|
Europa atsisveikino su šiuolaikinės Europos architektu
|
Lietuvos Respublikos prezidentė
Dalia Grybauskaitė Strasbūre
pagerbia Helmutą Kolį
Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka
|
Europos Sąjunga liepos 1-ąją, šeštadienį, surengė precedento neturėjusias ceremonijas, kuriomis buvo pareikšta pagarba vienam iš šiuolaikinės Europos architektų, buvusiam Vokietijos kancleriui Helmutui Koliui (Helmut Kohl). Vadovavęs Vokietijos pakartotiniam suvienijimui ir tapęs svarbiu Europos integracijos skatintoju, H. Kolis mirė birželio 16-ąją, būdamas 87 metų. Ceremonija Europos Parlamente pradėjo šeštadienio atminimo ir gedulo renginius. H. Kolio karstas buvo atgabentas į Europos Parlamento salę Prancūzijos mieste Strasbūre. Laidotuvių ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rusijai atstovavo premjeras Dmitrijus Medvedevas, Didžiajai Britanijai ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May), o Izraeliui premjeras Benjaminas Netanyahu.
|
|
Krikščioniškos politikos klausimai
Apie Romos popiežių ir Vokietijos lyderių bendravimą
Mindaugas Buika
|
Jonas Paulius II ir Vokietijos
kancleris Helmutas Kolis
|
Plataus tarptautinio dėmesio susilaukė dar vienas, ketvirtasis, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas su popiežiumi Pranciškumi. Ir viso ši krikščionių demokratų politikė, didžiausios Europos Sąjungos valstybės vyriausybei vadovaujanti nuo 2005 metų ir, kaip manoma, savo poste išliksianti po rugsėjo pabaigoje įvyksiančių šalies parlamento (bundestago) rinkimų, Vatikane lankėsi jau šeštą kartą. Birželio 17 dieną vykusio susitikimo metu, svarstant aktualius dvišalius Šventojo Sosto ir Vokietijos bei svarbiausius tarptautinės Europos ir pasaulio politikos klausimus, ypatingai buvo paminėtas birželio 16-ąją miręs žymusis vokiečių katalikų valstybininkas Helmutas Kolis (Helmut Kohl), ėjęs 88-uosius metus. Šis ilgametis Vokietijos kancleris, vadovavęs vyriausybei istorinių permainų epochoje, daug prisidėjo, kad, žlugus totaliniam komunizmui, Rytų Europoje būtų sėkmingai suvienyta jo gimtoji šalis ir pradėtas intensyvios viso kontinento integracijos procesas. Neatsitiktinai H. Kolis laikomas ko ne paskutiniuoju suvienytos Europos tėvu, tikruoju savo didžiojo pirmtako Konrado Adenauerio (18761967), atkūrusio Vakarų Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo, įpėdiniu.
|
|
Karo šmėkla tebestovi
Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS
Pasaulio žiniasklaidoje nenutyla užuominos apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą. Tai girdime ne tik iš politikų kalbų, bet liūdniausia, kad jaučiame iš kai kurių karinių veiksmų. Tokia padėtis susiklostė ne naujojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimo pradžioje, bet jau ir jo pirmtakas Barakas Obama (Barack Obama), prieš baigdamas kadenciją, pripažino, kad pasaulyje egzistuoja pavojinga Azijos ašis. Šiaurės Korėjos vadas Kim Čen Unas karštligiškai siekia pasigaminti branduolinių ginklų ir turėti tolimojo nuotolio raketų, pajėgių nešti atominę galvutę, bijodamas, kad jo neištiktų toks pat likimas, kaip Irake Sadamo Huseino ar Libijoje Muamaro Kadafio. Iki 2017 metų birželio vidurio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno įsakymu iš viso buvo atlikti 108 raketų bandymai, o kai valdė jo tėvas Kim Čen Iras, per 16 metų branduolinių bandymų buvo atlikta 17 kartų. Pentagonas pripažino, kad Šiaurės Korėjos raketų paleidimo bandymai, ypač paskutinieji, buvo sėkmingi. JAV raketinės gynybos agentūros admirolas Džeimsas Sairingas (James Syring) pranešė JAV gynybos komitetui, kad jau šiandien Šiaurės Korėja turi tolimojo nuotolio su branduoline galvute raketų, galinčių pasiekti Kaliforniją, San Francisko, Sietlo miestus. O 36 raketų gaudymo sistemos, išdėstytos Aliaskoje ir Kalifornijoje, nedaug ką pajėgtų... Po įvairių Šiaurės Korėjos grasinimų JAV išdėstė priešraketinį skydą, kuris gintų Pietų Korėjos žmones nuo galimai paleistų apie 20 tūkst. įprastinių raketų, kurios per 30 minučių sunaikintų pusę milijono žmonių.
|
|
JAV ir Šiaurės Korėjos karas ar išvengiamas?
Liepos 1-ąją JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pasakė, kad ilgus metus trukusi strateginė kantrybė Šiaurės Korėjos atžvilgiu nepasiteisino ir atėjo laikas ryžtingam atsakui. Bendroje spaudos konferencijoje su Pietų Korėjos prezidentu Mun Če Inu (Moon Jae-in) JAV prezidentas sakė: Mes drauge susiduriame su beatodairiško ir brutalaus režimo keliama grėsme. D. Trampas ragino Šiaurės Korėją skubiai pasirinkti geresnį kelią. Pietų Korėjos prezidentas buvo nuosaikesnis jis pabrėžė dialogo su Šiaurės Korėjos vadovybe svarbą. Anot jo, Pietų Korėja sieks gynybos reformos ir toliau gerins savo gynybinius pajėgumus. Susitikimo metu Šiaurės Korėjos tema buvo svarbiausia, ir Mun Če Inas pabrėžė, jog Azijos ir Ramiojo vandenyno regione tikrą taiką gali garantuoti tik stiprios saugumo priemonės. JAV prezidentas patvirtino, kad Vašingtonas artimai bendradarbiauja su Pietų Korėja, Japonija bei kitais pasaulio partneriais diplomatinių, saugumo ir ekonominių priemonių srityje, siekdamas apginti savo sąjungininkus ir JAV piliečius nuo Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės.
|
|
Arkivyskupo T. Matulionio atminimas pagerbtas Sankt Peterburge
|
Birželio 24 dieną, arkivyskupo Teofilio Matulionio beatifikacijos išvakarėse, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedroje Sankt Peterburge Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge ir miesto bendruomenė surengė arkivyskupui T. Matulioniui pagerbti skirtą koncertą. Lietuvių ir Sankt Peterburgo katalikų bendruomenių nariams, Sankt Peterburge reziduojantiems diplomatams, visuomenės atstovams koncertavo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos choras (vadovas N. Romanovas), A. Paulavičiaus vardo jaunimo simfoninis orkestras (vadovas prof. A. Vasiljevas), Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendruomenių choras Balticum. Vakare šv. Mišias lietuvių ir rusų kalbomis aukojo kun. Vadimas Šajkevičius ir iš Lietuvos atvykęs kun. Rimantas Gudelis. Koncerto metu buvo renkamos lėšos arkivyskupo T. Matulionio statytos bažnyčios atstatymui. Sovietmečiu iš bažnyčios buvo padarytas keturių aukštų bendrabutis, šiuo metu vyksta atstatymo darbai, o šv. Mišios aukojamos cokoliniame aukšte įrengtose patalpose.
|
|
|