Þinios ið ambasadø

Paminëtos 1791 m. geguþës 3 d. Konstitucijos metinës

KIJEVAS. Geguþës 17 dienà Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos ambasados Ukrainoje iðkilmingu koncertu Ukrainos nacionaliniame operos teatre Kijeve paminëjo 226-àsias pirmosios Europoje, 1791 metais Varðuvoje geguþës 3-àjà Abiejø Tautø Respublikos Seimo Varðuvoje priimtos Konstitucijos metines. Daugiau kaip tûkstantá salëje susirinkusiø sveèiø pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Janas Pieklo (Jan Piekùo). Iðkilmëse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo ryðiø su Ukraina grupës pirmininko Juozo Oleko vadovaujama delegacija, Ukrainos politikai ir valdþios atstovai, uþsienio ðaliø ambasadoriai ir diplomatai, Ukrainos visuomenës ir kultûros veikëjai, lietuviø ir lenkø bendruomenës.

Vakaro metu simfoninis orkestras „Kyiv-classic“, vadovaujamas Ukrainos nusipelniusio artisto, UNESCO geros valios ambasadoriaus Germano Makarenkos bei nacionalinis akademinis choras „Dumka“, vadovaujamas Ukrainos nacionalinës premijos laureato Jevgeno Savèuko, kartu su kviestiniais atlikëjais ið Lietuvos ir Lenkijos atliko lietuviø, lenkø ir ukrainieèiø klasikinius ir ðiuolaikiniø kompozitoriø kûrinius bei liaudies dainø aranþuotes chorui.

Mikalojaus Konstantino Èiurlionio keturiø fortepijoniniø kûriniø – preliudø – kompozicijà (ekrane demonstruoti paveikslai) „Kosminë meditacija“ atliko þymus lietuviø pianistas, M. K. Èiurlionio proanûkis Rokas Zubovas. Specialioje koncertinës programos dalyje „Uþ mûsø ir jûsø laisvæ!“, skirtoje paminëti trijø tautø kovoms uþ laisvæ, simfoninis orkestras atliko ðiuolaikiniø lietuviø kompozitoriø kûrinius – Vytauto Barkausko ,,Concerto piccolo“ bei Osvaldo Balakausko „Malda Maidanui“, sukurtà 2014 metais tragiðkiems ávykiams Kijeve atminti. Buvo demonstruojamos istorinës nuotraukos ið ðiø kovø Lietuvoje (XIX amþiaus sukilimai, „Miðko broliai“, „Baltijos kelias“, Sausio 13-osios ávykiai), Lenkijoje ir Ukrainoje. Choras „Dumka“ atliko harmonizuotø lietuviø liaudies dainø rinkiná.

Lietuvos garbës konsulato Nepale atidarymas virto lietuviðka ðvente su polka ir bulviniais blynais

KATMANDU. Darbà Nepale pradëjo naujasis Lietuvos garbës konsulas Ðovakaras Neupanë (Shovakar Neupane) ir sostinëje surengë áspûdingà Lietuvos pristatymà. Iðkilmingoje ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Nepalo uþsienio reikalø ministras Dr. Prakaðas Saran Mahatas, kiti ðios Himalajø ðalies politikai, verslo atstovai, Lietuvos ambasadorius Laimonas Talat-Kelpða garbës konsului áteikë konsuliná patentà ir perjuosë já Lietuvos meistrø nuausta tautine juosta.

„Skirdami garbës konsulà, visada pirmiausia galvojame apie pagalbà nelaimës atveju, apie verslo ryðiø stiprinimà. Taèiau ðá syká, manau, turime malonià iðimtá, nes naujasis Lietuvos atstovas jau parodë didelá susidomëjimà mûsø ðaliø mokslinio ir kultûrinio bendradarbiavimo plëtra“, – daugiau nei trims ðimtams sveèiø sakë ambasadorius. Jis pasidþiaugë, kad dar prieð tapdamas garbës konsulu Ð. Neupanë Nepale priëmë lietuviø dailininkà Sauliø Kruopá. Bûsimojo garbës konsulo dëka pernai Lietuvoje apsilankë ir nepalieèiø lingvistas Radhunatas Adhikaria ir surengë Vilniuje vieðà paskaità apie lietuviø ir nepalieèiø kalbos panaðumus. „Dar maþai kas þino, kad nepalieèiø kaip ir lietuviø kalbos ðaknys kyla ið sanskrito, ir ði jungtis dar labai maþai tyrinëta, nors bendrø þodþiø turime ne vienà deðimtá“, – pabrëþë ambasadorius.

Garbës konsulato atidarymo proga vieðbuèio Katmandu centre prieigos buvo papuoðtos lietuviðkais plakatais, vietos meistrai subërë didþiulæ mandalà, vaizduojanèià Lietuvos ir Nepalo vëliavas, atskiroje salëje surengta S. Kruopio tapybos darbø paroda. Visgi didþiausia staigmena tapo polka su raguèiais, kurià ðoko lietuviðkais tautiniais drabuþiais pasipuoðæ nepalieèiai. Susirinkusiems buvo pasiûlyta paragauti lietuviðkø patiekalø – bulviniø blynø, balandëliø, bulviø plokðtainio, pagamintø vietos virëjø.

Garbës konsulu 58 metø Ð. Neupanë paskirtas nuo kovo 30 dienos. Jis vadovauja prieð 13 metø ákurtai ámoniø grupei „Ambe Group of Industries“, kuri specializuojasi cemento gamybos, maisto pramonës ir elektronikos srityse.

Paminëtas Algirdo Juliaus Greimo gimimo 100-meèio jubiliejus

MASKVA. Lietuvos ambasadoje geguþës 16 dienà ávyko renginys, skirtas pasaulinio garso semiotiko, kalbininko, mitologo ir eseisto Algirdo Juliaus Greimo gimimo 100-meèiui. Lietuvos vardà pasaulyje garsinanèio A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padëjo pagrindus semiotikai, kaip kalbiniø ir nekalbiniø þenklø sistemø prasmës mokslui.

Sveèius pasveikino Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas, sakæs, kad nors A. J. Greimas laikomas dviejø kultûrø, lietuviø ir prancûzø, atstovu, bet pats yra ne kartà pripaþinæs, kad artimesnë jam visgi buvo lietuviø kultûra – tai ypaè gerai atsispindi ir jo moksliniuose darbuose. Ambasadorius pristatë Seimo nario, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO, humanitariniø mokslø daktaro Arûno Gelûno fotografijø ciklà „Pasivaikðèiojimas po Algirdo Juliaus Greimo Paryþiø su jo studentais“. Nuotraukose uþfiksuotos A. J. Greimo gyvenimà ir kûrybà áprasminanèios Paryþiaus vietos kartu su semiotikø Eriko Landovskio, Tomaso F. Brodeno ir doc. Nijolës Kerðytës pasakojimais ir prisiminimais apie garsøjá mokytojà.

Antroje renginio dalyje ambasados sveèiams buvo pristatytas Algirdo Juliaus Greimo knygos „Apie dievus ir þmones“ leidimas rusø kalba. Ðios knygos vertimo atsiradimo aplinkybes ir A. J. Greimo asmenybæ bandë atskleisti vakaro praneðëjai: filologijos mokslø daktarë, Rusijos mokslø akademijos Slavistikos instituto vyresnioji mokslinë bendradarbë Marija Zavjalova, Lietuvos vertëjø sàjungos narë Marija Èepaitytë ir Prancûzijos Rusijos tyrimo centro Maskvoje direktorë Helene Melat, kuri dar pristatë A. J. Greimo reikðmæ Prancûzijos mokslui. Renginyje dalyvavæs filosofijos daktaras, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova kalbëjo apie jo asmeninæ paþintá su A. J. Greimu.

Garsaus semiotiko moksliná paveldà nagrinëjo geguþës 17–19 dienomis istorinës Lietuvos ambasados patalpose – „Baltruðaièio namuose“ – susirinkæ tarptautinës mokslininkø konferencijos dalyviai.

Airijos bibliotekose – lietuviðkos knygos

BLANÈARDSTAUNAS. Lietuvos ambasadorë Airijoje Rasa Adomaitienë geguþës 13 dienà ðalia Dublino esanèiame Blanèardstaune vienai ið didþiausiø Airijos bibliotekø perdavë Ðilutës „Soroptimos“ klubo surinktas knygas. Ambasadorë R. Adomaitienë padëkojo klubui, surengusiam akcijà „Skaityk lietuviðkà knygà Airijoje“. Jis surinko didelæ ir ávairiapusiðkà knygø kolekcijà ir atsiuntë jà á Airijà. Ambasadorë pasidþiaugë Blanèarstauno bibliotekos sprendimu árengti lietuviðkø knygø skyriø ir taip padëti èia gyvenantiems lietuviams iðsaugoti gimtàjà kalbà.

Fingalo grafystës meras Daragas Batleris (Darragh Butler) sakë, kad vietos institucijos randa galimybiø kurti patogià gyvenimo aplinkà visoms vietos bendruomenëms.

Fingalo grafystei priklausanèiame Blanèardstaune gyvena nemaþai Airijos lietuviø, èia veikia vienas ðeðtadieninës lietuviø mokyklos „4 vëjai“ padalinys. Blanèardstauno biblioteka tik visai neseniai uþleido didþiausios Airijos bibliotekos laurus. Èia kasdien apsilanko daugiau kaip tûkstantis skaitytojø. Lietuviðkø knygø lentynas galima rasti ir Kavano bei Dundalko bibliotekose.

Vengrijoje atidaryta paroda apie lietuviø kovas uþ laisvæ

KIÐKUNMAJÐA. Ðio Vengrijos miesto muziejuje Lietuvos ambasadorë Rasa Kairienë atidarë Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos parengtà, 1941–1991 metø lietuviø kovoms uþ laisvæ bei netektims atminti skirtà parodà „Lietuvos kova uþ laisvæ. Netekèiø istorija“. Paroda supaþindina su tragiðkais mûsø valstybës istorijos momentais, kai 1941 m. birþelio 14 d. prasidëjo masiniai Lietuvos gyventojø trëmimai á tolimiausius Sovietø Sàjungos kampelius. Kartu tai yra galimybë priminti istorinius Lietuvos iðsilaisvinimo bei Nepriklausomybës atkûrimo faktus.

Miesto muziejaus direktorius istorikas Pëteris Nahimis (Péter Nahimi) atkreipë dëmesá, kad Vengrijoje maþai kas þinoma apie Lietuvos partizaniná judëjimà. Todël paroda yra puiki galimybë Vengrijos vyresnës kartos atstovams ir á parodos atidarymà gausiai susirinkusiam jaunimui atversti ðá lietuviø istorijos puslapá.

Susitikime su Kiškunmajšos miesto meru Andrašu Abrahamu-Furušu (András Ábrahám-Fúrús) ir miesto tarybos nariais aptartos Kiðkunmajðos ir su juo susigiminiavusio Ukmergës miesto tolesnio bendradarbiavimo gairës; susipaþinta su regiono teikiamomis galimybëmis. Lietuvos ambasados diplomatai ir Vengrijos lietuviø bendruomenës nariai susipaþino su Lietuvos tautodailininko, Kiðkunmajðos garbës pilieèio Rimanto Zinkevièiaus medþio droþiniais, kuriuos jis skyrë ávairioms vengrø istorijos datoms ar ávykiams áprasminti.

Lietuviai apsilankë vieno ið svarbiausiø 1956 metø vengrø revoliucijos idëjiniø pasiprieðinimo ir kovos uþ laisvæ vadø, Vengrø laisvës kovotojø asociacijos prezidento Gergejaus Pongraco (Gergely Pongrátz) memorialiniame muziejuje. Ðalies pietryèiuose esantis Kiðkunmajðos miestas yra þinomas savo terminëmis voniomis. Levandø, medaus ir vyðniø festivaliai pritraukia daugybæ turistø ne tik ið Vengrijos, bet ir ið uþsienio. 2015 metais Ukmergës rajono ir Kiðkunmajðos miesto savivaldybës oficialiai pasiraðë bendradarbiavimo sutartá, kurioje numatyta palaikyti glaudþius ryðius kultûros, ekonomikos, ûkio, bendruomeniø veiklos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinio gyvenimo, turizmo, ðvietimo srityse.

Parengta pagal URM informacijà

© 2017 „XXI amþius“