus eksponuojamos iki kovo 10 dienos.

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija