2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

JAV gynybos sekretoriaus vizitas Lietuvoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina JAV gynybos sekretorių Džeimsą Matisą Ričardo Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Pirmoje gegužės pirmoje pusėje Lietuvoje lankęsis JAV gynybos sekretorius Džeimsas Matisas (James Mattis) sakė, kad šiuo vizitu prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija siekia pademonstruoti įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui. D. Matisas susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių gynybos ministrais, vėliau Pabradėje aplankė JAV ir kitų NATO šalių karius. Jis sakė, kad Baltijos šalys yra sektinas pavyzdys „dėl savo gynybos išlaidų trajektorijos, jos į tai žiūri rimtai, jos tampa pavyzdžiu stiprindamos savo gynybą“. Gynybos sekretoriaus teigimu, NATO batalionų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo, kad kariai yra pasirengę kovoti kartu, jei tai būtų būtina.Paklaustas, ar JAV administracija planuoja dislokuoti priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“, gynybos sekretorius sakė, kad sprendimai dėl „gynybos priemonių“ bus priimti po konsultacijų. Lietuvos ir JAV pareigūnų teigimu, šią vasarą JAV Lietuvoje gali laikinai dislokuoti ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas „NASAMS“. Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas rinkimų kampanijos meu menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu.

Scenarijus su daugybe nežinomųjų

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Pasaulio padėtis yra įtempta, o tarp supervalstybių ir toliau vystomas karo scenarijus. Tai patvirtino gegužės 19 dieną Vilniuje viešėdamas Ukrainos gynybos ministras generolas Stepanas Poltorakas: „Donecko ir Luhansko regionuose yra 36 tūkst. karių iš Rusijos... Tai rodo Maskvą turint labai agresyvių planų. Be to, Rytų Ukrainoje veikia dar 3 tūkst. Rusijos reguliarių pajėgų karių. Rusija vis stiprina prie Ukrainos ir Rusijos pasienio dislokuotas pajėgas, jos skaičiai nuolat auga“... Džiugu, kad Lietuvos indėlis, gelbstint Ukrainos nepriklausomybę, Ukrainos gynybos ministro buvo įvertintas kaip „didelė valstybė“. Ukrainiečiai ryžtingai apvalo savo tautinį tapatumą nuo sovietinių svetimkūnių: gretai išvertė paminklus, keičia gatvių pavadinimus, užblokavo vandens kanalą, kuris perduodavo vandenį Krymo pusiasaliui, ruošiasi stoti į NATO (apie 60 proc. ukrainiečių pritaria narystei NATO). S. Poltorakas teigia, kad „Ukrainą domina Lietuvos patirtis, įtvirtinant NATO standartus kariuomenėje, o Ukraina yra pasirengusi dalytis savo patirtimi“. Gaila, kad Angela Merkel ir kiti ES lyderiai tarsi primiršo, kad Rytų Ukrainos pasienyje kiekvieną dieną vyksta susišaudymai. „Lietuvos žiniose“ po straipsniu apie Ukrainos gynybos ministro viešnagę radau taikliai liaudiškai parašytą komentarą: „Porošenkos vietoje, kviesčiau Budapešto memorandumo „garantus“ ant kilimėlio. (1994 metais Budapešte JAV, JK, Rusija ir Ukraina pasirašė memorandumą, kuriuo Ukraina atsisakė branduolinių ginklų, o sutarties narės pasižadėjo užtikrinti jos teritorinį integralumą – autoriaus pastaba.) Klausimas būtų tik vienas – kas per š... šitas susitarimas ir kodėl vienas iš „garantų“ – maskolius – drasko mūsų valstybę, žudo mūsų žmones, o tuo metu kiti du „garantai“ – JAV ir JK – sėdi krūmuose ir nedalyvauja net derybose – tiek dėl nepaskelbto karo nutraukimo, tiek dėl neatidėliotino okupuotų teritorijų grąžinimo Ukrainai. Išvada viena – jei „garantai“ garantuoja taip, kaip matome, tiek Ukraina, tiek mes turime pripažinti faktą, kad niekas dėl mūsų su rusais nesikapos... Antra išvada – Rusijos kaimynai privalo kurti, įsigyti ir naudoti ginklus, adekvačius pavojaus dydžiui ir galiai. Ukraina tai gali“. Komentaras labai logiškas. Nesigirdi, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) būtų leidęs tinkamai apginkluoti Ukrainos kariuomenę. Gal dar reikės palaukti, o gal JAV prezidentas bijo, kad Kremlius neatvertų visų jo paslaptingų ryšių su Rusija iš savo seifo? Ukrainiečiai ir toliau švarina savo eterį nuo kenksmingų militaristinių laidų. Gegužės 15 dieną įsigaliojo Ukrainos prezidento pasirašytas įsakymas, 1228 Rusijos fiziniams asmenims ir 468 kompanijoms draudžiantis televizijos ir radijo laidų transliaciją Ukrainoje. Nesvarbu, kad nors ir liks atplėšta dalis Ukrainos žemių, bet užtat Ukrainos žmonės liks garbinga vakarietiškos kultūros slavų tauta, kurios niekas nepavergs.

Dešimt neįtikėtinų faktų apie Šiaurės Korėją

Kim Ir Senas

Pastarosiomis savaitėmis neatslūgstanti branduolinė įtampa tarp JAV ir Šiaurės Korėjos vėl suaudrino vakariečių vaizduotę dėl šios egzotiškos, ir, kaip daugeliui atrodo, neprognozuojamos šalies, kuri, nepaisydama Jungtinių tautų rezoliucijų ir sankcijų, iš lėto, bet užtikrintai toliau vysto savo branduolinę bei balistinių raketų programas. Valdančioji Kimų dinastija jau ne vieną dešimtmetį vakarietiškoje žiniasklaidoje ir populiarioje kultūroje nušviečiama kaip iracionali ar net komiška. Balandžio 17 d. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) reaguodamas į dar vieną nesėkmingą Šiaurės Korėjos balistinės raketos paleidimą, skambiai pareiškė, jog šalis „privalo tvardytis“ (angl. gotta behave). Ši frazė dažnai naudojama drausminant neklaužadas vaikus. Šiuo atveju netiesiogiai parodomas prezidento požiūris į dabartinį Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Uną (Kim Jong-un), laikant jį neadekvačiu infantilu, kurio „atominis žaidimas“ gali greitai baigtis. Toks požiūris yra gana pavojingas, tačiau apie tai kiek vėliau. Reikia pripažinti, jog pati Šiaurės Korėja savo veiksmais ir pranešimais (dažnai skirtais vidinei auditorijai) suteikia žiniasklaidai daug peno konstruojant bepročių šalies reputaciją Vakaruose. Siūlau susipažinti su 10 įdomių faktų apie Šiaurės Korėją ir jos lyderius, kuriais remiantis visai nesunku patikėti tokiu paslaptingos bei nenuspėjamos šalies įvaizdžiu.

„Zapad“ pratybos kelia nerimą

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad rugsėjį pasienyje vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ kelia nerimą dėl simuliuojamų puolamų veiksmų prieš NATO aljansą. LRT laidoje „Savaitė“ R. Karoblis sakė: „Turbūt didžiausia problema iki šiol buvusi, kad tos pratybos tikrai didžiulės, bet skaidrumas tikrai yra mažas. Švelniai tariant, yra nesmagu, yra simuliuojamos atakos prieš vadinamąsias aukštesnio pajėgumo šalis, tai yra NATO aljansą“. Pasak ministro, pratybose yra simuliuojami puolamieji veiksmai prieš Lenkiją ir Baltijos šalis. „Tai yra ne gynybos, tai yra, matyt, puolamojo pobūdžio simuliacija prieš NATO, konkrečiai – ir prieš Baltijos šalis ir, matyt, prieš Lenkiją. Taip, tai – žvalgybos duomenys – ir mūsų, ir sąjungininkų – pirmiausia, kalbame apie pratybas, nėra jokių preliudijų apie pilną ar dalinį konfliktą“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Vilniuje diskutavo Rusijos opozicionieriai

Praėjusią savaitę, ketvirtadienį ir penktadienį, Vilniuje vyko tradicinis Rusijos forumas. Jame dalyvavo daugiau kaip šimtas politikų, visuomenininkų, akademikų ir žurnalistų iš įvairių šalių. Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais klausimais. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, šiais metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Rusijos gyventojų nuotaikoms bei galimiems jų pokyčiams prieš 2018 metais vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, kitiems su šiais rinkimais susijusiems procesams. Forume dalyvavo judėjimo „Atvira Rusija“ įkūrėjas Michailas Chodorkovskis, „Atvira Rusija“ pirmininkas Aleksandras Solovjovas, buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, po bandymų nunuodyti JAV šiuo metu besigydantis Vladimiras Kara-Murza, nužudyto Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo dukra Žana Nemcova, vienas artimiausių B. Nemcovo bendražygių Ilja Jašinas, nunuodyto Aleksandro Litvinenko našlė Marina Litvinenko, apžvalgininkė Lilija Ševcova, žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas ir kt. Su forumo dalyviais susitikęs ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota palaikyti ir plėsti dialogą bei kontaktus su Rusijos pilietine visuomene.

Lietuvai – grėsmė iš Rusijos

Beveik pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Užpuolimo atveju ar kilus realiai užpuolimo grėsmei, 4 iš 10 gyventojų liktų Lietuvoje, bet pirmiausia ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti savo šeimą, penktadalis – ginklu ar kitais būdais prisidėtų prie šalies gynybos, tiek pat – išvyktų iš Lietuvos, šiek tiek mažiau – liktų Lietuvoje ir nieko nedarytų. Šalį ginti dažniau rinktųsi lietuviai, vyrai, jaunesni, pasiturintys, patriotiškai nusiteikę, pritariantys demokratinėms vertybėms ir labiau patenkinti savo gyvenimu žmonės. Tai rodo Seime pristatyto mokslinio tyrimo „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos“ duomenys.

Pasak tyrimo pristatymą inicijavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokie moksliniai darbai yra reikalingi ir reikšmingi. NSGK vadovas pabrėžė, kad šiuo metu situacija regione itin įtempta, todėl į tai reikia žvelgti, kiek įmanoma, plačiau. Jis sakė: „Turime tikrai nekasdienę situaciją, o prieš Lietuvą vykdomos informacinės atakos yra tik ledkalnio viršūnė. Būtent todėl reikia ne tik kalbėti, bet ir tyrinėti vykstančius procesus, vertinti grėsmes, vyraujančias nuotaikas, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais mokslinių tyrimų duomenimis“.

Karinės pratybos – atgrasymui

Galimoms provokacijoms atremti vis dažnai vykdomos karinės pratybos. Pirmoje gegužės pusėje Marijampolės rajone vykdyta operacija baigėsi Lietuvos kariuomenės organizuotų nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis 2017“ aktyviąja faze. Kariuomenės Greito reagavimo ir Taikos meto užduočių operacinės pajėgos treniravosi ir tikrino pasirengimą laiku reaguoti į ginkluotus incidentus, spręsti šių dienų karines grėsmes. Paskutinę pratybų operaciją stebėjęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė: „Šiomis pratybomis „Žaibo kirtis 2017“ siunčiame žinią, kad mūsų jauna, stipri ir gabi kariuomenė yra visada pasirengusi prireikus apginti Tėvynę. Ne mažiau svarbu ir tai, kad visų pratybų metu kariai jautė išskirtinę visuomenės paramą – kariuomenės ir visuomenės vienybėje yra mūsų jėga“. Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose vykusiose pratybose kartu su Lietuvos kariais treniravosi Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Taip pat kartu treniravosi savivaldybių ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, ligoninių personalas. Iš viso šiose pratybose dalyvavo apie 3 tūkst. karių, apie 500 pareigūnų ir apie 200 civilinių institucijų darbuotojų. Buvo pašaukta 2 tūkst. rezervo karių. Pratybose kartu dalyvavo apie 130 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Apibendrindamas pratybas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras akcentavo, kad „nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2017“ praėjo ne tik sklandžiai, bet ir visi pratybų dalyviai, kariai pademonstravo aukštą profesionalumo lygį, pasirengimą ir ryžtą ginti Tėvynę. Kartu gen. mjr. V. Vaikšnoras, vertindamas pratybas, pabrėžė, kad „Lietuvos ginkluotosios pajėgos niekam neleis kėsintis į Lietuvos Valstybės suverenitetą ir Lietuvos piliečių laisvę. Greitojo reagavimo pajėgų kariai Marijampolės ir Vilkaviškio miestų centrinėse aikštėse pristatė visuomenei pratybose naudotą Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų ginkluotę, ekipuotę ir techniką. Visi norintieji galėjo ne tik apžiūrėti, bet ir įlipti į šarvuočius, pažvelgti pro ginklų optinius taikiklius, palaikyti rankose „G36“ automatinius šautuvus, įvairaus kalibro pistoletus ir susipažinti su taikliojo šaulio ginklu. Miestiečiai buvo pavaišinti kariškomis vaišėmis.

Iš Lietuvos eksportuojami galvijai patiria šiurpias kančias

Iš Lietuvos į Turkiją, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką eksportuojami galvijai transportavimo keliais ir laivais bei skerdimo trečiosiose šalyse metu patiria žiaurias kančias, susitikime su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigė tyrimą atlikusios tarptautinės gyvūnų gerovės organizacijos. „Animals International“, „Tierschutzbund Zurich/Animal Welfare Foundation“ ir „Eurogrupė už gyvūnus“ tokias išvadas apie Lietuvos, Airijos, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos, Belgijos, Čekijos, Portugalijos ir Ispanijos gyvūnų vežimą į trečiąsias šalis pateikė atlikusios aštuonių mėnesių trukmės tyrimą. Nuo 2016 metų birželio iki 2017 metų vasario tyrėjai fiksavo netinkamą elgesį su Europos galvijais ir avimis bei žiaurų jų skerdimą Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Izraelyje, Palestinos teritorijose ir Egipte. Pateikti šokiruojantys kadrai, kuriuose matyti Europos gyvūnų gerovės teisės aktų bei tarptautinių susitarimų neatitinkantis elgesys su gyvūnais, tarp jų – ir su galvijais iš Lietuvos.

Tarptautinė bendruomenė palaiko alkoholio vartojimo mažinimo priemones

Didžiulio dėmesio sulaukęs alkoholio vartojimo mažinimo Lietuvoje projektas neliko nepastebėtas ir užsienio šalyse. Lietuvai savo palaikymą dėl alkoholio vartojimo mažinimo projekto išreiškė Jungtinės Karalystės Alkoholio tyrimų institutas, Europos Alkoholio politikos aljansas „EuroCare“, Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklas „NordAN“, Slovėnijos Jaunimo alkoholio politikos tinklas.

Seimui ir Vyriausybei adresuotame Alkoholio tyrimų instituto laiške pabrėžiama, kad Lietuva yra viena daugiausiai alkoholio išgeriančių šalių regione, todėl šalyje būtina politinė valia. Šalies politikams taip pat linkima apginti visuomenės sveikatos interesus ir pasipriešinti lobistų ir pramonės spaudimui.

Alkoholio tyrimų institutas pabrėžia, kad alkoholinių gėrimų kainos didinimas yra viena ekonomiškai veiksmingiausių alkoholio vartojimo mažinimo priemonių, nukreiptų į bendrąją populiaciją.

Žinios iš ambasadų

Paminėtos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos metinės

KIJEVAS. Gegužės 17 dieną Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos ambasados Ukrainoje iškilmingu koncertu Ukrainos nacionaliniame operos teatre Kijeve paminėjo 226-ąsias pirmosios Europoje, 1791 metais Varšuvoje gegužės 3-ąją Abiejų Tautų Respublikos Seimo Varšuvoje priimtos Konstitucijos metines. Daugiau kaip tūkstantį salėje susirinkusių svečių pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Janas Pieklo (Jan Piekło). Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Ukraina grupės pirmininko Juozo Oleko vadovaujama delegacija, Ukrainos politikai ir valdžios atstovai, užsienio šalių ambasadoriai ir diplomatai, Ukrainos visuomenės ir kultūros veikėjai, lietuvių ir lenkų bendruomenės.