Pusiausvyros beieškant

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Sunku suvokti, kiek rusų tautos atbudimas pakeis sistemą. Visada politinį pasaulį gaubia paslaptys, klastotės, nenumatyti įvykiai. Tačiau kai šimtai faktų, daugybė autoritetingų žmonių apie tai kalba, galima aiškiai pasakyti, kad Rusijos kritika, pašaipa putinizmui nėra didžiosios rusų tautos pažeminimas. Be to, ši tauta krikščioniška, taigi esame artimiausi tikėjimo broliai. Rusus turėtume užjausti, kad jie padaryti režimo vergais. Dažnai pagalvodavau, kaip Vladimiras Putinas, iš valstybės (nesvarbu, ar per „Gazpromą“, ar per bičiulius) susikrovęs turtus, kurių vertė – bene 200 milijardų dolerių, gali ramiai taukšti apie savo meilę Rusijai, kai didžioji dalis tautos neturi ko valgyti, net miestuose toliau už Maskvos 200 km nėra komunalinių patogumų arba jie neveikia. Ir rusai tyli, priversti tylėti arba turi būti nužudyti, o disidentai geriausiu atveju pasitraukia iš šalies. Liūdna, kai didysis caras okupuoja kaimyninės teritorijos dalį, o ten patenkinti šaukia: „Rossija!“. Užteka jums žemių, tik dirbkite, puoškite savo Sibiro miestus, galite 10 kartų geriau už amerikiečius gyventi. Imperializmas anksčiau ar vėliau žlunga. Taigi tie Maskvoje 8 ar 10 tūkstančių manifestantų, o per visą Rusiją keliasdešimt tūkstančių manifestavusių 80-yje miestų dar nieko nepakeis, nebent V. Putinas paaukotų Dmitrijų Medvedevą. Įdomiausia, kad rusai protestuoti išėjo be jokio leidimo, taigi rusų tauta atbunda, jau gina savo orumą. Juokingai vienas iš mitingo lyderių kalbėjo (mačiau internete): „Mes prieš korupciją, bet mus kaltins, kad čia Amerika sukurstė. Netgi pats Donaldas Trampas asmeniškai stovi už mūsų nugarų“. Iš tiesų kartais juokas yra galingesnis už įrodinėjimus ir logiką. Įdomu ir nesuvokiama, kodėl tie galingieji finansų analitikai, kurie išaiškino V. Putino ir jo klikos turtus, šitų pinigų neužblokuoja, paskelbdami, kad jie bus sugrąžinti tik tada, kai bus išvaduotas Krymas. Juk pinigai priklauso Rusijos liaudžiai. O gal kartais bijoma keršto? Turiu nuojautą, kad Vakarų pasaulį tokiu atveju gali sukrėsti neįsivaizduojamo masto „gamtinė nelaimė“, pavyzdžiui, netoli Londono ar Olandijos jūros vandenyse tereikia susprogdinti galingą užtaisą, kuris sukeltų bent jau 10 m bangas, ir žiūrėkite – Londone Temzės upės pakrantė bus nušluota, o dalis Olandijos apsemta. O kas įrodys, kas čia iš tiesų atsitiko? Rusijos Federacijos atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje paaiškins: „Sugedo laivas, įvyko avarija ir sprogimas“. Arba pasakys dar gražiau: „Iš kosmoso nukrito meteoritas, dabar žiūrėsime kokio jis yra dydžio“… Panašiai buvo Kryme, kai pasivaikščiodami mandagūs žalieji žmogeliukai užėmė pusiasalį.

Anksčiau ar vėliau Rusijoje įvyks revoliucija, nes net caras taip neišnaudojo savo žmonių, beje, jis dar rūpinosi ir Rusijos gerove, bet vis tiek nepaisant jo žmogiškumo, patriotizmo, nutekėjo ir kraujo klanai. Ką Dievas nori bausti, tam ir atima protą. Šiandien šie Rusijos turtuoliai elgiasi kaip pamišę. Sergejus Konevas Rusijos žurnale „Novoje vremia“ paskelbė apie slaptą vienos iš V. Putino dukterų – Marijos Voroncovos – gyvenimą bei pelningą verslą Maskvos centre. Anksčiau rusiškoje žurnalo „Forbes“ versijoje dirbęs A. Koniachinas rašo: „Rusams jau įgriso stebėti, kokie korumpuoti yra aukšto rango valdininkai. Jie netgi išsipusto kaip Prancūzijos karaliai. Visuomenė itin nori matyti, kaip atskleidžiamos galingųjų paslaptys“. Dabar rusai yra mirštanti tauta. Ją žudo didis nacionalizmas, kadangi dauguma pritaria savo revoliucijos eksportui į visą pasaulį. Kur nėra šitų voratinklių? Vengrijoje apie 700 specialiųjų agentų dirba Rusijos naudai. Visa posovietinė Europa turi puikų penktosios kolonos tinklą, kuris naikina patriotus valstybininkus ir verbuoja vyriausybių narius, žurnalistus. Taip daroma propaganda visose srityse ir visose valstybėse. Bet stipriausiai veikia buvusio Rytų bloko šalyse, kadangi čia dar tebeklesti vyresnio amžiaus žmonių „praskiestas“ mentalitetas. Nebūtinai toks žmogus yra agentas, bet jam ta pusė gal pagal sugedimo laipsnį vis dar yra savesnė. Toks greitai suras pateisinimų, pavyzdžiui, dėl korupcijos, sakys, o kurgi jos nėra, ar nežinote, kokia istorija su Silvijumi Berluskoniu Italijoje? Iš tiesų S. Berluskonis nuslėpė mokesčius, bet už tai prokuratūra ilgai jį tampė ir nepaglostė. Ir didelis skirtumas nemokėti mokesčių ir mėgautis milijardų vertais turtais. Be to, Berluskonis pirmasis atvažiavo Krymo apžiūrėti. O kita draugė iš Prancūzijos, kandidatė į prezidentus Marin Le Pen (Marine Le Pen), atvykusi pas draugą V. Putiną prašyti pinigų, pirmiau paskelbė dvasinę vienybę su Rusija (po dvasinės būna ir kūno vienybė). Ir naujasis caras ramiai jai suteiks pinigų, taip vėl nuskriausdamas savo šalį, kad tik ši ponia laimėtų prezidento rinkimus. Ji prisiekė V. Putinui išardyti ES. Ir sugrįžusi į Prancūziją kalbėdama Liono mieste, M. Le Pen pasiuntė savo ištikimybės Kremliui signalą, sakydama, kad ES jau yra mirusi. O vienybė, apie kurią M. Le Pen kalbėjo žurnalistams, kita prasme reiškia ir susijungimą su Rusija. Tai, kad Vakarų visuomenė toleruoja tokius ir tokias, jiems leidžia net pakilti iki Nacionalinio fronto partijos lyderės, rodo, kad nemaža dalis prancūzų myli Rusiją, kurios nepažįsta. Tiesa, ši moterėlė nelaimės Prancūzijos prezidento rinkimų, jei prancūzams bus pateikta daugiau informacijos apie neseniai vykusius protestus Rusijos miestuose, jų buitinį gyvenimą, o daliai Prancūzijos veikėjų pasiūlyti važiuoti į Rusiją, gal net įgyti praktikos ir išminties į Sibirą. Tada tikrai sumažės norinčių už tą ponią balsuoti.

Nebesiseka ir mūsų kaimynų prezidentui. Ir ten protestai. Kovo 23 dieną Baltarusijos KGB surado 26 aktyvistus, kurie esą ruošėsi riaušėms ir namuose turėjo ginklų. Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Lietuvoje ir kitose regiono šalyse galėjo būti rengiami kovotojai, organizavę provokacijas jo šalyje. Prezidentas dar pridūrė, kad protestus per lenkus ir lietuvius finansavo amerikiečių ir vokiečių fondai. Per protestus buvo suimta ir sumušta keli tūkstančiai žmonių. Ką tai reiškia? Valstybė agresorė prieš užpuldama kitą šalį, visada ieško priežasties. O jeigu nėra, tai pati nužudo savo karius, suversdama kaltę kaimynams, o tada pati užpuola (taip jau buvo ir prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje, kai rusų kareivis kažkur pabėgo, o Maskva suvertė kaltę Lietuvos vyriausybei). Žiūrėsime, ar tokių A. Lukašenkos išradimų nepadaugės iki rudens pratybų „Zapad“? Jeigu A. Lukašenka gali taukšti nesąmones, tai kodėl aš, kol dar esu gyvas, negalėčiau prisipažinti, kad Prisikėlimo Bazilikos prieigose paruošiau kelis patarnautojus partizaniniam karui? Kai A. Lukašenka pradės pratybas „Zapad“, mes atsiųsime gyvojo rožinio moterų su rožančiais garnizoną, kuris sutrukdys šiems manevrams ir rožančiais kapos kareiviams akis. Todėl dabar visi Rusijos kariai nešioja akinius. Be to, vienas mūsų valstybininkas, toks Sakalas, geriausiai tiks aviacijos mūšiams, o Gylys vis gels generolams į uodegas. Įsivaizduokite, kaip bus baisu... Ir vieną dieną Baltarusijos valdovas išbėgs iš savo šalies pasislėpti V. Putino viloje (kur jis mėgsta atostogauti, ypač Sočyje). Šie du diktatoriai esminiais klausimais veikia drauge. Taigi neapsirikime. Baltarusija seniai sutvarkyta, o žmonės ten bijo masiškai sukilti. Be to, vyriausybės struktūros itin sunarpliotos Kremliui patikimų valdininkų, viršininkų, o paprastas žmogelis tik žiūri, kaip išgyventi.

Eikime į JAV. Iš tiesų, jei Rusija pasiekė JAV rinkimų štabą, jeigu net gaudavo atlyginimus, tai tada saugumo padėtis tiek JAV, tiek visame pasaulyje yra katastrofiška. Jau darosi baisu ir gėda JAV žmonėms. Cituoju vieną išvadą: „JAV žvalgyba padarė išvadą, kad Rusija surengė plataus masto kampaniją, kuria siekė padėti D. Trampui laimėti rinkimus. Be tyrimų Senate ir Atstovų Rūmuose, vyksta ir FTB tyrimas dėl Rusijos kišimosi į praėjusių metų prezidento rinkimus, įskaitant galimą slaptą Maskvos susitarimą su D. Trampo kampanija“. Kita vertus, JAV politinė sistema veikia. Praktiškai jau prasidėjo Trampgeito byla. Milijardierius, kuris siekia daug gėrio ir tiesos savo valstybei, tuoj bus pastatytas į vietą. Štai jau nepasisekė jam atšaukti „Obamcare“ sveikatos apsaugos sistemos, tik 17 proc. gyventojų pritarė naujojo prezidento siūlytai reformai, o už senojo prezidento B. Obamos sistemą buvo apie 60 proc. Taigi tokios žmonių nuomonės reikės paisyti. Jeigu vienas po kito kviečia Senato rūmai, tai galima daryti išvadą, kad D. Trampo prezidentavimo pradžia yra prasta ir nežinia kuo baigsis. Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetui vadovauja Atstovų Rūmų narys Devinas Nunjesas (Devin Nunes), kritikuojamas už neobjektyvų tyrimą dėl galimų tos kampanijos komandos ryšių su Rusija.

Todėl Atstovų Rūmų demokratų lyderė Nensi Pelozi (Nancy Pelosi), Senato demokratų lyderis Čakas Šumeris (Chuck Schumer) ir Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto aukščiausio rango demokratas Adamas Šifas (Adam Schiff) paragino nušalinti D. Nunjesą nuo vadovavimo tyrimui. Amerika išbris iš savo problemų, tačiau mąstymo krizė yra ilgiau gydoma liga. Maniau, kad D. Trampas yra įžvalgus politikas, bet kaip jis grubiai elgėsi su Vokietijos kanclere A. Merkel per jos vizitą Baltuosiuose Rūmuose (nepaduoda rankos, sėdi lyg kalakutas kreivai išsišiepęs), nustebino. „The Times“ teigimu, manoma, kad kanclerei A. Merkel įteiktoje sąskaitoje nurodyta daugiau nei 300 milijardų JAV dolerių (apytikriai 278 mlrd. €) suma. Ją esą sudaro kasmetinė Vokietijos skola NATO, kuri kaupiasi nuo 2002 metų su pridėtomis palūkanomis. Taip, JAV negali visa laiką dengti 70 proc. NATO išlaidų, bet reikia tartis kitaip, įvertinti Vokietijos vaidmenį ir išlaidas koalicinėse JAV vadovaujamose operacijose prieš terorizmą. Pagaliau reikia suprasti, kad negalima atverti vokiečių tautos žaizdų. Juk sąjungininkai bombardavo Drezdeną. Po diplomatinių mandagumo žingsnių vokiečiai gali spjauti ir sakyti, kad apsieis ir be Amerikos, būdami neutralūs tarp Rusijos ir JAV. Po Krymo aneksijos maždaug 40 proc. vokiečių pasisakė, kad reikia stabdyti Rusijos agresiją, o dauguma sakė: „Būkime tiltu tarp Rusijos ir JAV, sprendžiant jų nesutarimus“. Laimė, kad A. Merkel ramiai atkakliai sugebėjo nukreipti Vokietiją ES naudai ir drauge NATO sustiprinimui. Juk Vokietija pažadėjo didinti savo indėlį į NATO. Negi D. Trampui niekas nepaaiškina, kad jeigu A. Merkel pralaimės, ateis šrioderininkai, kurie gyventojus visai atpalaiduos nuo mokesčių, nes gynyba jiems visai nerūpi. Po 8 metų politinių diskusijų D. Trampas pasirašė naftotiekio „TransCanada“ nutiesimo į JAV netoli Meksikos sienų projektą. Kai didės naftos pasiūla, jos kainos Europoje smuks.

Bet grįžkime į Europą. Štai JAV Senatas patvirtino Juodkalnijos narystę NATO. Jos kaimynė Serbija irgi renkasi proeuropietišką kelią, bet kartu nenori erzinti Maskvos. Deja, V. Putinas pasisako tiek prieš Serbijos stojimą į NATO, tiek į ES. Nuostabu, kad Serbija, tradicinė Rusijos sąjungininkė, nori į ES tautų šeimą. Ar nebus taip, kad pamažu žmonės supanašės, prarasdami serbišką nacionalizmą, o penktoji Rusijos kolona stengsis per „savus“ serbus pakenkti ES iš vidaus? Serbijos ekspremjeras, centro dešiniųjų „Progresyviosios partijos“ lyderis A. Vuičius pasiryžo valstybę priartinti prie ES: „Serbija eina europietišku keliu ir tai yra mūsų strateginis tikslas. Norime, kad mūsų visuomenė veiktų pagal daugelio išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių modelį“. Serbija tikisi iki 2019 metų užbaigti derybas dėl stojimo į ES, bet ji stipriai bendradarbiauja su Rusija karinėje srityje. 2016 metais Rusija padovanojo Serbijai šešis naikintuvus „MIG-29“.

Pažvelkime į Aziją. Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Čen Unas (Kim Jong-un) pagrasino Pietų Korėjai prevenciniu smūgiu, kadangi specialiosios Pietų Korėjos ir JAV pajėgos daro manevrus, ir diktatorius  galvoja, kad gali būti išverstas iš savo sosto. Iš tiesų turbūt kažkas planuojama. Pirmasis Pentagono vado Džeimso Matiso (James Mattis) apsilankymas į Aziją buvo vizitas Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Šiaurės Korėja nuolat išbando raketas ir branduolinį ginklą, remia terorizmą. Sirijos vadovas Bašaras Asadas panaudojo kenksmingas dujas, pagamintas Šiaurės Korėjoje. Taigi kiek galima laukti? Kinija turbūt pamažu užimtų šią šalį, nes kvailam diktatoriui leidžia naikinti badu savo tautą. O tas savo pavaldinių ir net giminių nužudė daugiau kaip 300. Šiuo metu yra palankiausios sąlygos JAV ir jos sąjungininkams staigiu smūgiu išvaduoti iš diktatūros Šiaurės Korėją ir suvienyti korėjiečių tautą. Kaip sakė JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson), „20 metų praktika nepasiteisino“. JAV buvo davusi Šiaurės Korėjai netgi pinigų (daugiau kaip milijardą), kad tik jos komunistai nurimtų, bet tie vis tiek nuolat grasina smogti JAV. D. Trampas sakė, kad jeigu Kinijos vadovybė būtų norėjusi, tai seniai sustabdžiusi Šiaurės Korėją, bet slapčia padeda technika ir paremia maistu, kad režimas išsilaikytų. Todėl reikėtų tokios JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Izraelio, Australijos bendros operacijos, kad Kinija bijotų peržengti sieną ir neatimtų Korėjos salų salelių (turiu mintyse panaudojant lazerius ir kosminius ginklus, kurie stabdytų Kinijos karių žengimą per sieną). Tiks toks smūgis neleistų įsiliepsnoti pasauliniam karui. O karai kyla nuo žiežirbos ir verda ilgai. Korėjos pusiasalyje įtampa tęsis amžinai ir nežinia, kada komunistinis režimas sugalvos iššauti raketas į Japoniją ar JAV. Priešraketinė gynyba 100 proc. negarantuoja, kad jos bus susektos ir sunaikintos. Taigi Šiaurės Korėja yra Pentagono galvos skausmas.

Gerai, kad JAV prezidentas D. Trampas sustiprino karinį aktyvumą prieš islamistus. Papildomos specialiosios pajėgos dalyvauja Šiaurės Irake išvaduojant iš džihadistų (Islamo valstybės) kovotojų Mosulą. Operacija Sirijoje ir Irake eina lėtai, nes mieste yra apie 400 tūkst. civilių ir reikia stebėtis šių fanatikų sugebėjimu kovoti. JAV karinė vadovybė jautriai žiūri į civilių žmonių žūtį, o per klaidą pasitaiko subombarduoti ir civilinius objektus. Kovo 27 dieną JAV vadovaujamos koalicinės pajėgos vėl pradėjo Mosulo senamiesčio puolimą. Sirijos sukilėliai, remiami JAV, atėmė iš islamistų aerouostą. Sirijos miestas Raka – islamistų sostinė, apsupta iš visų pusių, ir vyksta karinis spaudimas, išvaduojant rajonus. Kurdistano valstybės paskelbimas tampa vis realesnis. Reikia lenktis prieš kurdų tautą, kuri dėl laimės nebijo mirties. Lyg pamišęs Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas ne tik Turkijoje suiminėja kurdus (jau apie 2000 yra suimtų arba žuvusių po paliaubų nutraukimo), nuolat bombarduoja kurdų pozicijas. Jo svarbiausias tikslas – ne Islamo valstybės sunaikinimas, bet neleisti kurdams sukurti savo valstybės. Turkijos prezidentas susipyko su ES lyderiais, grasina Europos žmonėms, kad jie bijos vaikščioti gatvėse. Ar tokia valstybė gali būti patikima NATO sąjungininkė? Ne, o jeigu T. Erdoganas bandys suartėti su Rusija, tai musulmonai jį nuvers. Rengiamas referendumas, kad turkai pasisakytų, ar beverta dalyvauti derybose dėl įstojimo į ES. Gerai, kad T. Erdoganas laiku pasirodė, kuo sesąs, nes neaišku, koks būtų ES tautų likimas, jeigu Briuselio biurokratai būtų suteikę galimybę Turkijai tapti pilnateise ES nare. O kurdai vis laimi kovas prieš islamistus, bet juos puola vyriausybinės B. Asado pajėgos. Jos jau pradėjo laimėti mūšius, o sukilėliai reikalauja B. Asado atsistatydinimo. Nepatenkinti galimu kurdų atsiskyrimu Sirijos Laisvosios Armijos kariai dažnai atakuoja kurdų užimtas teritorijas. Tada kurdai iškelia JAV arba Rusijos vėliavas. D. Trampas daugiau pradėjo remti kurdų pajėgas negu B. Obama. Kurdų Pešemergos pajėgose dalyvauja Izraelio savanoriai. Izraelis kerta Sirijos vyriausybės pajėgoms, kai šios perduoda ginklus „Hezbolach“ kovotojams (net skelbė, kad sirai pašovė du Izraelio lėktuvus). Izraelis tai neigia. Izraelio geopolitinė situacija pablogėjo, nes laimint B. Asadui, laimi blokas Rusija–Iranas–Kinija–Sirija–Hezbolach, juosiantis šią mažą šalį. Šalia Izraelio galėtų įkurti buferinę valstybę kad ir druzų, kuri būtų nepriklausoma, taiki ir demokratinė. Druzai Izrealyje jaučiasi nuostabiai gerai (daugiau kaip 360 druzų kareivių ir karininkų žuvo, gindami Izraelį).

Islamistai Europoje ruošiasi keršto sprogdinimams. Baisu, kad sprogdinasi ir tie, kurie augo laisvės ir demokratijos sąlygomis. Kovo 23 dieną islamistas, atakavęs Parlamento vartus Londone, buvo gimęs Anglijoje ir jau žinomas Britų saugumui. Tai nors nesisakykite, kad esate tokie patiklūs ir žiopli. Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) JK parlamento rūmuose iškilmingai pareiškė: „Mes nebijome ir mūsų jie neišgąsdins“. Mieloji ponia, tai atsisakykite asmens sargybos ir pažiūrėsime, kokia esate drąsi? O eiliniai piliečiai visoje ES valstybėse jau pradeda bijoti islamizacijos. ES vadovai labai gudriai norėjo sumenkinti krikščionybės įtaką Europos žemyne, o dabar rykštė gręžiasi prieš juos pačius. Nesakau, kad reikia tvoromis užsitverti nuo musulmonų. Aš pats su ne vienu iš jų draugauju ir nukentėjau nuo savųjų, kad kūriau Santarvės Rūmus, pavadintus Jono Pauliaus II vardu (tam pritarė Popiežius sekretorius). Eiliniai tikintieji musulmonai yra padorūs, normalūs islamo išpažinėjai, bet kaip sužinoti, ar pilietiškai elgiasi save maskuodami, ar nuoširdžiai? Tad paimkime vidurį tarp D. Trampo, M. Le Pen, A. Merkel, B. Obamos ir surasime politinę pusiausvyrą, kad išliktų ES, prie valdžios vairo būtų stabilios vyriausybės. Tie vadinamieji populistai irgi pasako tiesos, todėl to negalima nepaisyti. Svarbiausia, kad šiandieniniai pavojai nesukeltų baimės ir realaus pavojaus taikai.

© 2017 „XXI amžius“