Europa atsisveikino su šiuolaikinės Europos architektu

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Strasbūre pagerbia Helmutą Kolį Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Europos Sąjunga liepos 1-ąją, šeštadienį, surengė precedento neturėjusias ceremonijas, kuriomis buvo pareikšta pagarba vienam iš šiuolaikinės Europos architektų, buvusiam Vokietijos kancleriui Helmutui Koliui (Helmut Kohl). Vadovavęs Vokietijos pakartotiniam suvienijimui ir tapęs svarbiu Europos integracijos skatintoju, H. Kolis mirė birželio 16-ąją, būdamas 87 metų. Ceremonija Europos Parlamente pradėjo šeštadienio atminimo ir gedulo renginius. H. Kolio karstas buvo atgabentas į Europos Parlamento salę Prancūzijos mieste Strasbūre. Laidotuvių ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rusijai atstovavo premjeras Dmitrijus Medvedevas, Didžiajai Britanijai – ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May), o Izraeliui – premjeras Benjaminas Netanyahu.

Kalbomis ir trumpu filmu, kuris rodytas parlamente, buvo sutelktas dėmesys į H. Kolio vaidmenį suvienijant Vokietiją po Berlyno sienos griūties 1989-aisiais, į jo glaudų bendradarbiavimą su tuomečiu Prancūzijos prezidentu Fransua Miteranu (Francois Mitterrand) formuojant Europos Sąjungą. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude‘as Juncker), kuris yra vienintelis dabartinis lyderis Europoje, dirbęs drauge su velioniu, sakė: „Helmutas Kolis buvo tikras europietis ir draugas. Europa jam daug skolinga“. Jis sakė, kad H. Kohlio „palikimas Europoje yra milžiniškas“, pridurdamas, kad kalba pirmiausia kaip šio Vokietijos politikos milžino draugas. Ceremonijoje kalbas sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton). Jo kalba buvo ypatingai politiškai subalansuota, išraiškinga ir įdomi – ceremonijos dalyviai, sužavėti jos, sustoję ilgai jam plojo. B. Klintonas sakė, kad buvęs Vokietijos kancleris suteikė galimybę visiems įsitraukti į kai ką daugiau nei asmeninė karjera ar kadencijos, praleistos valdžioje. Rusijos premjeras D. Medvedevas teigė, kad H. Kolis buvo pasaulio tvarkos architektas, sugebėjęs meistriškai derėtis dėl Vakarų ir Rytų Vokietijos suvienijimo su buvusiu Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu. Vokietijos kanclerė A. Merkel sakė, kad H. Kolis pakeitė milijonų žmonių ir jos pačios gyvenimą. „Mielas Koli, tavo dėka šiandien aš stoviu čia. Dėkoju tau už galimybę, kurią suteikei man ir daugeliui kitų“, – pareiškė A. Merkel. Ji paminėjo tarp jos ir velionio kilusius nesklandumus, lyg ir atsiprašydama ekskanclerio.

Po ceremonijos Strasbūre H. Kolio karstas buvo sraigtasparniu nuskraidintas į Vokietijos miestą Liudvigshafeną, buvo įkeltas į laivą ir nuplukdytas Reino upe į pietvakarinį Špėjerio (Speyer) miestą. Čia H. Kolio palaikai buvo palaidoti greta jo pirmosios žmonos Hanelorės.

Rengiant laidotuves buvo ir diskusijų, ir netgi nesusipratimų bei ginčų. Ekskanclerio našlės, antrosios žmonos Maikės Kol-Richter (Maike Kohl-Richter) reikalavimu nebuvo surengta valstybinių laidotuvių ceremonija. 2001 metais dėl nepakeliamos ligos nusižudė pirmoji H. Kolio žmona Hanelorė, su kuria H. Kolis susilaukė dviejų sūnų ir kuri ilgai kentėjo dėl alergijos saulės šviesai. 2008-aisiais H. Kolis, būdamas 78-erių, vedė 34 metais už save jaunesnę Ekonomikos ministerijos padėjėją M. Richter. Viena iš priežasčių, kodėl našlė nesutiko leisti surengti valstybinių laidotuvių, buvo išliekantis nesutarimas dėl A. Merkel elgesio su savo buvusiu politiniu mokytoju. A. Merkel pašalino H. Kolį iš Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovybės ir paragino partiją apskritai panaikinti jo narystę, kai ekskancleris buvo įveltas į partijos finansavimo skandalą. Laidojimo programą aptemdė vyresniojo H. Kolio sūnaus Valterio Kolio (Walter Kohl) išsakyta kritika. Interviu savaitraščiui „Die Zeit“ jis sakė, kad Europos Sąjungos politikų planai dėl tokios ceremonijos „neverti“ jo tėvo vaidmens Vokietijos istorijoje. V. Kolis sakė norįs, kad jo tėvo karstas būtų nugabentas į Vokietijos sostinę „nacionalinės pagarbos, ekumeninių gedulingų mišių ir karinio atsisveikinimo ceremonijai“ prie Brandenburgo vartų, kur buvęs lyderis stebėjo Berlyno sienos griūtį. Dėl seniai besitęsiančio ginčo su pamote, uoliai ginančia savo vyro politinį palikimą, V. Kolis jau daug metų nebendravo su tėvu ir apie jo mirtį sužinojo tik iš radijo žinių pranešimo. Jis nedalyvavo laidotuvių ceremonijoje Špėjeryje. Didelė dalis įtakingų Vokietijos krikščionių demokratų, nepritariančių A. Merkel veiksmams pašalinant ekskanclerį iš CDU vadovybės ir net narystės, nesutiko dalyvauti Strasbūre vykusioje H. Kolio pagerbimo ceremonijoje bei laidotuvėse, tad buvusio Vokietijos kanclerio pagerbimą šv. Mišiomis ir jo vaidmens aptarimu suorganizavo kitą dieną po laidotuvių. Pagerbti savo žymųjį vadą, įvertindami jo indėlį į Vokietijos vienijimą bei taikos Europos politikoje įtvirtinimą jie rengiasi ir vėliau.

Dabartinė kanclerė Angela Merkel buvo laikoma H. Kolio globotine: politikas ją įtraukė į savo kabinetą 1991 metais. Bet vėliau ji atsigręžė prieš savo politinį mokytoją, kai jis buvo įveltas į partijos finansavimo skandalą. Toji sumaištis padėjo A. Merkel perimti Krikščionių demokratų sąjungos, o vėliau – visos šalies vairą. H. Kolis buvo ilgiausiai po karo kanclerio poste dirbęs vokiečių politikas, pelnęs pripažinimą kaip šalies pakartotino suvienijimo 1990 metais architektas. Šis politikas vadovavo Vokietijos vyriausybei 1982–1998 metais ir buvo vienas iš bendros Europos Sąjungos valiutos kūrėjų. Šis politikas kartu su Prancūzijos prezidentu Fransua Miteranu (Francois Mitterand) daug prisidėjo prie Europos bendros valiutos atsiradimo, tačiau pastaraisiais metais H. Kolis propagavo glaudesnės Europos integracijos privalumus ir nepritarė kanclerės A. Merkel euro zonos skolų krizės problemų sprendimams. H. Kolis yra išleidęs knygą „Dėl susirūpinimo Europa“ („Aus Sorge um Europa“), kurioje kritikavo savo įpėdinius dėl jų politikos Rusijos ir euro atžvilgiu. H. Kohlis iš aktyvios politikos pasitraukė 2002 metais.

2004 metais H. Kolis išgyveno per didžiulį cunamį, nuniokojusį Pietryčių Azijos pakrantes ir pražudžiusį daugybę žmonių – tąsyk jis buvo evakuotas iš vieno pajūrio kurorto Šri Lankoje. H. Kolis jau seniai turėjo sveikatos problemų. 2008 metais parkritęs patyrė kaukolės ir smegenų traumą. Nuo tada jis beveik nekalbėjo ir retuose savo viešuose pasirodymuose sėdėdavo neįgaliojo vežimėlyje. 2009-aisiais H. Kolį ištiko insultas, o 2012-aisiais jam buvo atlikta širdies operacija. Jam buvo sunku kalbėti, kai jo žandikaulis buvo paralyžiuotas po pargriuvus patirtos traumos. 2015-ųjų rudenį jis buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje dėl komplikacijų, išsivysčiusių po klubo sąnario keitimo operacijos. 2015-ųjų gegužę jis buvo hospitalizuotas prieš klubo sąnario operaciją, bet išsivysčius komplikacijoms prireikė naujų operacijų, tarp jų žarnyno.

© 2017 „XXI amžius“