„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 7 (301)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Lietuva pasirengusi siųsti Specialiųjų operacijų pajėgų karius į Artimuosius Rytus

Šį mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) tarp kitų klausimų aptarė Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2018 ir 2019 metais. Šių metų pabaigoje baigiasi Seimo suteiktas mandatas tarptautinėms Lietuvos karių operacijoms. Išpuolius Europos šalių sostinėse įkvepiantys „Islamo valstybės“ fanatikai iki šiol kontroliuoja dideles teritorijas Irake, Sirijoje, Afganistane, Libijoje. JAV vadovaujama koalicija su džihadistais kovoja Irake ir Sirijoje. Ten yra dislokuotos JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių specialiosios pajėgos, tačiau trūksta tokių dalinių, kurie gali vykdyti žvalgybos, tiesioginės kovinės paramos, įkaitų vadavimo ir kitas didelio intensyvumo užduotis. 2002–2015 metais lietuviai kariai puikiai pasirodė Afganistane, įgijo vertingos kovinės patirties. Elitiniai lietuvių kariai dėl savo nekonvencinės taktikos priemonių, sumanumo ir gebėjimų buvo ypač vertinami sąjungininkų. Iš kelių skirtingų dalinių sudaryto eskadrono susiformavęs karių ir karininkų branduolys tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP). Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, aktyvesnis Lietuvos vaidmuo kovoje su terorizmu užtikrins ir šalies nacionalinius interesus, ir jos saugumą. Šiuo metu devyniose tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Viduržemio jūroje tarnauja apie 90 Lietuvos karių. Tačiau praėjus dvejiems metams po išvedimo iš Afganistano, Lietuvos SOP realiuose kariniuose veiksmuose iki šiol nedalyvavo, tik pratybose. Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio šį mėnesį nuspręsta, kad Lietuva gali siųsti SOP į Artimuosius Rytus, kur Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija kovoja su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“. Lietuvos pajėgų dalyvavimas tarptautinėse operacijose per artimiausius dvejus metus padidės 30 procentų. Galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių sprendimų koalicijoje. Dar šių metų pradžioje svarstyta, kad Krašto apsaugos ministerija VGT siūlys didinti Irake tarnaujančių Lietuvos karių skaičių. Šiuo metu ten šeši kariuomenės instruktoriai moko vietos pajėgas kovoti su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“. Planuojama, kad dvejose operacijose „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve) ir „Spartiečio skydas“ (angl. Spartan Shield) dalyvaus iki 40 karių. VGT rekomenduoja padidinti karių skaičių tarptautinėse operacijose. Tai, jog Lietuva yra sulaukusi pakvietimo siųsti savo SOP į itin pavojingą regioną, yra dar vienas įvertinimas – tokie prašymai skiriami ne bet kuriai šaliai. SOP kariai jau esą išreiškė ir galimybes, ir norą dalyvauti naujoje kovinėje misijoje. SOP kol kas nebuvo siunčiamos į kovą prieš „Islamo valstybę“, nes nekonvencinės SOP operacijos yra ypač rizikingos, ypač Irake ir Sirijoje, kur „Islamo valstybės“ fanatikai nevengia savižudžių išpuolių. Be to, net geriausiai suplanuotų operacijų metu gali įvykti nemalonių netikėtumų. Pavyzdžiui, net ypač didelę patirtį turinčios JAV specialiosios pajėgos Irake ir Sirijoje jau yra patyrusios nuostolių. Iki šiol Afganistane karinėse operacijose dalyvavę Lietuvos SOP kariai nėra patyrę tokių nuostolių, nors keli „Aitvaro“ kariai ir patyrė sužeidimų. Dar viena priežastis, kodėl iki šiol „Aitvaras“ nepasirodė kovoje su „Islamo valstybe“, buvo Lietuvos noras geriausius savo karius laikyti arti ir aukštoje parengtyje, nes po 2014 metų, kai savo veiksmais Ukrainoje Rusija okupavo Krymą bei sukėlė karą Donbase, Lietuva ėmėsi stiprinti savo kariuomenę.

Tačiau šiuo metu Lietuvos saugumą jau užtikrina ne tik lietuvių, bet ir sąjungininkų kariai – šalyje dislokuotas daugiašalis NATO batalionas, amerikiečių kariai, o nuo rugsėjo bus padvigubinta Oro policijos misija. Tad nuo kitų metų, kai įsigalios naujasis Seimo mandatas, jei tik parlamentarai jį suteiks, Lietuvos SOP jau gali būti dislokuotos operacijos „Įgimtas ryžtas“ regione. Sprendimą galiausiai priima Seimas. Iki šiol Seimo nutarime fiksuota tokia formuluotė: „Siųsti Irako ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos karinius vienetus, sudarytus iš karių (instruktorių) ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve) iki 30 karių (instruktorių) ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų“. Po VGT posėdžio iš šio siūlymo išbraukus žodį „instruktoriai“, siunčiamų karių funkcijos gali keistis ir SOP atsiveria būtent tokios galimybės – tikra kovinė misija Irake, o galbūt ir Sirijoje. Mat operacijos „Įgimtas ryžtas“ regionas yra itin platus. Jei operacijoje „Spartiečio skydas“ Kuveite galima būtų dislokuoti kelis štabo karininkus, tai Irake arba Sirijoje galėtų veikti SOP eskadronas „Aitvaras“. Operacijos vieta ar vietos būtų nustatytos pagal poreikius ir dėl savo pobūdžio, greičiausiai, būtų įslaptintos. 2018 metais, be dalyvavimo operacijose „Įgimtas ryžtas“ ir „Spartiečio skydas“, dar pridėjus lietuvių karių indėlį Malyje (apie 40 karių), Afganistane (apie 50 karių), kovoje su terorizmu iš viso dalyvaus iki pusantro šimto lietuvių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija