2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Šventojo Sosto branduolinės grėsmės eliminavimo politika

Mindaugas Buika

Sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo pasirašo Vatikano Santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Polas Ričardas Galageris

Pasirašyta nauja sutartis

Dabar, kai komunistinis Šiaurės Korėjos režimas provokuoja ir šantažuoja pasaulį termobranduolinio ginklo bandymais ir tų užtaisų galimų nešėjų, balistinių raketų, paleidinėjimais, su dar didesniu aktualumu iškyla taikos skelbėjų iniciatyvos dėl visiško branduolinio nusiginklavimo ir šios masinio naikinimo ginkluotės uždraudimo. Po to, kai 1970 metais įsigaliojo Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, o prieš du dešimtmečius, 1997-aisiais, pasiūlyta Branduolinio ginklo bandymų uždraudimo sutartis, šiemet tarptautinei bendruomenei yra pristatytas naujas teisinis aktas – Sutartis dėl visiško branduolinio ginklo uždraudimo (Treaty on the Prohibition of Nuclear Weapons). Šventasis Sostas, visada aktyviai prisidedantis prie panašių taikdariškų pastangų, buvo vienas pirmųjų rugsėjo 20 dieną pasirašęs ir ratifikavęs pastarąją sutartį. Iškilminga ceremonija – branduolinio ginklo uždraudimo susitarimą pasirašant dar 40 valstybių – įvyko Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke. Šventojo Sosto ir Vatikano miesto-valstybės vardu sutartį pasirašė ir ratifikavimo formalus atliko Santykių su valstybėmis sekretorius (užsienio reikalų ministro atitikmuo) arkivyskupas Polas Ričardas Galageris (Paul Richard Gallagher).

Prezidentė: Kremliaus neapykanta Vakarams tęsiasi

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Jungtinių Tautų tribūnos kreipiasi į pasaulio šalių lyderius Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, rugsėjo 19-ąją kreipdamasi į pasaulio šalių lyderius Jungtinėse Tautose (JT), pareiškė, kad Rusijos vadovybė niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams. Niujorke viešėjusi šalies vadovė teigė, kad vienas iš to įrodymų yra Rusijoje ir Baltarusijoje tuo metu vykusios pratybos „Zapad“. Praėjusią savaitę, antradienį, JT Generalinėje Asamblėjoje prezidentė sakė: „Pratybos „Zapad“ yra tik vienas iš požymių, jog Kremlius niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams“. Tomis pratybomis Kremlius moko „savo kariuomenę pulti Vakarus“. Lietuva ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės ne kartą reiškė nerimą dėl „Zapad“ scenarijaus ir masto. Nors šių metų JT Generalinėje Asamblėjoje daugiausiai dėmesio skiriama Šiaurės Korėjai, Iranui ir rohinjų musulmonų situacijai Mianmare, Lietuvos vadovė paragino pasaulio lyderius atsigręžti ir į Rytų Europą, kur Rusija taiko šantažo, patyčių ir agresijos metodus. Paminėdama Rusijos pareigą ginti taiką, D. Grybauskaitė priminė Rusijos agresijos aktus: „Nepaisant to, kad Rusijos, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga yra ginti taiką visame pasaulyje, ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare Rytų Ukrainoje, taip pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją“. Rusijos delegacija, prieš Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei sakant kalbą, paliko Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėjos salę.

D. Grybauskaitė kitąmet vyks į Lenkiją

Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos prezidentu Andžejmi Duda Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos prezidentu Andžejmi Duda (Andrzej Duda). Šalių vadovai aptarė saugumo padėtį regione, bendradarbiavimą NATO ir ES, šalių energetinių ir infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Prezidentė pakvietė Lenkijos vadovą kitais metais atvykti į Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimą vasario 16 dieną. Lenkijos Prezidento kvietimu šalies vadovė kitąmet taip pat vyks į Lenkijos valstybingumo šimtmečio renginius. Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Lenkija yra artimos kaimynės, partnerės bei NATO sąjungininkės. Prezidentės spaudos pranešime rašoma: „Vienodai vertiname mums kylančias grėsmes, agresyvius Rusijos veiksmus ir dirbame išvien, užtikrindami savo žmonių saugumą. Geopolitinių iššūkių akivaizdoje Lietuva ir Lenkija gali viena kita pasikliauti“. Prezidentai aptarė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje tuo metu vykdytas prieš Vakarus nukreiptas „Zapad“ pratybas. Šalies vadovė pabrėžė, jog „Zapad“ pamokos turi būti išmoktos toliau stiprinant NATO pasirengimą atgrasyti ir atremti grėsmes. Lietuvos vadovė sakė, kad Lenkija yra strategiškai svarbi užtikrinant Baltijos šalių teritorinę ir oro gynybą. Lenkijoje dislokuota JAV brigada padeda apsaugoti Suvalkų koridorių, o iškilus būtinybei būtent per Lenkijos teritoriją ateitų NATO sąjungininkų pastiprinimas. Todėl itin svarbu užtikrinti kuo greitesnį ir laisvesnį NATO šalių karinės technikos judėjimą tarp Aljanso šalių. Prezidentai aptarė ir dvišalį energetinį bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija vienodai supranta elektros tinklų sinchronizacijos su Europa svarbą. Tai – paskutinis žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę ir tai negalima atidėlioti. Susitikime šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva vertina principingą Lenkijos poziciją atsisakant pirkti nesaugioje Astravo AE pagamintą elektrą. Tokia regiono šalių vienybė yra labai svarbi, siekiant atremti nesaugios atominės jėgainės visai Europai keliamas grėsmes.

Nacionaliniai judėjimai ir tautų apsisprendimo teisė

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

2017 m rugsėjo 23 d. Kirkuke iškilo paminklas Pešemergos kovotojams

XXI amžius paženklintas ne tik įvairiomis globalizacijos formomis, bet ir vis atsirandančiais nacionaliniais judėjimais. Lyg ir nurimo Škotija, gal nebeatsiskirs nuo Jungtinės Karalystės (JK), kadangi Londonas daug suteikė teisių. Leiboristų partijos lyderis Gordonas Braunas (Gordon Brown), buvęs JK premjeru (2007–2010), yra škotas. Jeigu mažesnės genties ar etninės grupės atstovai gali užimti vyriausybės vadovo pareigas, tai tokioje valstybėje nėra diskriminacijos ir visai nėra reikalo silpninti galingą JK valstybę.

Bet štai nerimsta Katalonija, siekdama spalio 1 dieną surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Madrido. Praeityje katalonai turėjo didelę ir klestinčią valstybę. XIII–XIV amžiais Katalonijos miestas Barselona buvo vienas iš didžiausių Viduržemio jūros baseino miestų. Terminas „paisos catalans“, reiškiantis „katalonų žemės“, apėmė visas žemes, kuriose gyveno ir savo kalba kalbėjo katalonai. XIV amžiuje kilo nuolatiniai karai tarp Katalonijos ir Kastilijos (centrinės Ispanijos karalystės), kurios sąjungininkė buvo Maljorkos karalystė. Skaudžiausias būsimiems ispanams mūšis įvyko 1359 metais, kai katalonų laivynas jūros mūšyje prie Barselonos pakrantės per tris dienas sumušė Kastilijos laivyną. Tada, XIV amžiuje, Katalonija užkariavo Siciliją, Sardiniją, centrinę Graikijos dalį, tapo jūrų galybe. XV amžiaus pabaigoje, susituokus karališkųjų rūmų atstovams Aragono ir Kastilijos karalystės buvo sujungtos į vieną valstybę, prie jos tada buvo pajungta ir Katalonija, bet turėjo stiprios autonomijos statusą. Katalonai 1640–1652 metais sukilo prieš Kastilijos armiją, kuri buvo Katalonijoje, bet pralaimėjusi Segadoro mūšį, ši maištinga respublika pateko į Prancūzijos globą. 1659 metais Kastilijos karalystė Pirėnų sutartimi užbaigė Prancūzijos ir Kastilijos karą, atidavė Prancūzijai šiaurines Katalonijos teritorijas. Aragono karalystė (Katalonijos kaimynė, šiandien autonominė Ispanijos sritis su sostine Saragosa, turinti 47 719 km2 plotą žemių ir daugiau kaip 1 300 tūkst. gyventojų) kovojo prieš Filipą IV (valdžiusį 1621–1665 metais), kuriam laimėjus, Katalonija ir buvo visiškai prijungta: jos institucijos panaikintos ir įvesta Kastilijos valdžia, o oficialia kalba Katalonijoje tapo ispanų kalba. Nepriklausomybės kare (1701–1714 metais) katalonai pralaimėjo prieš Ispanijos kariuomenę. Nepaisant pralaimėjimo, rugsėjo 11 dieną katalonai mini kaip nacionalinio pasididžiavimo šventę „Diadą“. Istoriniai prisiminimai bei pralaimėjimai skatino katalonus nuolat kovoti už savo laisvę. 1917 metais Katalonijoje vyko nepriklausomybės šalininkų sukilimas. 1922 metais įsikūrė nepriklausomybės šalininkų partija. 1930 m. rugpjūčio 17 d. Ispanijos respublikonai pažadėjo katalonams, kad paskelbus Ispaniją Respublika, Katalonijos provincijai bus iškart suteikta autonomija. Katalonijos autonominis regionas buvo suformuotas tik 1979 m. gruodžio 18 d., mirus generolui diktatoriui Franciskui Frankui (Fransisco Franco). 2006 metais regiono autonomijos teisinės galios buvo dar labiau išplėstos.

Vokietijoje į parlamentą išrinkta kraštutinių dešiniųjų partija

Vokietijos parlamento rinkimų rezultatai rodo, kad kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos bavariškoji sąjungininkė – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – gavo 33 proc. balsų. Jų pozicijos susilpnėjo: prieš ketverius metus surinkta 41,5 proc. balsų, ir šiais metais jų pasirodymas buvo vienas blogiausių per pokario metus. Martino Šulco (Martin Schulz) socialdemokratai gerokai atsiliko, gavę tik 20,5 proc. balsų (2013-aisiais už juos balsavo 25,7 proc. rinkėjų). Šie rezultatai buvo blogesni negu ankstesnis prasčiausias SDP pasirodymas prieš aštuonerius metus, kai jie surinko 23 proc. balsų. Radikali dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) gavo 12,6 proc. balsų. Ketvirtoji liko kita labiausiai savo pozicijas sustiprinusi politinė jėga – verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP), laimėjusi 10,7 proc. balsų ir grįžtanti į parlamentą po ketverių metų pertraukos. FDP buvo A. Merkel antrosios koalicijos partnerė 2009–2013 metais, bet prieš ketverius metus buvo praradusi visas savo vietas parlamente. Kairioji partija „Die Linke“ („Kairė“) gavo 9,2 proc. balsų ir nežymiai aplenkė tradiciškai į kairę linkusius žaliuosius, laimėjusius 8,9 procento. Taigi, 5 proc. slenkstį peržengė ir į parlamentą pateko šešios politinės grupės vietoje ankstesnių keturių.

Ar Katalonijai pavyks nepriklausomybės referendumas?

Rugsėjo viduryje Katalonijos separatistai oficialiai pradėjo nepriklausomybės referendumo kampaniją. Tai turi įvykti spalio 1-ąją. Ispanija šį referendumą vadina neteisėtu ir pažadėjo bet kokia kaina blokuoti. Remiantis tuo, kad 1978 metų Ispanijos Konstitucijoje nurodyta sąlyga, jog autonominių regionų (kurių, be Katalonijos, yra dar 16) vyriausybės negali rengti nepriklausomybės referendumo, Ispanijos Konstitucinis Teismas referendumą yra paskelbęs nelegaliu. Ispanijos vyriausiasis prokuroras dar prieš kampanijos pradžią nurodė pradėti baudžiamąsias bylas prieš tuos katalonų merus, kurie palaiko vyksiantį referendumą, ir pagrasino suimti tuos, kurie nebendradarbiaus su tyrėjais. Katalonija, kaip ir kiti 16 autonomiškų Ispanijos regionų, savarankiškai rūpinasi sveikatos apsauga ir švietimu. Regionas mano, kad centrinė valdžia ima daug daugiau nei jam duoda. Katalonijos parlamentas jau anksčiau, rugsėjo 6 dieną, buvo priėmęs įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos spalio 1 dieną surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės. Taip Katalonijos valdžia parodė, kad ir toliau ignoruoja Konstitucinio Teismo sprendimus. 7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga. Atsiskyrimo nuo Ispanijos siekianti Katalonijos vyriausybė paprašė 948 šio šiaurės vakarinio Ispanijos krašto merų suteikti patalpas balsavimui. Daugiau kaip 700 mažesnių savivaldybių sutiko dalyvauti referendume. Jei laimės referendumą, separatistai žada per kelias dienas paskelbti šio turtingo Ispanijos šiaurės rytų regiono nepriklausomybę. Katalonijos vyriausybė nenustatė būtino minimalaus rinkėjų aktyvumo, bet didelis aktyvumas būtų labai svarbus pagrindžiant balsavimo teisėtumą.

Alternatyviosios Nobelio premijos laureatai

Paskelbti Teisingo gyvenimo būdo premijos, vadinamosios Alternatyvios Nobelio premijos, laureatai. Premija šiais metais skirtas Azerbaidžano, Etiopijos ir Indijos atstovams.

Reporterė tyrėja Chadidža Ismailova yra pirmoji Teisingo gyvenimo būdo premijos laimėtoja iš Azerbaidžano. Moteris apdovanota už tai, kad demaskavo abejotinus Azerbaidžano lyderių sandorius. Žurnalistė sulaukė pagyrimų už drąsą ir atkaklumą demaskuojant korupciją aukščiausiuose vyriausybės lygmenyse.

Taip pat pagerbta akla Etiopijos aktyvistė Jetneberša Nigusi (Yetnebersh Nigussie), kuri gina neįgaliųjų teises ir skatina jų integraciją, bei Indijos teisininkas Kolinas Gonsalvesas (Colin Gonsalves), siekęs teismų sprendimų, užtikrinančių pagrindines žmogaus teises labiausiai pažeidžiamiems Indijos piliečiams.

Lenkijos Seimo maršalka kreipėsi dėl „w“ raidės

Vilniuje viešėjęs Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński) antradienį sakydamas kalbą Lietuvos Seime prašė paremti įstatymo projektą, leidžiantį originalią (lenkų) pavardžių rašybą asmens dokumentuose naudojant nelietuviškus rašmenis. Parodydamas, kad šis klausimas jam yra svarbus kaip lenkui geopolitinių grėsmių akivaizdoje, maršalka ištarė jautrius žodžius: „Stovėdamas prieš jus Lietuvos parlamente, kaip Lenkijos Seimo pirmininkas norėčiau prašyti Seimo narių, kad jūs priimdami sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra lenkų kilmės, atsižvelgtumėt į jų reikalavimus ir jūsų bendrus interesus, taip pat geopolitinius“. Lenkijos Seimo maršalka siekė tą klausimą susieti ir su mūsų bendra istorija: „Praeities ir ateities vardan kreipiuosi į jus, prašydamas drąsos, kurios turėjo mūsų seneliai, prašydamas geros valios ir palankumo“. Prieš akis turėdamas aiškius savo tautiečių siekius, maršalka pasiūlė atgaivinti pastaraisiais metais dėl aptemusių santykių įšaldytą tarpparlamentinę asamblėją, primindamas bendrus praeities ir ateities tikslus: „Mūsų šalių bendradarbiavime svarbų vaidmenį turėtų suvaidinti Lenkijos ir Lietuvos Seimai, pasitelkdami didžią praeitį ir žvelgdami į visos Europos ateitį. Mes turime bendrų uždavinių, kurių negalime atsisakyti, aš kalbu, kad reikia iš naujo atkurti, stiprinti mūsų parlamentinį bendradarbiavimą, sugrįžtant į mūsų susitikimus parlamentinės asamblėjos rėmuose“. Savo kalbą Seime Lenkijos atstovas baigė Lietuvos himno eilutėmis: „Tegul saulė Lietuvos tamsumus pašalina, ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja Lenkija“. Vėliau spaudos konferencijoje po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu Lenkijos Seimo maršalka pakartojo savo siūlymą atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos parlamentinę asamblėją. M. Kuchinskis sakė: „Kuo dažnesni bus mūsų susitikimai, tuo geresnis bus bendradarbiavimas. Mes prisimename tuos laikus, kai buvo prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczyński), kuris savo prezidentavimo metu į Lietuvą nuvyko 16 kartų su oficialiais vizitais, o man gėda prisipažinti, kad atvykau tik pirmą. (...) Manau, kad geresni sprendimai yra susitikinėjimai, kompromisų ieškojimas, o ne mūrų statymas“.

Antiįstatymiški Vytenio Andriukaičio pasisakymai apie tariamai saugią Astravo AE

Lietuvos į Europos komisiją deleguoto Vytenio Andriukaičio pasisakymai rusiškoje žiniasklaidoje apie Astrave statomą atominę elektrinę silpnina Lietuvos pozicijas tarptautinėje bendruomenėje ir Europos komisijoje. Interviu leidiniui rusų kalba „Ekspres nedelia“ už sveikatą ir maisto saugą bendrijoje atsakingas V. Andriukaitis aiškina, kad Lietuvos politikai painioja ekonomiką su politika, kai sprendžia Baltarusijoje, Astrave, statomos branduolinės elektrinės klausimą. Taip V. Andriukaitis pasisako prieš Lietuvos Seimo dar birželį įstatymu patvirtintą Baltarusijos atominės elektrinės nesaugumą ir jos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai, todėl šalis nepirks elektros iš nesaugios elektrinės. V. Andriukaitis interviu tikina, kad baltarusiai labiau už kitus rūpinasi atominės saugumu, nes esą yra patyrę Černobylį. Tokiais Andriukaičio pasisakymais stebisi premjeras Saulius Skvernelis ir pripažįsta, kad jo pasisakymai apie Astrave statomą atominę elektrinę silpnina Lietuvos pozicijas tarptautinėje bendruomenėje. S. Skvernelis kalbėjo: „Mes komisijos vadovybei savo poziciją – Lietuvos poziciją – turime. Komisaras reiškia kitokią poziciją, juo labiau, kad tas klausimas nėra tiesiogiai susijęs su jo atsakomybe“. Tačiau premjeras vis dėlto nieko nežada imtis, nes neranda pretekstų sutramdyti eurokomisaro išsišokimus.

Pasauliui – karo grėsmė: Šiaurės Korėja ketina išbandyti branduolinį užtaisą nešančią raketą

Pasaulis spėlioja, ar tikrai Šiaurės Korėja ryšis įvykdyti savo grasinimą ir paleis termobranduolinį užtaisą nešančią balistinę raketą praskrieti virš Japonijos ir susprogdins ją Ramiajame vandenyne. Atmosferoje branduolinių bandymų pasaulyje nebuvo vykdoma nuo 1980 metų, kai Kinijoje buvo susprogdinta numanoma balistinės raketos branduolinė kovinė galvutė. Jeigu Šiaurės Korėja nutrauktų šią padėtį, regionas gali pavojingai priartėti prie karo, o bet kokios klaidos padariniai gali būti katastrofiniai. Net jeigu toks bandymas būtų įvykdytas sklandžiai, jis sukeltų pavojų laivybai ir skrydžiams tame regione. Dėl šių priežasčių daugelis ekspertų nemano, kad Šiaurės Korėja ryšis taip smarkiai rizikuoti. Vis dėlto šis scenarijus neatmetamas, nes Pchenjanas pastaruoju metu intensyvino raketų ir branduolinių užtaisų bandymus. Šiaurės Korėja iki šiol savo branduolinius ginklus ir balistines raketas bandydavo atskirai ir dar niekada nemėgino paleisti jų kartu. Šios šalies užsienio reikalų ministras Ri Čion Ho praėjusią savaitę užsiminė žurnalistams Niujorke, kad Pchenjanas gali įvykdyti atmosferoje vandenilinės bombos bandymą ir taip įvykdyti Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno duotą pažadą. Mažai tikėtina, kad diplomatijos vadovas kalbėjo be savo šalies aukščiausiosios vadovybės leidimo. Juk keliomis valandomis anksčiau Kim Čen Unas neįprastame tiesioginiame kreipimesi į pasaulį pažadėjo imtis aukščiausio lygio veiksmų prieš Jungtines Valstijas, atsakydamas į anksčiau šią savaitę JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) paskelbtą grasinimą visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją, jeigu ši įvykdytų kokią nors provokaciją. Kad branduolinį užtaisą nešanti raketa pasiektų atokią Ramiojo vandenyno dalį, ji turėtų praskristi virš Japonijos. Tokia trajektorija pastarosiomis savaitėmis per bandymus buvo paleistos dvi Šiaurės Korėjos balistinės raketos „Hwasong 12“. Be to, atmosferinis branduolinis bandymas kelia kitą pavojų: sprogimo sukeltas stiprus elektromagnetinis impulsas gali sugadinti elektroninę įrangą didžiulėje teritorijoje.

Užsienio kalbų dauguma europiečių mokosi jau pradinėje mokykloje

Rugsėjo 26-oji jau 16 kartą buvo paminėta kaip Europos kalbų diena. Ši diena, kurią organizavo Europos Taryba ir Europos Sąjunga, įtraukia milijonus žmonių iš visų valstybių narių švęsti kalbų įvairovę bei skatinti kalbų mokymąsi. Europos Sąjungos šalyse net 84 procentai pradinių klasių mokinių mokosi vienos arba daugiau užsienio kalbų. Taip skelbia „Eurostato“ duomenys. Anglų kalba yra laikoma pagrindine užsienio kalba, jos mokosi beveik 17,5 milijono moksleivių. Prancūzų kalba – antra pagal populiarumą. Mokyklose jos mokosi šiek tiek mažiau nei milijonas vaikų. Trečioje vietoje lieka vokiečių kalba, kuriai dėmesį skiria 700 tūkst. pradinukų. Kipre, Liuksemburge, Maltoje ir Austrijoje vienos arba dviejų užsienio kalbų mokosi visi mokiniai. Užsienio kalbos mokomi beveik visi Kroatijos, Ispanijos ir Prancūzijos pradinukai.