Ar Katalonijai pavyks nepriklausomybės referendumas?

Rugsėjo viduryje Katalonijos separatistai oficialiai pradėjo nepriklausomybės referendumo kampaniją. Tai turi įvykti spalio 1-ąją. Ispanija šį referendumą vadina neteisėtu ir pažadėjo bet kokia kaina blokuoti. Remiantis tuo, kad 1978 metų Ispanijos Konstitucijoje nurodyta sąlyga, jog autonominių regionų (kurių, be Katalonijos, yra dar 16) vyriausybės negali rengti nepriklausomybės referendumo, Ispanijos Konstitucinis Teismas referendumą yra paskelbęs nelegaliu. Ispanijos vyriausiasis prokuroras dar prieš kampanijos pradžią nurodė pradėti baudžiamąsias bylas prieš tuos katalonų merus, kurie palaiko vyksiantį referendumą, ir pagrasino suimti tuos, kurie nebendradarbiaus su tyrėjais. Katalonija, kaip ir kiti 16 autonomiškų Ispanijos regionų, savarankiškai rūpinasi sveikatos apsauga ir švietimu. Regionas mano, kad centrinė valdžia ima daug daugiau nei jam duoda. Katalonijos parlamentas jau anksčiau, rugsėjo 6 dieną, buvo priėmęs įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos spalio 1 dieną surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės. Taip Katalonijos valdžia parodė, kad ir toliau ignoruoja Konstitucinio Teismo sprendimus. 7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga. Atsiskyrimo nuo Ispanijos siekianti Katalonijos vyriausybė paprašė 948 šio šiaurės vakarinio Ispanijos krašto merų suteikti patalpas balsavimui. Daugiau kaip 700 mažesnių savivaldybių sutiko dalyvauti referendume. Jei laimės referendumą, separatistai žada per kelias dienas paskelbti šio turtingo Ispanijos šiaurės rytų regiono nepriklausomybę. Katalonijos vyriausybė nenustatė būtino minimalaus rinkėjų aktyvumo, bet didelis aktyvumas būtų labai svarbus pagrindžiant balsavimo teisėtumą.

Jau antrąją referendumo kampanijos dieną, rugsėjo 16-ąją, katalonai išėjo į Barselonos gatves, kad išreikštų paramą daugiau nei 700 merų, kuriems grėsė suėmimas už referendumo dėl nepriklausomybės organizavimą. Kai kurie merai rinkosi aikštėje prie regioninės valdžios būstinės Barselonoje, pritardami Katalonijos regiono prezidentui Karlesui Puidžemonui (Carles Puigdemont).

Atsiliepdama į referendumo už atsiskyrimą organizatorių veiksmus, Ispanijos valdžia ėmėsi finansinių ir teisėtvarkos priemonių. Ispanijos finansų ministras Kristobalis Montoro (Cristobal Montoro) perspėjo, kad jau patvirtinta tvarka, leisianti valstybei perimti autonominio regiono finansų kontrolę ir užkirsti viešųjų lėšas švaistyti referendumo organizavimui. Civilinės gvardijos (policijos) pareigūnai rugsėjo 20-ąją surengė kratas keliose Katalonijos regioninės vyriausybės būstinėse Barselonoje. Policija nurodė atlikusi 22 kratų operacijas. Buvo sulaikyta 13 Katalonijos regioninės vyriausybės pareigūnų, apieškoti regiono ekonomikos ir užsienio reikalų ministerijų bei prezidento administracijos pastatai. Regiono vadovas K. Puidžemonas sakė, kad Ispanijos valstybė „de facto suspendavo Katalonijos savivaldą“, be kita ko, sugriežtindama regiono finansų kontrolę. Operacija surengta augant įtampai tarp Katalonijos ir Madrido dėl regiono lyderių planų spalio 1 dieną žūtbūt surengti nepriklausomybės referendumą. Tokie centrinės valdžios veiksmai sukėlė protestus – Barselonoje tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Atsiskyrimą nuo Ispanijos palaikančios organizacijos ragino žmones protestuoti, o nepriklausomybės lyderiai skubino pasirengti spalio 1 dieną planuotam referendumui, nepaisydami Madrido draudimų.

Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu. Liepos mėnesį atlikta regiono vyriausybės agentūros apklausa parodė, kad 41,1 proc. respondentų pritaria nepriklausomybei, o 49,9 proc. pasisako prieš atsiskyrimą. Tačiau dauguma – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas. Katalonijoje kaimiškosios vietovės yra labiau linkusios palaikyti nepriklausomybę, o dideli urbanistiniai centrai, tokie kaip Barselona, labiau palaiko pasilikimą Ispanijoje.

Atsižvelgiant į visa tai bei į daugumą valdžios veiksmų galima manyti, kad spalio 1-ąją turėjusio vykti referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės, atrodo, nebus. Centrinė Ispanijos valdžia darys viską, kad išlaikytų vieningą Ispaniją. Ji kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl Katalonijos parlamento priimto referendumo įstatymo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, o referendumo organizatoriams pagrasino baudžiamąja atsakomybe. Uždrausta patekti į patalpas, kuriose turėtų vykti balsavimas, tam pasitelktos gausios policijos pajėgos.

Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvena apie 1500 emigrantų iš Lietuvos.

© 2017 „XXI amžius“