Ar didės lėšos krašto apsaugai?

Valstybės gynimo taryba (VGT) aptarė kariuomenės plėtrą ir modernizavimą 2018–2020 metais. Lietuva kitąmet gynybai žada skirti kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pirmą kartą įgyvendinti NATO rekomendaciją. Šiuo metu kariuomenė investuoja į prieš kelerius metus sukurtos brigados Vakarų Lietuvoje „Žemaitija“ plėtrą. Per dvejus metus planuojama čia sukurti du pėstininkų ir artilerijos batalionus. Vienetus svarstyta dislokuoti Šilalėje ir Telšiuose, tačiau galutinio sprendimo dėl jų vietos dar nėra. Kariuomenė kuria trečią, daugiausiai iš rezervo karių komplektuojamą brigadą „Aukštaitija“. Smarkiai padaugėjus sąjungininkų karių Lietuvoje, šalis skiria nemažai pinigų jiems aprūpinti.

Šių metų pradžioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė parlamentinėms partijoms susitarti dėl gynybos finansavimo didinimo iki 2020 metų, tačiau diskusijos apie tai pritilo. Esą tuos pinigus verčiau skirti ne ginklams, o sveikatai, švietimui ar pensijoms. Tačiau lėšos gynybai nėra pačios didžiausios. Lietuvos biudžete 2 milijardai ir beveik 300 milijonų šiemet skirta ekonomikai, maždaug 1 milijardas 300 milijonų – švietimui, 1 milijardas 200 milijonų – socialinei apsaugai. Visas gynybos biudžetas – tik apie 800 milijonų. Beje, krašto apsaugos biudžetas net kelis kartus mažesnis nei šešėlyje vaikštantys pinigai, kurie, manoma, siekia apie 9 milijardus (!). O STT, įvertinusi, kokią žalą patiria Lietuva dėl korupcijos, pareiškė, kad suma gali siekti apie 4 milijardus 400 milijonų. Tai reiškia, kad dėl korupcijos ir šešėlio Lietuva praranda keliskart daugiau nei skiriama krašto gynybai.

Jei prieš porą metų parlamentinės partijos nebūtų pasirašiusios dokumento, kuriuo įsipareigota pasiekti 2 procentų ribą, kažin ar Lietuvos kariuomenė dabar galėtų pirkti naujos ginkluotės, formuoti brigadas, išlaikyti šauktiniais papildytas kareivių gretas. Reikėjo daugiau nei dešimtmečio, kad Lietuva įgyvendintų pažadus, duotus NATO dar 2004-aisiais. Jau kitąmet lėšos gynybai pasieks beveik 900 milijonų eurų ir peržengs reikalaujamą minimalią dviejų procentų ribą. Tačiau ar ties tuo ir sustos? Valdantieji kol kas ne itin noriai kalba apie tolesnį finansavimą. Praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras, paklaustas, kiek galėtų didėti lėšos gynybai 2019–2020 metais, nieko konkretaus neatsakė.

Tolygus finansavimo didinimas gynybai yra numatytas Nacionalinėje gynybos strategijoje, kuriai šių metų pradžioje pritarė Seimas. Jei šios nuostatos būtų laikomasi, pustrečio procento krašto apsaugai Lietuva galėtų skirti jau 2020 metais. Tačiau, ar tai įvyks, neaišku. „Nėra 2,5 proc. rodiklis, kurio mes privalome siekti. Turi būti atsižvelgiama pirmiausia į mūsų ekonomikos augimą, geopolitinę situaciją. Esminis dalykas, kalbant apie krašto apsaugos sistemos finansavimą, kad mes kitais metais įvykdome įsipareigojimą, t.y, peržengiame 2, daugiau negu 2 procentus BVP“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas kalbėjo: „Šitais pinigais, sakau tiesiai šviesiai, mes užlopysime skyles, kurių daug metų nelopėme. Esminiai dalykai, svarbūs dalykai, t.y., oro gynybos sistema, kibernetinės erdvės saugumo užtikrinimas, karių motyvacija, ginkluotės modernizavimas – klausimai, į kuriuos teks atsakyti“. Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas sako rankų nenuleidžiantis. Jis viliasi, kad nacionalinį partijų susitarimą pavyks atnaujinti. Dar užsimena, kad 2019 metų biudžete lėšos gynybai tikrai didės, tik neatskleidžia kiek. „2 procentai – tik grindys, o nuo jų reikia atsispirti ir eiti toliau ir finansuoti savo gynybą padoriai. Manau, kad 2,5 proc. BVP 2020 metais jau būtų padorus ir rimtas signalas“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

Premjeras žada, kad lėšos gynybai nebus mažinamos, tačiau ar augs, priklausys nuo ekonominės situacijos. Bet, pavyzdžiui, 2008 metais, per ekonominę krizę, lėšos gynybai buvo tiek sumažintos, kad po kelerių metų kariuomenės vadas pareiškė, jog karių trūkumas kelią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Politologai sako, kad apie lėšų didinimą valdantieji kalba atsargiau, nes „valstiečiai“, sukėlę didžiulius rinkėjų lūkesčius, suprato, kaip sudėtinga juos įgyvendinti. Šių metų pradžioje Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė nutarimą, ragindamas politines partijas atnaujinti 2014 metais pasirašytą susitarimą dėl gynybos finansavimo. Šį siekį rėmė ir premjeras. Tuomet kalbėta, kad dokumentą bus galima pasirašyti šiemet, bet kol kas tai nedaroma. Premjeras dabar kalba, kad viskas priklausys nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, geopolitinės situacijos. Pastaroji kol kas nesikeičia, Rusija vis dar kelia pagrindinę grėsmę Lietuvai, iš šios šalies sulaukiama kibernetinių atakų, renkama žvalgybos informacija, verbuojami žmonės, o Kremliaus remiama žiniasklaida pagiežingai reaguoja į bet kokį Lietuvos veiksmą, susijusį su gynyba.

© 2017 „XXI amžius“