Iš Lietuvos eksportuojami galvijai patiria šiurpias kančias

Iš Lietuvos į Turkiją, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką eksportuojami galvijai transportavimo keliais ir laivais bei skerdimo trečiosiose šalyse metu patiria žiaurias kančias, susitikime su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigė tyrimą atlikusios tarptautinės gyvūnų gerovės organizacijos. „Animals International“, „Tierschutzbund Zurich/Animal Welfare Foundation“ ir „Eurogrupė už gyvūnus“ tokias išvadas apie Lietuvos, Airijos, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos, Belgijos, Čekijos, Portugalijos ir Ispanijos gyvūnų vežimą į trečiąsias šalis pateikė atlikusios aštuonių mėnesių trukmės tyrimą. Nuo 2016 metų birželio iki 2017 metų vasario tyrėjai fiksavo netinkamą elgesį su Europos galvijais ir avimis bei žiaurų jų skerdimą Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Izraelyje, Palestinos teritorijose ir Egipte. Pateikti šokiruojantys kadrai, kuriuose matyti Europos gyvūnų gerovės teisės aktų bei tarptautinių susitarimų neatitinkantis elgesys su gyvūnais, tarp jų – ir su galvijais iš Lietuvos.

Vienos iš tyrimą atlikusių organizacijų – „Animals International“ – ES vadovas Gabrielis Paunas (Gabriel Paun) susitiko su Lietuvos VMVT, kuriai pristatė tyrimo rezultatus ir diskutavo, kaip užkirsti kelią tokių situacijų pasikartojimui Lietuvoje. „Jaunų veršiukų verksmai iš bado mirties laivuose ir barbariškas gražaus lietuviško jaučio skerdimas Artimųjų Rytų gatvėse atima žadą visiems europiečiams. Tai – įrodymas, kad joks įstatymas negali apsaugoti nuo žiaurumo. Todėl manau, kad šaldytos ar atvėsintos mėsos eksportas nutrauks beprasmį gyvūnų kankinimą ir leis išsaugoti darbo vietas ir pajamas Lietuvoje“, – susitikime su VMVT sakė G. Paunas. Tyrimas įrodo, kad iš Europos į Turkiją, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką eksportuojamiems gyvuliams kelionė vien vilkiku dažnai trunka beveik savaitę. Jos metu gyvūnai kenčia nuo didelio išsekimo, dehidratacijos, traumų, ligų arba net juos ištinka mirtis. Nuo tokių kelionių neapsaugoti net silpni, vos gimę, veršiukai, ir vėlyvame nėštume esančios telyčios. Kelionėje vis dar neatjunkyti veršeliai atskiriami nuo savo motinų, jie nemaitinami, yra priversti valandų valandas stovėti perpildytuose vilkikuose. Dėl to jie kartais neatlaiko kelionės. Laivuose pakeliui iš Europos uostų į Artimuosius Rytus, kuriuose tūkstančiai gyvūnų praleidžia net iki 10 dienų, nėra reikalavimo teikti veterinarinę priežiūrą ir turėti lydintį veterinarijos gydytoją. Atlaikę kelionę vilkikais be tinkamo maisto, vandens ir poilsio gyvūnai žiauriomis priemonėmis yra toliau varomi ir priverčiami iš sunkvežimių įveikti pakrovimo rampas tolimesnei kelionei tam tikslui nepritaikytuose laivuose. Tyrimas atskleidžia, kaip užkliuvę, nenorintys keltis ir eiti išvargę gyvuliai yra kankinami naudojant elektros lazdas, nevengiant jas kišti net gyvuliams į išangę. Tokia gyvūnų kelionė baigiasi šiurpiais jų skerdimo būdais importuojančiose šalyse. Sąmoningi gyvūnai rišami lynais už kojų, kad būtų patogu prieiti perpjauti jiems gerkles. Tyrimo metu užfiksuotos ir besitęsiančios kančios eksportuojamų gyvulių, kurie talpinami į specialią skerdimo įrangą ir apverčiami aukštyn kojomis, taip palengvinant gerklės perpjovimo procedūrą. Toks elgesys ne tik pažeidžia tarptautinius susitarimus, tačiau neatitinka ir ritualinio skerdimo principų, kurie nurodo skerdžiamų gyvūnų kančias sumažinti iki minimumo.

© 2017 „XXI amžius“