„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 7 (301)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sugalvojo, kaip būtų galima priversti Baltarusiją benzino ir dyzelino eksportą vykdyti per Rusijos uostus. Šiuo metu didžioji minėtų degalų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad nafta, iš kurios jie gaunami, tiekiama Rusijos) eksportuojama per Baltijos šalis ir šiek tiek per Ukrainą. Esą didžioji dalis iš tranzito gaunamo pelno atitenka Europos Sąjungos ir NATO valstybėms narėms, kurios, anot Maskvos, ypač suinteresuotos kuo labiau pakenkti Rusijai. Todėl „Rusijos geležinkeliai“, siekdami paraginti Baltarusiją nukreipti tranzitą kitu keliu, pasiūlė nuolaidas. V. Putino mintis apie tranzito Baltijos valstybių uostais nutraukimą ir perėjimą prie eksportavimo per Rusiją Minskui visgi neatrodo patraukli. Tačiau įdomi Lietuvos premjero reakcija į tokį Rusijos viliojimą Baltarusijai ir šio klausimo susiejimą su Lietuvai nesaugios Astravo atominės elektrinės statyba. Atsiliepdamas į gana neaiškias Lietuvos vyriausybės vadovo atstovo pareikštas nuostatas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis netiesiogiai atsako į klausimą, kodėl Andrius Kubilius, kažkada dviračiu važiuodamas per Baltarusiją, nematė nieko blogo, kad statoma Astravo atominė elektrinė Vilniaus pašonėje. Pasirodo, ne tik A. Kubiliaus vyriausybės kancleris D. Matulionis, dabar patarinėjantis jau kitam premjerui, siūlo „negadinti“ naudingų „ekonominių santykių“ su Baltarusija, bet ir pats premjeras Saulius Skvernelis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi laikosi tos pačios pozicijos: neprikabinkime Astravo AE klausimo prie kitų politinių klausimų, mums irgi opių santykiuose su Baltarusija. Kaip išaiškina Seimo narys, tai sutampa su pagrindinėmis garsiojo V. Putino draugo G. Šrioderio nuostatomis: nepaklusnias Baltijos tautas galima marinti dujų badu, kad tik Rusijai būtų geriau. Tada galima kelti klausimą, gal buvęs A. Kubiliaus vyriausybės kancleris per ilgai užsibuvo Lietuvos ambasadoje Vokietijoje ir, išsamiai krimsdamas politinius mokslus Šrioderio gimtinėje, pradėjo vykdyti „šrioderizmo“ politiką Lietuvoje?

Lietuvos šrioderizacija

Žygimantas Pavilionis,

Seimo TS–LKD frakcijos narys

Vakar (2017 m. rugpjūčio 24 d.) vyriausybė apsisprendė, kad „Astravo klausimas turėtų būti atsietas nuo kitų“. Ministro pirmininko S. Skvernelio užsienio politikos patarėjas D. Matulionis dar patikslino: „Negalime užmiršti, kad mums pakankamai svarbūs ekonominiai ryšiai su Baltarusija“. BNS pranešimu, Vyriausybėje vykusiame susitikime aptarta situacija dėl Rusijos spaudimo Baltarusijai nukreipti naftos krovinių tranzitą iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. D. Matulionio teigimu, „esame įsitikinę, kad suteikiame pačias palankiausias ekonomines sąlygas ir nematome kažkokios ypatingos grėsmės. Laikomės nuostatos, kad negalime politizuoti tokių dalykų, Baltarusija yra suvereni valstybė ir turi spręsti vadovaudamasi ekonominiais interesais“.

Kaukės nukrito, ant scenos užlipo tikrieji herojai. Lietuva pažino savo „šrioderius“. Vyriausybės atstovas kalba apie kažkokį vyriausybės principingumą, kurio niekada nematėme ir kurio nebuvimas mus įtraukė į diskusijas ne apie uždarymą, o apie saugumo tobulinimą. Tai sukėlė sumaištį net mūsų draugams.

Vyriausybė, užuot svarsčiusi klausimą, kaip įtraukti Astravo problemą į ES darbotvarkę vyriausybių vadovų lygiu, atvirai išdavikiškai pasiūlo „perkrauti“ santykius su Baltarusija, atskirti Astravo atominės problemą, lyg tai mūsų valstybei būtų panaši problema kaip ekonominiai geležinkelių tarifų klausimai.

Minskas šiandien jau nebesprendžia esminių Astravo problemų, jas už jį sprendžia Maskva. Mes vieni nebeįveiksime Astravo, mums reikalinga vieninga ES pozicija. Demonstruoti, kad Astravas yra atskiriamas nuo kitų klausimų – rodyti ES šalims, kad tai nėra svarbiausias mūsų prioritetas.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kas bus daroma toliau. Ruošiamas kelias tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui su Baltarusija, premjerų susitikimui net nelaukiant „Zapad“ pabaigos, užstalėje bus aptartas Astravas, kaip būtinas, bet tik pusiau reikšmingas atributas. Po to rimtai bus svarstomos kitos, žymiai rimtesnės problemos nei valstybės nacionalinio saugumo ir valstybės išlikimo klausimai.

Jei tai pasiseks,ateis santykių su Rusija „perkrovimo“ laikas, nes tai – tik įžanga į santykių su Putino režimu atnaujinimą. Akivaizdu, kad už to slypi Baltarusijos ir Kremliaus interesai. Šito buvo galima laukti. Tačiau, kad „šrioderiais“ taps S. Skvernelis ir L. Linkevičius, buvo kiek netikėta. Esu įsitikinęs, kad tai – atvira provokacija prieš Prezidentės D. Grybauskaitės užsienio politiką, padaryta pačiu netinkamiausiu laiku, artėjant „Zapad“ pratyboms.

Kyla klausimas, ar ne todėl A. Kubiliaus vyriausybė, savo laiku gerai nuspėjusi Kaliningrado atominės likimą, „nepastebėjo“ Astravo, jei buvęs vyriausybės kancleris D. Matulionis (dabar jau S. Skvernelio patarėjo vaidmenyje) yra pagrindinis „perkrovimo“ interesų atstovas? Mes turime pasipriešinti perversmui valstybės gyvybiškų ir strateginių interesų srityje. Tūkstančiai Lietuvos piliečių parašų, įtvirtintų atitinkamais įstatymais Seime, negali virsti tik popieriumi. Šiandien skubos tvarka kviečiamas Seimo Užsienio reikalų komiteto Transatlantinių santykių ir demokratijos plėtros pakomitetis, kuriame LR Vyriausybės patarėjas privalės paaiškinti savo poziciją Seimo nariams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija