Protestai Baltarusijoje ir „Lietuvos pėdsakas“

Šeštadienį, kovo 25-ąją, Minske per nesankcionuotą opozicijos mitingą „Laisvės diena“ policija sulaikė, skirtingais duomenimis, nuo kelių šimtų iki tūkstančio žmonių. Daugelis suimtųjų buvo mušami. Apie suėmimus pranešė žmogaus teisių gynimo grupė „Viasna“ ir tarptautinės informacijos agentūros. Maždaug 1500 žmonių bandė žygiuoti pagrindine Minsko gatve, bet lazdomis ginkluoti milicininkai blokavo. Prasidėjo mitinguotojų mušimai ir areštai. Tarp areštuotųjų buvo apie 20 žurnalistų. Baltarusijos valdžia nevengė sulaikyti ir žurnalistų: tiek Baltarusijos, tiek užsienio. Dar prieš susirenkant protestuotojams, policija surengė reidą žmogaus teisių centro „Viasna“ biure. Šio centro duomenimis, per reidą buvo sulaikyti iš viso 57 žmonės, bet vėliau esą buvo grupėmis paleisti. Prieš kratą „Viasna“ paskelbė, kad dienomis prieš šeštadienio demonstraciją daugiau kaip 100 opozicijos šalininkų gavo nuo 3 iki 15 parų arešto. Policija anksti šeštadienį sulaikė iš Lenkijos grįžtantį vieną svarbiausių opozicijos lyderių Vladimirą Nekliajevą. Pasienyje jis buvo išvesdintas iš traukinio ir nugabentas į sulaikymo centrą. Šeštadienio protesto dalyviai skandavo „Gėda“ ir „Užteks“, išskleidė raudonos ir baltos spalvų opozicijos vėliavą. Ją iš pradžių naudojo 1918 metais trumpai gyvavusi nepriklausoma Baltarusijos Liaudies Respublika, vėliau ji buvo naudojama šaliai tapus nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, bet Aliaksandrui Lukašenkai atėjus į valdžią ji buvo pakeista.

Vykti į protestą iš provincijos ketino daug žmonių, tačiau Baltarusijos geležinkelio monopolį turinti bendrovė naktį į šeštadienį dėl tariamų „techninių darbų“ kelioms valandoms buvo sustabdžiusi bilietų pardavimą internetu. Trys metro stotys rajone, kur vyko protestas, buvo uždarytos, todėl traukiniai pro jas važiavo nestodami. Minsko pareigūnai vėlų penktadienio vakarą įspėjo protestuotojus, kad planuojama demonstracija ir mitingas centrinėje aikštėje bus neteisėti. Antivyriausybiniuose protestuose Breste ir Gardine irgi dalyvavo šimtai žmonių.

Jau iki Laisvės dienos kovo mėnesį į Baltarusijos miestų gatves išėję tūkstančiai žmonių protestavo prieš prieštaringai vertinamą darbo įstatymą. Tai buvo didžiausios antivyriausybinės demonstracijos Baltarusijoje pastaraisiais metais. Nuo kovo 1 dienos buvo sulaikyta daugiau nei 150 protestuotojų. Į gatves einantys šalies žmonės buvo nepatenkinti Baltarusijos valdžios planais apmokestinti vadinamuosius „socialinius parazitus“ – nedirbančius žmones. Protestai nesiliovė, nors A. Lukašenka ir nusprendė įstatymą atidėti. A. Lukašenka, kuris Baltarusiją valdo jau daugiau nei du dešimtmečius, nuo 1994 metų, kai atėjo į valdžią, ėmėsi tildyti tiek šalies opoziciją, tiek žiniasklaidą. Demonstrantai tikėjosi pasinaudoti kylančia nepaklusnumo banga autoritariškam prezidentui A. Lukašenkai. Per 23 prezidentavimo metus A. Lukašenka smaugė opoziciją bei laisvą žiniasklaidą ir išsaugojo didelę dalį komandinės sovietinio stiliaus ekonomikos. Šiemetiniai protestai iš pradžių vyko pirmiausia dėl prieštaringai vertinamo „veltėdžių“ mokesčio, kurį turi mokėti mažiau kaip šešis mėnesius per metus dirbantys žmonės, tačiau vėliau virto bendru nepasitenkinimu A. Lukašenkos valdymu.

Agitaciją prieš numatomus mitingus, ypač didįjį šeštadienio, Laisvės dienos, mitingą, Lukašenka pradėjo jau anksčiau tą savaitę. Jau kovo 23 d. Baltarusijos Valstybės saugumo komitetas (KGB) pradėjo tyrimą. „KGB pradėjo tyrimą dėl treniravimosi ir rengimosi dalyvauti masinėse riaušėse. Iš viso buvo sulaikyti 26 žmonės – aktyvistai iš Miroslavo Lozovskio vadovaujamo „Baltojo legiono“ ir Dmitrijaus Daškevičiaus vadovaujamo „Jaunojo fronto“. Apie tai cituodama KGB pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Iš viso baltarusių pareigūnai atliko 29 paieškas įvairiose patalpose, įskaitant įtariamųjų namus, ieškodami dokumentų ir kitų įkalčių. Anot KGB, atliekant paieškas buvo rasti „Kalašnikov“ automatai, trys karabinai, du pistoletai, šoviniai, granatos, kuokos, peiliai ir kirviai. KGB teigė radusi sudedamąsias dalis savadarbių sprogmenų gaminimui, karines uniformas, neperšaunamas liemenes, šalmus, pirmosios pagalbos komplektus, knygas apie kariavimą mieste. Taigi, baimės akys didelės, o norėdamas mušti visada lazdą rasi. KGB teigimu, „Baltojo legiono“ atveju „mes kalbame apie darbą su profesionaliai treniruotais kovotojais, kurių amžius yra tarp 25 ir 43 metų“. KGB nurodė, kad „tais pačiais tikslais „Baltojo legiono“ lyderiai planavo pakviesti aktyvistus iš „Jaunojo fronto“. Dar būta planų pasikviesti kovotojus iš Ukrainos, (...) su kuriais „Baltasis legionas“ artimai bendradarbiauja nuo 1990-ųjų, ir kitus žmones, kovojusius nacionalistų gretose Rytų Ukrainoje“.

Dar anksčiau, praėjusios savaitės antradienį, Baltarusijos prezidentas pareiškė, kad Lietuvoje ir kitose regiono šalyse galėjo būti rengiami kovotojai, organizavę provokacijas jo šalyje. A. Lukašenka praėjusios savaitės antradienį garsiai ir išraiškingai pranešė apie pasibaisėtiną sąmokslą, rengiamą užsienyje prieš jo demokratinį režimą. Jis pareiškė, kad Lietuvoje galėjo būti rengiami kovotojai, organizavę provokacijas jo šalyje. A. Lukašenkos teigimu, dėl ginkluotų provokacijų rengimo sulaikyta kelios dešimtys asmenų. Prezidentas apie tai pareiškė Mogiliove: „Stovyklos buvo įrengtos Ukrainoje ir, regis, Lietuvoje ar Lenkijoje. Negaliu tvirtai pasakyti – kažkur ten. Pinigai keliavo per Lenkiją ir Lietuvą. (...) Sulaikėme jau kelias dešimtis (įtariamųjų), kurie treniravosi stovyklose su ginklais. Beje, viena ir stovyklų buvo Bobruisko ir Asipavičių rajone. Faktiškai prieš kelias valandas sulaikėme porą dešimčių kovotojų, rengusių ginkluotą provokaciją“. Jis pateikė detalių, kaip teisėsaugai pavyko sužinoti apie šį sąmokslą. „Ačiū, kad esama baltarusių – tikrų baltarusių – kurie, būdami užsienyje, Europos Sąjungoje, mus perspėjo. Viena moteris atėjo į atstovybę ir perspėjo, parašė oficialų laišką, kad rengiama provokacija. Pradėjome aiškintis. Ir iš tikrųjų paaiškėjo labai įdomių dalykų“, – sakė A. Lukašenka. Valstybės vadovas pabrėžė, kad vyksta nuodugnus tyrimas, iš kur buvo gaunami pinigai, kas vykdė mokymus ir iš kokių šalių yra atvykę su šiuo sąmokslu siejami asmenys. Prezidentas pabrėžė, kad Baltarusija visada bus pasiruošusi užkardyti bet kokią neteisėtą veiką ir „banditizmą“. Rodydamas „tikrų baltarusių“ (tų, kurie nori būti valdomi jo paties sukurto ilgamečio režimo) „iniciatyvą“ Lukašenka sakė: „Baltarusiai nori gyventi ramiai ir auginti vaikus. Šis karas niekam nereikalingas, ir aš negaliu jo leisti. Jeigu prireiks, eisiu pirmoje gretoje su visais artimaisiais ir giminaičiais. Tačiau niekam neleisime išniekinti šalies“. A. Lukašenka pareiškė, kad opozicija, finansuojama Vakarų šalių fondų ir palaikoma jų specialiųjų tarnybų, kursto įtampą Baltarusijoje. Apkaltinęs Vakarų žvalgybos agentūras remiant vadinamąją penktąją šalies koloną, kurstančią neramumus ir keliančią grėsmę šalies stabilumui, A. Lukašenka teigė, kad „Vakarų saugumo agentūros valdomos lėšos iš Vakarų nukreiptos kurstyti neramumus Baltarusijoje“. Tai daroma remiant „chuliganus“, kurie destabilizuoja padėtį. Baltarusijos prezidentas pažadėjo, kad jo valdžia neabejotinai imsis priemonių. „Mums vis didesnį nerimą kelia mėginimai šiuolaikinėmis kovos priemonėmis eskaluoti padėtį Baltarusijoje ir vykdyti prieš ją atitinkamus veiksmus. Turimos mintyse mūsų „penktosios kolonos“ pastangos didinti įtampą Baltarusijoje, padedant (...) į užsienį pabėgusiems niekšams, finansuojamiems Vakarų fondų ir remiamiems Vakarų specialiųjų tarnybų vadovybės“, – sakė jis. – Mes su tuo susitvarkysime. Tai – ne problema“, – pradžiugindamas baltarusius pareiškė prezidentas ir pridūrė, kad neramumai šalies viduje jam svarbesni nei NATO pajėgų dislokavimo netoli sienos su Baltarusija faktas. Ir tikrai Lukašenka pažadą ištesėjo: per šeštadienio mitingus buvo suimta keli šimtai žmonių. Tiesa, dauguma jų „užregistravus“ buvo paleista. Mat Lukašenka nenori, kad jo valdomoje „demokratijoje“ būtų politinių kalinių, nes vėl gali būti atnaujintos Vakarų sankcijos.

Po to, kai Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje galėjo būti rengiami kovotojai provokacijoms jo šalyje vykdyti, Lietuvos politikai tokius Minsko pareiškimus pavadino pramanais. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iš piršto laužtais prasimanymais pavadino A. Lukašenkos pareiškimą, kad Lietuvoje galėjo būti rengiami ginkluoti provokatoriai ir paragino Baltarusijos valdžią dėl įtemptos situacijos šalyje nustoti dirbtinai ieškoti priešų užsienyje ir viduje. Jis sakė, kad Lietuva atidžiai stebi Baltarusijoje vykdomus sulaikymus, ragina laikytis tarptautinių įsipareigojimų, gerbti žmogaus teises, laikytis teisinės valstybės principų, nes nuo to priklausys Minsko santykiai su ES. „Netolimoje praeityje matėme pozityvių ženklų, norėtume, kad situacija nepakryptų į blogą pusę. Tikimės, kad negrįšime į situaciją, kai Baltarusijoje buvo politinių kalinių“, – kalbėjo L. Linkevičius. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas sakė, kad Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos pareiškimai apie tariamai Lietuvoje rengtus kovotojus provokacijoms Baltarusijoje organizuoti – visiška nesąmonė, neturinti nieko bendro su tiesa. Anot jo, pastarieji autoritarinės Baltarusijos vadovo svarstymai apie Ukrainoje, Lietuvoje ar Lenkijoje neva rengtus smogikus gali būti patiriamo Rusijos spaudimo ir vidinės įtampos šalyje išraiška. „Akivaizdu, kad A. Lukašenka pats yra tam tikroje politinėje krizėje, nes iš tiesų Rusija spaudžia Baltarusiją vykdyti savo tariamus ar tikrus įsipareigojimus apmokėti skolas už naftą, kita vertus, yra problemų su šios valstybės ekonomika. Tai yra autoritarinė valstybė, A. Lukašenka bando laviruoti tarp Rytų ir Vakarų. Tai gali būti to blaškymosi ar vidinės įtampos, kuri yra ten, nes kaip žinome, žmonės protestuoja, pasekmė“, – kalbėjo V. Bakas. Seimo NSGK pirmininkas pabrėžė, kad Lukašenkos pareiškimai apie Lietuvos „diversijas“ Baltarusijoje gali būti emocinė reakcija arba provokacija, bet tikrai tai nieko bendro neturi su tiesa.

A. Lukašenkos „paaiškinimai“ apie kažkokią užsienio remiamų agitatorių „penktąją koloną“, bandančią nuversti gerąjį prezidentą, leido jam kaltę dėl protestų suversti kaimyninėms valstybėms (tarp jų ir Lietuvai), neva stovyklose ruošiančioms profesionalius provokatorius. Baltarusijoje mažai kas tiki tokiomis prezidento kalbomis, mat tai yra ne pirmas kartas, kai dėl protestų bandoma pasiteisinti trečiųjų šalių įtaka. Savaime protestai didelės grėsmės Baltarusijos režimui nekelia – juk A. Lukašenka masinius protestus išvaikė ir 2006, ir 2010, ir 2011 metais. Tačiau pasakojimas apie „penktosios kolonos“ kėslus visuomet pakišamas, aiškinant visuomenės nepasitenkinimą. Apkaltinęs Lenkiją, Lietuvą, Ukrainą ir kitus „Baltarusijos priešus“, A. Lukašenka pradėjo praktiškai demonstruoti savo valdžios tvirtumą, kartu siekdamas įbauginti mitingo organizatorius ir sužlugdyti jo iniciatorių planus. Iš karto atsirado paaiškinimas represijoms, kai prieš šeštadienio mitingą buvo areštuota ne viena dešimtis asmenų, valstybinė televizija pranešė apie esą aptiktus ginklus, o į Baltarusijos sostinės gatves pirmąkart per keletą dešimtmečių išėjo automatais ginkluota policija. Valdžia, toleravusi pradinius protestus, ėmėsi griežtų priemonių. A. Lukašenka pademonstravo cinizmą, kai saugumo pareigūnai įsiveržė į žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ biurą ir suėmė asmenis, kurie turėjo stebėti, ar per protestus nepažeidžiamos žmonių teisės.

Šeštadienį Baltarusijoje vykstant protestams prieš autoritarinį prezidento A. Lukašenkos režimą, Vilniuje parlamentarai ragino Minske ir kituose Baltarusijos miestuose užtikrinti susirinkimų laisvę. Parlamentinė grupė „Už demokratinę Baltarusiją“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Vilniuje surengė piketą prie Baltarusijos ambasados. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad taip norima atkreipti dėmesį, jog A. Lukašenka gerbtų susirinkimo ir žodžio laisvę. Politologas Vytis Jurkonis sakė, kad Baltarusijos valdžia parodė, jog bijo į gatves protestuoti išėjusių savo žmonių – taip jis įvertino Minske šeštadienį vykdytus protestuotojų ir aktyvistų suėmimus. Pasak jo, prezidento A. Lukašenkos režimas rodo cinizmą žmogaus teisių atžvilgiu, o patys baltarusiai yra nusivylę šalies valdžia. Anot jo, masiniai suėmimai vargu ar išgąsdins Baltarusijos visuomenę, mat žmonės, eidami į protestą kovo 25-ąją, Laisvės dieną (baltarusiams tai yra kaip lietuviams Vasario 16-oji), ir taip žinojo, jog Minske vyks masiniai suėmimai. Žmonės puikiai žino, kodėl buvo einama į gatves – dėl „veltėdžių“ įstatymo ir dėl blogos socialinės-ekonominės situacijos. Žmones erzina ir piktina, kad valdžia, užuot klausiusi ir ėjusi į dialogą, suiminėja ir baudžia.

© 2017 „XXI amžius“