Minėjo 60-ąsias Europos Sąjungos įkūrimo metines

Maltos ministras pirmininkas Džozefas Muskatas (Joseph Muscat), Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Italijos ministras pirmininkas Paolo Gentilioni Lrp.lt nuotrauka

Romoje susirinkę 27 Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai šeštadienį paminėjo 60-ąsias Bendrijos įkūrimo metines ir atnaujino savo įsipareigojimus bendrai ateičiai. Susitikę tuose pačiuose Renesanso rūmuose, kur prieš 60 metų, 1957 metų kovo 25 dieną, šešios steigiančiosios valstybės pasirašė Romos sutartį, 27 lyderiai patvirtindami ketinimų deklaraciją artimiausiam dešimtmečiui. Naują Romos deklaraciją ES lyderiai pasirašė, praėjus šešiems dešimtmečiams po ceremonijos, kurios metu šešios šalys steigėjos priėmė Romos sutartį, davusią pradžią tuometei Europos Ekonominei Bendrijai (EEB). Šiuo metu Europoje daug diskutuojama apie Vokietijos ir Prancūzijos siūlymus kurti „kelių greičių“ Europą, kur dalis šalių galėtų gilinti integraciją greičiau nei kitos tam tikrose srityse, pavyzdžiui, gynybos ar ekonomikos. Romos deklaracijos tekstą diplomatai suderino savaitės pradžioje prieš susitikimą. Joje deklaruojamas pasiryžimas įveikti iššūkius, kuriuos kelia regioniniai konfliktai, terorizmas, didėjantis migracijos spaudimas, protekcionizmas bei socialinė ir ekonominė nelygybė. Pasirašydami deklaraciją dėl bendrijos ateities, ES lyderiai siekė demonstruoti pasiryžimą kurti bendrą ateitį, nepaisant ES užgriuvusių krizių bangos ir būsimų skyrybų su Britanija. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį, minint 60-ąsias Europos Sąjungos įkūrimo sutarčių metines, paragino Bendrijos lyderius ryžtingai vesti žemyną iš krizės. Viršūnių susitikime nedalyvavo pasitraukti iš ES nusprendusi Didžioji Britanija. Buvęs Lenkijos premjeras sakė: „Šiandien įrodykite, kad esate Europos lyderiai, kad galite pasirūpinti didžiu palikimu, prieš 60 metų paveldėtu iš Europos integracijos lyderių“.

Romoje susitikę ES lyderiai dar iš vakaro klausėsi popiežiaus Pranciškaus žodžių (išsamiau apie tai – atskirame tekste žemiau).  Audiencijoje priimtus ES vadovus ir pareigūnus Katalikų Bažnyčios vadovas mokė, kad „svarbiausias Europos gyvybingumo elementas turi būti solidarumas, nes jis yra pats veiksmingiausias priešnuodis modernioms populizmo formoms“.

Europos Sąjungoje diskutuojant apie „kelių greičių“ Europą, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva nori būti Bendrijos priešakyje. Tai ji teigė Romoje prieš pasirašant deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities. D. Grybauskaitė LRT televizijai šeštadienį sakė: „Aš manau, kad, kur bus Lietuva, priklausys nuo pačios Lietuvos, todėl kad mes patys sprendžiame, kokios Europos mes norime, kur norime būti ir su kuo norime būti. Ir aš įsitikinusi, kad Lietuva žino, kur ji nori būti – nori būti su priekyje esančiais, priekyje bėgančiais, nes mes bėgome nuo tam tikrų grėsmių, atbėgome, kur norėjome, ir, manau, mūsų interesas – kurti Europos ateitį tokią, kokios mes norime“. Ji pripažįsta, kad Bendrija susiduria su iššūkiais, tačiau mano, kad susitvarkys. Prezidentė sakė: „Europa visada turėjo iššūkių, visada tvarkydavosi ir susitvarkys. Taip, jie yra kitokie, jie bus kitokie, jie sudėtingesni. Europos sudėtis irgi gali keistis istorijos laikotarpiu, vieni ateina, kiti išeina, nes tai – sąjunga, kuri buvo sukurta gera valia. Savo noru šalys stojo, jeigu toks poreikis yra, jos gali, aišku, ir išeiti. Tai nėra prievartinė karinė sąjunga“. Anot jos, kalbų, kad Europos Sąjunga žlugs, buvo visada: „Aš manau, kad tokių kalbų mes galėjome girdėti prieš dešimt metų, prieš dvidešimt metų. Per šešiasdešimt metų tokių kalbų yra daug ir tai natūralu“.

Apklausų duomenimis, lietuvių pasitikėjimas ES ir jos institucijomis yra vienas aukščiausių visoje bendrijoje. Stebėtojai lietuvių palankumą ES aiškina finansine parama, galimybe laisvai keliauti ir dirbti bei išaugusia Rusijos grėsme.

© 2017 „XXI amžius“