Lietuvai grėsmė iš Rusijos
Beveik pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Užpuolimo atveju ar kilus realiai užpuolimo grėsmei, 4 iš 10 gyventojų liktų Lietuvoje, bet pirmiausia ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti savo šeimą, penktadalis ginklu ar kitais būdais prisidėtų prie šalies gynybos, tiek pat išvyktų iš Lietuvos, šiek tiek mažiau liktų Lietuvoje ir nieko nedarytų. Šalį ginti dažniau rinktųsi lietuviai, vyrai, jaunesni, pasiturintys, patriotiškai nusiteikę, pritariantys demokratinėms vertybėms ir labiau patenkinti savo gyvenimu žmonės. Tai rodo Seime pristatyto mokslinio tyrimo Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos duomenys.
Pasak tyrimo pristatymą inicijavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokie moksliniai darbai yra reikalingi ir reikšmingi. NSGK vadovas pabrėžė, kad šiuo metu situacija regione itin įtempta, todėl į tai reikia žvelgti, kiek įmanoma, plačiau. Jis sakė: Turime tikrai nekasdienę situaciją, o prieš Lietuvą vykdomos informacinės atakos yra tik ledkalnio viršūnė. Būtent todėl reikia ne tik kalbėti, bet ir tyrinėti vykstančius procesus, vertinti grėsmes, vyraujančias nuotaikas, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais mokslinių tyrimų duomenimis.
© 2017 XXI amžius
|