2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Portugalijos prezidentas susitiko su Lietuvoje dislokuotais portugalų kariais

Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa lanko savo šalies karius Tauragėje Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotrauka

Rugpjūčio 29 dieną Lietuvoje viešėjęs Portugalijos Respublikos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, lydimas Lietuvos ir Portugalijos gynybos ministrų ir kariuomenės vadų, susitiko su Portugalijos rotacinių pajėgų kariais, dislokuotais Tauragėje.

Lietuvoje nuo šių metų gegužės keturių mėnesių laikotarpiui bendroms pratyboms su Lietuvos kariais dislokuoti apie 100 Portugalijos rotacinių pajėgų karių su savo kovine technika. Portugalijos karių kontingentas įsikūręs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione Tauragėje ir kartu su bataliono kariais dalyvauja Lietuvoje rengiamose nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose.

Portugalija taip pat jau tris kartus siuntė savo Karinių oro pajėgų kontingentus į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Portugalija prisideda prie NATO pajėgų integravimo vieneto veiklos ir užduočių Lietuvoje, siųsdama į jo štabą du karius. Portugalijos kariai aktyviai dalyvauja Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse karinėse pratybose, yra atsiuntusi karių į NATO pajėgų integravimo vadavietę Lietuvoje. Baltijos jūroje saugumą padeda užtikrinti Portugalijos laivai.

Kam gyventi pavojinga

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Svarbių įvykių, kurie lemia pasaulio taiką ir tautų laisvę, yra daug. Apie vienus mes sužinome iš viešosios erdvės, o kiti lieka sąmoningai nuslėpti, kad žmonės nepanikuotų. Būtų galima pasirinkti vieną valstybę arba vieną sritį ir apie ją kalbėti išsamiau. Nežinau, kas skaitytojui būtų įdomiau? Žinoma, stengsiuos pateikti medžiagą, kurios mažiau buvo paskelbta kitur.

Dar 2015 metų gegužę Ukrainos prezidentas Petras Porošenka pradėjo dvasinio auklėjimo programą – išvalyti Ukrainą nuo sovietinių stabų palikimo. Ukrainoje buvo 1320 Lenino skulptūrų, tačiau dabar nebeliko nė vienos. Jos buvo išmontuotos kiekviename mieste, miestelyje ir kaime, kuris patenka į Kijevo vyriausybės kontrolės zoną. Be to, dauguma vietovardžių buvo pervadinti Ukrainos herojų pavardėmis. Tiesa, komunistų valdymo laikus primenantys statiniai vis dar stovi Rytų Ukrainoje, kuri yra kontroliuojama prorusiškų separatistų. Svarbiausia pastebėti, kad mūsų maža Lietuva Ukrainai daug gelbsti. Čia yra dideli mūsų Prezidentės ir Vyriausybės nuopelnai. Štai vienas Ukrainos politikas prasitarė, kad letalinių ginklų Ukraina yra gavusi tik iš vienintelės Lietuvos. Nežinau, gal geriau tokį dalyką būtų laikyti paslaptyje, o gal tai yra paskatinimas didžiosioms valstybėms, kad ir jos taip elgtųsi. Pakartosiu JAV senatoriaus Džono Makeino (John McCain), žodžius, kuriuos jis adresavo tuometiniam prezidentui Barakui Obamai (Barack Obama), kad jam gėda dėl JAV, kad ši neleidžianti Ukrainos žmonėms patiems apginti laisvę. Juk Ukraina yra nukentėjusioji pusė ir niekada neužpuls Rusijos, o turėdama prieštankines ir sparnuotąsias raketas, apsigintų, mažiau nukentėdama (o dar prisiminkime 1994 metų Budapešto memorandumą, kuriuo buvo garantuota Ukrainos teritorinė neliečiamybė, jai atsisakius branduolinių ginklų, bet apie tai jau rašiau anksčiau). Šiuo metu, kai Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi tapo Džeimsas Metisas (James Mattis), atrodo, reikalai juda Ukrainos naudai, bet vis dar ilgokai svarstoma. Ryžtinga yra buvusio JAV ambasadorius prie NATO, o dabar JAV paskirto atstovu taikos deryboms Ukrainoje Kurto Volkerio (Kurt Volker) pozicija, kad Ukrainą reikia aprūpinti tikraisiais ginklais, nes daugiau kaip trejus metus vykstantis konfliktas nėra nurimęs, ir dėl to jis apkaltino Rusiją. Šiemet, birželio 21 dieną, Ukrainos prezidentas P. Porošenka trečią kartą lankėsi Vašingtone. Faktas, kad jis buvo priimtas Baltuosiuose rūmuose anksčiau už Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Kijeve vertinamas kaip svarbi pergalė. P. Porošenka, čia pirmiau apsilankęs, galėjo daugiau paaiškinti ir nuteikti JAV prezidentą, kad sutikęs V. Putiną Hamburge, daugiau žinotų apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Be kita ko, Ukrainos prezidentas paragino JAV Kongresą priimti rezoliuciją, kuria Holodomoras 1932–1933 metais sovietų režimo šalyje sukeltas badas, nuo kurio mirė milijonai žmonių būtų pripažintas genocidu. Galima drąsiai teigti, kad prie JAV prezidento vairo stojus D. Trampui, Ukrainos ir Gruzijos palaikymas yra ryžtingesnis ir konkretesnis. Tai liudija padažnėję manevrai, auganti karinė pagalba ir aukštų pareigūnų vizitai.

Karinės pratybos „Zapad“: galimos provokacijos ir grėsmės

JAV naikintuvai „F-15C Eagle“ Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose

Rugsėjo viduryje prasidėsiančios Rusijos pratybos „Zapad 2017“ („Vakarai 2017“) vyks nuo Karelijos regiono iki Ukrainos pasienio, įtraukiant ir Baltarusiją. Manoma, pratybos bus didžiausios nuo šaltojo karo laikų ir juose dalyvaus 250–350 tūkst. kareivių. Kas Lietuvai ir NATO kelia nerimą, yra tai, kad rugsėjo 14–20 dienomis Rusijos karinės dalys bendras karines pratybas „Zapad“ vykdys ir Baltarusijoje su jos kariuomene. Oficialiais duomenimis, „Zapad“ pratybose Baltarusijoje dalyvaus iki 12 tūkst. 700 karių, apie 70 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant apie 250 tankų, apie 200 pabūklų, salvinės raketų ugnies sistemų ir minosvaidžių, iki dešimt laivų. Betgi Vakarų žvalgyba turi duomenų, kad šiose puolamojo pobūdžio pratybose Baltarusijoje dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Rusija bando parodyti, kad yra šeimininkė regione. Tiesa, kai kurie ekspertai pažymi, kad, turint mintyse „rusišką betvarkę“, dalis kareivių, dalyvausiančių pratybose, bus tik „ant popieriaus“, t.y. realiai niekur nedalyvaus. Tačiau Kremliui būtina išpūsti pratybų mastą dėl dviejų priežasčių: paerzinti NATO ir pagąsdinti Baltijos šalis bei Ukrainą, o Vladimirui Putinui prieš artėjančius Rusijos prezidento rinkimus parodyti liaudžiai Rusijos galią ir savo nuopelnus „pakeliant Rusiją nuo kelių“. Tokie pratybų „Zapad“ mastai kelia nerimą NATO. NATO būstinėje dirbantis kariškis birželio pabaigoje teigė: „Šių metų „Zapad“ scenarijus toks pats – atkirsti Baltijos šalis, panaudoti taktinį branduolinį ginklą, bet viskas vyksta daug didesnėje teritorijoje ir į pratybas įliejami nauji elementai – logistika, neseniai sukurta Rusijos nacionalinė gvardija ir t.t.“.

Lietuvos šrioderizacija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sugalvojo, kaip būtų galima priversti Baltarusiją benzino ir dyzelino eksportą vykdyti per Rusijos uostus. Šiuo metu didžioji minėtų degalų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad nafta, iš kurios jie gaunami, tiekiama Rusijos) eksportuojama per Baltijos šalis ir šiek tiek per Ukrainą. Esą didžioji dalis iš tranzito gaunamo pelno atitenka Europos Sąjungos ir NATO valstybėms narėms, kurios, anot Maskvos, ypač suinteresuotos kuo labiau pakenkti Rusijai. Todėl „Rusijos geležinkeliai“, siekdami paraginti Baltarusiją nukreipti tranzitą kitu keliu, pasiūlė nuolaidas. V. Putino mintis apie tranzito Baltijos valstybių uostais nutraukimą ir perėjimą prie eksportavimo per Rusiją Minskui visgi neatrodo patraukli. Tačiau įdomi Lietuvos premjero reakcija į tokį Rusijos viliojimą Baltarusijai ir šio klausimo susiejimą su Lietuvai nesaugios Astravo atominės elektrinės statyba. Atsiliepdamas į gana neaiškias Lietuvos vyriausybės vadovo atstovo pareikštas nuostatas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis netiesiogiai atsako į klausimą, kodėl Andrius Kubilius, kažkada dviračiu važiuodamas per Baltarusiją, nematė nieko blogo, kad statoma Astravo atominė elektrinė Vilniaus pašonėje. Pasirodo, ne tik A. Kubiliaus vyriausybės kancleris D. Matulionis, dabar patarinėjantis jau kitam premjerui, siūlo „negadinti“ naudingų „ekonominių santykių“ su Baltarusija, bet ir pats premjeras Saulius Skvernelis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi laikosi tos pačios pozicijos: neprikabinkime Astravo AE klausimo prie kitų politinių klausimų, mums irgi opių santykiuose su Baltarusija. Kaip išaiškina Seimo narys, tai sutampa su pagrindinėmis garsiojo V. Putino draugo G. Šrioderio nuostatomis: nepaklusnias Baltijos tautas galima marinti dujų badu, kad tik Rusijai būtų geriau. Tada galima kelti klausimą, gal buvęs A. Kubiliaus vyriausybės kancleris per ilgai užsibuvo Lietuvos ambasadoje Vokietijoje ir, išsamiai krimsdamas politinius mokslus Šrioderio gimtinėje, pradėjo vykdyti „šrioderizmo“ politiką Lietuvoje?

Ar didės lėšos krašto apsaugai?

Valstybės gynimo taryba (VGT) aptarė kariuomenės plėtrą ir modernizavimą 2018–2020 metais. Lietuva kitąmet gynybai žada skirti kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pirmą kartą įgyvendinti NATO rekomendaciją. Šiuo metu kariuomenė investuoja į prieš kelerius metus sukurtos brigados Vakarų Lietuvoje „Žemaitija“ plėtrą. Per dvejus metus planuojama čia sukurti du pėstininkų ir artilerijos batalionus. Vienetus svarstyta dislokuoti Šilalėje ir Telšiuose, tačiau galutinio sprendimo dėl jų vietos dar nėra. Kariuomenė kuria trečią, daugiausiai iš rezervo karių komplektuojamą brigadą „Aukštaitija“. Smarkiai padaugėjus sąjungininkų karių Lietuvoje, šalis skiria nemažai pinigų jiems aprūpinti.

Šių metų pradžioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė parlamentinėms partijoms susitarti dėl gynybos finansavimo didinimo iki 2020 metų, tačiau diskusijos apie tai pritilo. Esą tuos pinigus verčiau skirti ne ginklams, o sveikatai, švietimui ar pensijoms. Tačiau lėšos gynybai nėra pačios didžiausios. Lietuvos biudžete 2 milijardai ir beveik 300 milijonų šiemet skirta ekonomikai, maždaug 1 milijardas 300 milijonų – švietimui, 1 milijardas 200 milijonų – socialinei apsaugai. Visas gynybos biudžetas – tik apie 800 milijonų. Beje, krašto apsaugos biudžetas net kelis kartus mažesnis nei šešėlyje vaikštantys pinigai, kurie, manoma, siekia apie 9 milijardus (!). O STT, įvertinusi, kokią žalą patiria Lietuva dėl korupcijos, pareiškė, kad suma gali siekti apie 4 milijardus 400 milijonų. Tai reiškia, kad dėl korupcijos ir šešėlio Lietuva praranda keliskart daugiau nei skiriama krašto gynybai.

Lietuva pasirengusi siųsti Specialiųjų operacijų pajėgų karius į Artimuosius Rytus

Šį mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) tarp kitų klausimų aptarė Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2018 ir 2019 metais. Šių metų pabaigoje baigiasi Seimo suteiktas mandatas tarptautinėms Lietuvos karių operacijoms. Išpuolius Europos šalių sostinėse įkvepiantys „Islamo valstybės“ fanatikai iki šiol kontroliuoja dideles teritorijas Irake, Sirijoje, Afganistane, Libijoje. JAV vadovaujama koalicija su džihadistais kovoja Irake ir Sirijoje. Ten yra dislokuotos JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių specialiosios pajėgos, tačiau trūksta tokių dalinių, kurie gali vykdyti žvalgybos, tiesioginės kovinės paramos, įkaitų vadavimo ir kitas didelio intensyvumo užduotis. 2002–2015 metais lietuviai kariai puikiai pasirodė Afganistane, įgijo vertingos kovinės patirties. Elitiniai lietuvių kariai dėl savo nekonvencinės taktikos priemonių, sumanumo ir gebėjimų buvo ypač vertinami sąjungininkų. Iš kelių skirtingų dalinių sudaryto eskadrono susiformavęs karių ir karininkų branduolys tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP). Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, aktyvesnis Lietuvos vaidmuo kovoje su terorizmu užtikrins ir šalies nacionalinius interesus, ir jos saugumą. Šiuo metu devyniose tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Viduržemio jūroje tarnauja apie 90 Lietuvos karių. Tačiau praėjus dvejiems metams po išvedimo iš Afganistano, Lietuvos SOP realiuose kariniuose veiksmuose iki šiol nedalyvavo, tik pratybose. Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio šį mėnesį nuspręsta, kad Lietuva gali siųsti SOP į Artimuosius Rytus, kur Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija kovoja su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“. Lietuvos pajėgų dalyvavimas tarptautinėse operacijose per artimiausius dvejus metus padidės 30 procentų. Galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių sprendimų koalicijoje. Dar šių metų pradžioje svarstyta, kad Krašto apsaugos ministerija VGT siūlys didinti Irake tarnaujančių Lietuvos karių skaičių. Šiuo metu ten šeši kariuomenės instruktoriai moko vietos pajėgas kovoti su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“. Planuojama, kad dvejose operacijose „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve) ir „Spartiečio skydas“ (angl. Spartan Shield) dalyvaus iki 40 karių. VGT rekomenduoja padidinti karių skaičių tarptautinėse operacijose. Tai, jog Lietuva yra sulaukusi pakvietimo siųsti savo SOP į itin pavojingą regioną, yra dar vienas įvertinimas – tokie prašymai skiriami ne bet kuriai šaliai. SOP kariai jau esą išreiškė ir galimybes, ir norą dalyvauti naujoje kovinėje misijoje. SOP kol kas nebuvo siunčiamos į kovą prieš „Islamo valstybę“, nes nekonvencinės SOP operacijos yra ypač rizikingos, ypač Irake ir Sirijoje, kur „Islamo valstybės“ fanatikai nevengia savižudžių išpuolių. Be to, net geriausiai suplanuotų operacijų metu gali įvykti nemalonių netikėtumų. Pavyzdžiui, net ypač didelę patirtį turinčios JAV specialiosios pajėgos Irake ir Sirijoje jau yra patyrusios nuostolių. Iki šiol Afganistane karinėse operacijose dalyvavę Lietuvos SOP kariai nėra patyrę tokių nuostolių, nors keli „Aitvaro“ kariai ir patyrė sužeidimų. Dar viena priežastis, kodėl iki šiol „Aitvaras“ nepasirodė kovoje su „Islamo valstybe“, buvo Lietuvos noras geriausius savo karius laikyti arti ir aukštoje parengtyje, nes po 2014 metų, kai savo veiksmais Ukrainoje Rusija okupavo Krymą bei sukėlė karą Donbase, Lietuva ėmėsi stiprinti savo kariuomenę.

Donaldas Trampas: JAV saugo Baltijos regioną

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), pirmadienį Baltuosiuose rūmuose paklaustas apie neseniai Baltijos jūroje pirmąkart surengtas Rusijos ir Kinijos karinių jūrų pajėgų pratybas bei rugsėjį vyksiančias dideles Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos labai saugo Baltijos jūros regioną, kuriame turi puikių draugų, ir, jei kiltų karinė grėsmė, su ja susidorotų. D. Trampas sakė: „Mes labai saugome šį regioną. Tai viskas, ką galiu pasakyti. Mes labai, labai saugome. Turime ten puikių draugų“. Tačiau po susitikimo su Suomijos prezidentu suomių žurnalisto paklaustas, kaip vertina Rusijos keliamą grėsmę, išvengdamas tiesaus atsakymo sakė, kad jis „daug šalių, deja“, laikąs saugumo grėsme, „matydamas tai, kas dedasi pasaulyje“. Jis sakė: „Laikome jį (Baltijos regioną) labai svarbia pasaulio dalimi, turime ten puikių santykių, santykiai su Suomija puikūs. Taigi daug šalių laikyčiau grėsmėmis, bet visa tai – grėsmės, su kuriomis, jei prireiks, sugebėtume susidoroti. Tikiuosi, kad dorotis neteks, bet jei teks, tai pajėgtume“, – lyg ir abejodamas, lyg ir optimistiškai nuteikęs sakė JAV prezidentas. Bet jautėsi, kad D. Trampas labiau akcentavo „gerus“ santykius su Rusija: „Tikiuosi, kad turime gerus santykius su Rusija. Aš tai sakau garsiai ir aiškiai. Aš tai sakiau daug metų. Manau, kad tai yra geras dalykas, jei turime bent jau gerus santykius su Rusija. (...) Tai – didelė šalis. Tai – branduolinė šalis. Tai – šalis, su kuria turėtume bendrauti, ir manau, kad mes galiausiai susikalbėsime su Rusija“. D. Trampas dar sakė manantis, kad Suomijai bendrauti su Rusija sekasi gerai. Tokius D. Trampo komentarus, ypač jo vengimą tiesiai atsakyti į klausimą, ar Rusija yra grėsmė saugumui, JAV prezidentą pliekianti JAV žiniasklaida įvertino tiesiai šviesiai: „D. Trampas atsisakė Rusiją įvardyti grėsme“. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsiliepdamas į tokias D. Trampo išreikštas „garantijas“ antradienį Kaune žurnalistams sakė, kad JAV prezidentas tik pakartojo poziciją, kurios Vašingtonas laikosi ir kurią vykdo siekiant apginti Baltijos regioną: „Tai – labai aiški linija, kurią Jungtinės Valstybės ne tik deklaruoja, bet ir vykdo realiai“. L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad ir pati Lietuva privalo prisidėti prie kolektyvinio saugumo.

Uraganas Harvis vargina Teksasą 

Analitikai toliau skaičiuoja uragano Harvio Jungtinėse Valstijose padarytą žalą, kuri dabar siekia per 50 mlrd. dolerių. Į Teksaso pakrantę ir dalį Luizianos Harvis atnešė rekordinį kritulių kiekį. Skirtingų šaltinų duomenimis, žuvusiųjų yra nuo 9 iki 30. Uragano nusiaubtame Hjustono mieste netgi  įvesta komendanto valanda, kad būtų apsisaugota nuo plėšimų. Pirmasis Harvio smūgis Teksaso pakrantei jau šeštadienį tapo katastrofa ekonomikai: staiga pakilo kuro kainos ir krito naftos vertė, užsidarius šios žaliavos perdirbimo gamykloms. Tačiau uraganui virtus į tropinę audrą su liūtimis, griaunančiomis užtvankas ir kanalizacijas, analitikai sako, kad galutinė žala didėja kas valandą.

Antradienį ryte ekspertai skaičiavo, kad Harvio padaryta žala sieks 40 mlrd. dolerių, bet vakare žalą padidino dar 10 mlrd. Manoma, kad Harvis taps viena brangiausių stichijų Jungtinių Valstijų istorijoje, nes trečiadienį jau buvo skaičiuojama, kad audra kainuos apie 80 mlrd. Tai būtų net apie 10 Lietuvos metinių biudžetų. Ekspertai nerimauja, kad stichija gali padaryti žalos ir Luizijanos valstijai bei jos didžiausiam miestui Naujajam Orleanui.

Šiaurės Korėja kelia nerimą

Pasaulis vėl susidūrė su Šiaušės Korėjos agresyvumu, kai antradienį šio komunistinio režimo karinės pajėgos paleido balistinę raketą. Ji praskriejo virš Japonijos ir nukrito Ramiajame vandenyne. Japonijos ministras pirmininkas Šinzo Abe sunerimęs pareiškė, kad šis Pchenjano žingsnis buvo sukėlęs „precedento neturinčią, rimtą ir didelę grėsmę“, pareikalavo surengti nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. Jau 2009 metais Šiaurės Korėjos raketa praskriejo virš Japonijos ir tai buvo, kaip spėjama, slaptas tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymas. Praėjusį mėnesį Pchenjanas sėkmingai išbandė dvi ICBM ir pademonstravo, kad Šiaurės Korėja įgijo ginklų, galinčių pasiekti žemyninę Jungtinių Valstijų dalį, ir smarkiai padidino įtampą regione. Tąsyk JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trum) paskelbė, kad reikia nukreipti prieš Šiaurės Korėją „ugnį ir įniršį“. Pchenjanas dar pagrasino paleisti kelias raketas virš Japonijos teritorijos link Ramiojo vandenyno Guamo salos, kur įsikūrusios svarbios JAV karinės bazės, tačiau vėliau atsisakė savo planų. Antradienį paleista raketa nuskrido apie 2,7 tūkst. km ir buvo pakilusi maždaug į 550 km aukštį. Pasak Š. Abės, per 40 minučių trukmės pokalbį telefonu su D. Trampu jiedu susitarė „toliau didinti spaudimą Šiaurės Korėjai“. JAV prezidentas antradienį perspėjo, kad tebėra svarstomos „visos galimybės“ atsakyti į Šiaurės Korėjos veiksmus, įskaitant naujausią balistinės raketos skrydį virš Japonijos. „Grėsmę keliantys ir destabilizuojantys veiksmai tik padidins Šiaurės Korėjos režimo izoliaciją regione ir tarp visų pasaulio valstybių, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. – Visos galimybės svarstomos“. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabovas bei kiti kariniai pareigūnai sakė, kad naujausias Šiaurės Korėjos raketos bandymas didina JAV karinio atsako riziką. Šiaurės Korėjos raketos paleidimas link kaimyninės Japonijos žymi didelį įtampos padidėjimą regione ir sukėlė nerimo bangą visame pasaulyje. Prieš dvi savaites nurimti žadėjusios karinės aistros šiame regione vėl gali atsinaujinti.

„Laisvosios Europos radiją“ iš Lietuvos retransliuos naujas siųstuvas

Antradienio popietę iškilmingoje ceremonijoje, vykusioje Lietuvos radijo ir televizijos centre Vilniuje, buvo įjungtas ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvas, skirtas retransliuoti kovai su Rusijos propaganda „Laisvosios Europos radiją“ rusų ir baltarusių kalbomis. Anykščių rajone, Viešintose, sumontuotas vidurinių bangų siųstuvas pagamintas prieš maždaug penkerius metus. Jį Vakarų Vokietijoje naudojo JAV gynybos departamentas, transliavęs radijo programą, skirtą Amerikos kariams užsienyje. Naujas įrenginys pakeitė Kauno rajone, Sitkūnuose, daugiau nei 40 metų veikusį beveik tris kartus silpnesnį siųstuvą. Jo pagalba programos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos gyventojams retransliuojamos geresne kokybe.

Siųstuvo įjungimo renginyje dalyvavo Lietuvoje viešinti JAV kongreso delegacija. Šeši respublikonų ir demokratų partijų atstovai, tarp jų – atstovų rūmų Ginkluotų tarnybų komiteto narys Dougas Lambronas ir lietuvių kilmės kongreso narys Džonas Šimkus (John Shimkus) – į Lietuvą atvyko susipažinti su saugumo situacija regione. Ceremonijoje taip pat dalyvavo JAV Transliacijų valdytojų tarybos techninių ir informavimo tarnybų pasaulyje vadovas Andrė Mendesas (Andre Mendes), Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Seimo nariai, vyriausybinių institucijų, JAV ambasados Lietuvoje atstovai.

Europos Komisija nagrinės Vilniaus ir Kijevo parengtą Ukrainos ekonomikos gaivinimo planą

Lietuvos ir Ukrainos parengtas „Maršalo plano“ projektas buvo pateiktas Europos institucijoms ir bus nagrinėjamas Europos Komisijoje (EK). Apie tai pranešė Ukrainos atstovybės prie ES vadovas Mykolas Točickis. Europos institucijose įvyko šio plano pristatymas, ir EK gana rimtai jį įvertino. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos ir Lietuvos paruoštas planas pateiktas neseniai, EK įvertins šį pasiūlymą ir peržiūrės, kaip ji gali prisidėti. Pagal šį projektą siūloma kasmet Ukrainos reformų vykdymui skirti po 5 mlrd. eurų.