Lietuva Leipcigo knygų mugėje

Kovo 22 dieną iškilmingai atidaryta kasmetinė tarptautinė Leipcigo knygų mugė, kurios dalyvius, svečius sveikino kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Sveikindama visus ji sakė: „Pirmą kartą šis šūkis nuskambėjo lygiai prieš 15 metų, kuomet Lietuva svečio teisėmis dalyvavo Frankfurto knygų mugėje. Tuomet savo literatūrą į mugę vežėme vedini naujos, dar neseniai atgimusios valstybės entuziazmo. Norėjome parodyti, kad mūsų – Lietuvos – pasakojimas yra ilgesnis nei tie dvylika Nepriklausomybės metų po sovietinio kalėjimo sugriuvimo, ilgesnis net nei nepriklausoma Valstybė tarpukariu, išsikovota nežmoniškomis pastangomis ir likimo dėka iš pasaulio galingųjų ir prarasta to paties likimo ir tų pačių pasaulio galingųjų dėka. Todėl pasakojome apie viduramžių Lietuvą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kurią įsivaizdavome kaip tam tikrą Europos Sąjungos prototipą, bandymą sukurti valstybę, kurioje taikiai sugyventų įvairių tautybių, kalbų ir religijų žmonės. Dabar su šypsena galime prisiminti tuos lūkesčius“.

Lietuva, dalyvavusi šalies viešnios teisėmis, prisistatė ne tik knygų mugėje, bet ir didžiausiame literatūriniame Europos festivalyje „Leipcigas skaito“ (Leipzig liest). Tai – svarbiausias vokiškai kalbančių šalių knygų sektoriaus pavasario renginys, kuriame apsilanko 2 200 dalyvių ir daugiau nei 240 000 lankytojų. Šiemet kaip ir 2002 metais Frankfurto knygų mugėje Lietuvos prisistatymo šūkis – „Pasakojimas tęsiasi“ (Fortsetzung folgt). Pasak kultūros ministrės, prisistatymas tarptautinėse knygų mugėse – galimybė gausiam lankytojų ratui papasakoti savo šalies ir jos tautos istoriją. Kovo 23 dieną vyko oficialus Lietuvos stendo atidarymas. Tolygiai ryškėjančio stendo struktūrą sudarė smulkūs elementai – knygų klasteriai. Svarbiausia Lietuvos stende – besidomintis ir atrandantis lankytojas. Lietuvos autorių kūrybos pristatymo programoje – apie 40 lietuviškų renginių: literatūros skaitymų, susitikimų su rašytojais, diskusijų.

Dar niekada Vokietijoje nebuvo tokios lietuvių literatūros vertimų gausos. Net 15 Vokietijos ir Austrijos leidyklų skaitytojams pristato 26 vertimus į vokiečių kalbą. Tai – romanai, esė ir trumpoji proza, poezija ir negrožinė literatūra bei knygos vaikams – nuo klasikos iki iškiliausių šių dienų autorių.

Vokiečių skaitytojams Leipcige pristatyti moderniosios literatūros klasikai – Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas bei Romualdas Granauskas, šiuolaikiniai autoriai Tomas Venclova, Undinė Radzevičiūtė, Eugenijus Ališanka, Alvydas Šlepikas, Rūta Šepetys, Giedra Radvilavičiūtė, Renata Šerelytė, Grigorijus Kanovičius, Kęstutis Navakas, Rimvydas Stankevičius, Mikalojus Vilutis, Laimonas Briedis, Kęstutis Kasparavičius ir kiti. Gausi buvo ir Lietuvos poezijos rinktinė, pristatanti Sigito Parulskio, Antano A. Jonyno, Giedrės Kazlauskaitės, Agnės Žagrakalytės, Gyčio Norvilo ir Aivaro Veiknio lyriką. Šiuos kūrinius vertė Klaudija Zinig (Claudia Sinnig), Kornelijus Helis (Cornelius Hellis), Markusas Roduneris, (...) Zaskia Drudė (Saskia Drude), Magda Dioring (Magda Döring), Elena Hinzei (Ellen Hinsey) ir kiti lietuvių literatūros ambasadoriais tapę vertėjai.

Vokietijos skaitytojams pristatomus literatūrinius pasakojimus papildė Lauryno Katkaus sudarytas leidinys „100 Jahre litauischer Literatur. Ein Crashkurs“ apie moderniosios Lietuvos literatūros socialinį-politinį kontekstą, kryptis, tendencijas, rašytojus ir jų knygas.

Mugės išvakarėse Lietuvos ambasada Vokietijoje garsioje Leipcigo Šv. Mykolo bažnyčioje (Die Nikolaikirche) kovo 21 dieną surengė merginų choro „Liepaitės“ koncertą. Jį pasveikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis ir Leipcigo knygų mugės direktorius Oliferis Cilė (Oliver Zille). Kovo 23 dieną D. Matulionis knygų mugėje apie Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą kalbėjo užsienio politikai skirtoje diskusijoje „Quo vadis, Europa? Užsienio ir saugumo politikos iššūkiai iš baltiškos perspektyvos“. Diskusijoje kalbėjo Lietuvos garbės konsulas Badeno Viurtembergo federalinėje žemėje prof. dr. Volfgangas Baronas fon Štetenas (Wolfgang Baron von Stetten). Jis daugiau kaip 10 metų vadovavo 1991 metais Vokietijos Bundestage įsteigtai Vokietijos ir Baltijos valstybių draugystės grupei ir svariai prisidėjo atkuriant Baltijos valstybių diplomatinius santykius su Vokietija, aktyviai rėmė jų narystę ES ir NATO. Diskusiją vedė „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ užsienio naujienų redaktorius Raingardas Feseris (Reinhard Veser).

Šv. Mykolo bažnyčioje „Liepaitės“ atliko joje muzikavusio Johano Sebastiano Bacho kūrinius, Felikso Mendelsono, Gustavo Holsto ir lietuvių liaudies dainas. 1994 metais įsteigtam chorui „Liepaitės“ vadovauja Jolita Vaitkevičienė. Jame dainuoja merginos nuo 14 iki 17 metų. Koncertą Leipcige surengti padėjo Lietuvos kultūros institutas, garbės konsulo Tiuringijoje Berndto Mozerio (Bernd Moser), Utės ir Johano Frydricho Riterių (Johann Friedricho Ritter) parama.

Kompozitorius Arturas Bumšteinas, su kūrybine komanda 2016 metų rudenį keliavęs po Saksonijos regioną ir įrašęs dešimties miestelių bažnyčių vargonus, Leipcigo „Schaubühne Lindenfels“ salėje šiuolaikinės muzikos gerbėjams pristatė „Vargonų Safario kronikas“. Lietuvos muzikinei scenai Leipcige dar atstovavo Rūtos Vitkauskaitės monoopera „Confessions“ bei prof. Vytauto Landsbergio parengta Leipcige studijavusio M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui paskaita-koncertas. Kovo mėnesį Leipcige numatoma lietuviškų dokumentinių filmų programa.

Lietuvos programoje Leipcigo knygų mugėje buvo gausu Lietuvą ir Vokietiją siejančių temų. Reformacijos 500 metų jubiliejui pristatyta dr. Ingės Lukšaitės knyga „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis“. Vyko diskusija, skirta Tilžėje prieš 100 metų gimusio Johaneso Bobrovskio kūrybos lietuviškiems motyvams, prisimintos Tomo Mano (Thomas Mann) vasaros Kuršių nerijoje. Nagrinėta, kaip literatūroje atsispindi „vilko vaikų“ iš Rytų Prūsijos likimai Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Dėmesio sulaukė ir lietuvių kalbos studijos Vokietijoje, kurios jau daugiau kaip 200 metų yra svarbi indogermanistikos tyrimų dalis.

Mugės metu jungtinė Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros dėstytojų ir studentų komanda pristatė kūrybinį projektą „ė“, kurio tikslas – mugės svečius supažindinti su unikaliu lietuvišku ženklu – raide „ė“. Ši 9-oji lietuviškos abėcėlės raidė ypatinga tuo, jog yra vienintelis kitų kalbų nenaudojamas ženklas, be to, tai – išskirtinai moteriškas simbolis – ja baigiasi moteriškos pavardės, o dažnai ir vardai. Stendo kūrėjai lankytojus kvietė dalyvauti kūrybinėse veiklose ir patirti „ė“ raidės unikalumą. Tai lankytojai turėjo galimybę padaryti įvairiausiais būdais: žymėti ė-bilietą, ė-taškais (filtrais) prisidengę akis skaityti „ė“ tekstus, pažinti ir suvokti „ė“ raidės taško trūkumą lietuvių kalboje, kuomet pasikeičia ir paties žodžio, sakinio ar turinio prasmė, pamatyti ė-video, kuriuose kalbama apie „ė“ raidės savybes: tašką, garsą, reikšmę ir aktualumą. Parodos lankytojai galėjo dalyvauti ė-loterijoje, kurioje laimėjo įvairiausių ė-prizų: ė-atvirukų, ė-knygelių, ė-saldainių ir kita.

Puslapis parengtas pagal Užsienio reikalų ministerijos informaciją

© 2017 „XXI amžius“