Dezinformacijos labirintuose

Grėsmės Lietuvai ne tik informacinio karo frontuose

„Lietuvos geležinkeliuose“ veikia rusiška valdymo įranga

Edvardas Šiugžda

Energetikos ir politikos ekspertė Agnia Grigas turi perspėjimų Lietuvai dėl Rusijos politikos. Kaune gimusi ir dešimties metų būdama į Jungtines Amerikos Valstijas su motina Virginija Šiaučiūnaite-Baranauskiene išvykusi Agnė Baranauskaitė-Grigas šiuo metu dirba Vašingtone. A. Grigas yra kelių knygų autorė: 2017 metais Harvardo universitetas išleido „Naujoji gamtinių dujų geopolitika“ (angl. The New Geopolitics of Natural Gas), 2016 metais Jeilio universitetas išleido „Po Krymo: Naujoji Rusijos Imperija“ (angl. Beyond Crimea: The New Russian Empire), „Energetikos ir atminties politika tarp Baltijos valstybių ir Rusijos“ (angl. The Politics of Energy and Memory between the Baltic States and Russia, 2012, Ashgate, antras leidimas – 2016, Routledge). Ji daro išvadą, kad Lietuvai, išsikovojusiai nepriklausomybę, Rusijos įtaka visada bus klausimas, apie kurį reikės galvoti ir didinti šalies saugumą, jos institucijų ir demokratijos stiprybę. Ji perspėja, kad Lietuvai suprantant būtinybę atsijungti nuo Rusijos elektros BRELL žiedo ir įdiegiant sinchronizaciją su Europos sistema, gali atsitikti ir taip, jog Rusija dar anksčiau įvykdys tą atsijungimą, tad Lietuva gali nesuspėti pasiruošti sinchronizacijai. Išties toji sinchronizacija pernelyg ilgai nusitęsia. Gerai, kad dujų srityje Lietuva jau turi suskystintų dujų terminalą, ir tai panaikino mūsų priklausomybę nuo Rusijos koncerno „Gazprom“ pretenzijų. Tačiau ne vien elektros energetikoje Lietuva lieka priklausoma nuo Rusijos. Dabar Seime vykstantis tyrimas parodė ir kitą sunkią bei, galima įtarti, grėsmingą priklausomybę nuo Rusijos. Tai – „Lietuvos geležinkelių“ (LG) sistemoje esanti su Rusijos pagalba sukurta lokomotyvų valdymo sistema. Apie ją iki šiol buvo nedaug kalbama ir diskutuojama ar jai priešinamasi.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau dvi savaites vykdo tyrimą dėl LG įdiegtos lokomotyvų valdymo sistemos, kuri pagaminta „Iževsko radijo gamykloje“. Ši gamykla priklauso Rusijos karinės pramonės kompleksui ir, kai Rusijai buvo pradėtos taikyti sankcijos, ji pateko į „juodąjį sąrašą“ – Didžioji Britanija ir Prancūzija jau nebetiekia jai elektroninių komponentų. Tyrimas dėl LG pirkinio, kaip spėjama, užtruks porą mėnesių. Ketinama išsiaiškinti, kas priėmė sprendimus dėl šios technologijos įdiegimo. Iževske pagaminta sistema LG buvo diegiama 2006–2011 metais. Ji yra visuose lokomotyvuose, taip pat ir naujosios kartos, pirktuose Vokietijoje. „Siemens“ lokomotyvuose buvusi originali įranga buvo išmontuota ir įdiegta būtent rusiškoji. Yra duomenų, kad sistema gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, per ją palydoviniu ryšiu nustatomos tikslios traukinių koordinatės. Paaiškėjo, kad rusiška sistema gali būti naudojama nuotoliniu būdu lokomotyvo greičiui kontroliuoti ir netgi visiškai jį sustabdyti. Gali taip atsitikti, kad mašinistas užgrobia traukinį su sprogiosiomis medžiagomis, atjungia ryšio priemones, galimybę lokomotyvą valdyti nuotoliniu būdu ir juda Vilniaus link. LG sąstatą susigrąžina tik po pareigūnų šturmo. Tokia galimybė ir buvo jau pademonstruota pratybose. Tačiau panašus mokymų scenarijus galėjo pasikartoti ir tikrovėje. Ir net nereikėjo nelojalaus žmogaus, tam tereikėjo prisijungimo iš išorės. Rusijos įmonės „Iževsko radijo gamykla“ įdiegta kompleksinė, unifikuota lokomotyvų saugos sistema „KLUB-U“, kaip teigiama, leidžia kontroliuoti lokomotyvų greitį, juos sustabdyti, galbūt net nukreipti nuo kurso.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad komitetas, šiuo metu vykdantis parlamentinį tyrimą, per ateinančius du mėnesius ketina išsiaiškinti, kas priėmė sprendimus dėl šios technologijos įdiegimo, ar buvo vykdoma parlamentinė kontrolė, ar derinta su tuomete ministerijos valdžia, Vyriausybe, kas dalyvavo priimant sprendimus, ar svarstytos alternatyvos, kaip buvo organizuojami pirkimai, ar nebuvo išskirtinių sąlygų. Rusiška sistema integruota net į neseniai pirktus ir Vokietijoje gamintus „Siemens“ lokomotyvus. Vytautas Bakas sakė: „Politikams turėjo būti įdomu, mano vertinimu, kas vyksta strateginiuose ūkio sektoriuose, nes „Lietuvos geležinkeliai“ ne vakar tapo strategine įmone, ji visada tokia buvo. Ji visuomet buvo mums svarbi. Vyko derybos dėl tranzito, Kaliningrado tranzito. Vyko daug diskusijų, visada buvo daug dėmesio skiriama tam, kas vyksta toje įmonėje, tik skirtumas tas, kad ta informacija apie procesus „Lietuvos geležinkeliuose“ visuomenei nebuvo prieinama“. Tuo metu Susisiekimo ministerijai vadovavęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius dar prieš porą savaičių sakė, neva jis su situacija nesusipažinęs, nors S. Dailydka sako, kad Susisiekimo ministerija visame procese nuolat dalyvavo. Šiuo metu sistema yra izoliuota nuo palydovinės įrangos, tad įsilaužimo rizikos esą nebelieka. Tiesa, kaip sako specialistai, dabartinę valdymo sistemą teks keisti, ir tai kainuos dešimtis milijonų eurų, maždaug apie pusšimtis milijono sumokėta už nesaugią rusišką sistemą. LG valdybos pirmininkas Romas Švedas sakė: „Kremliaus Rusija, pačios tos didžiausios rizikos, jos vykdo priešišką veiklą čia. Ir bent jau energetikos sektoriuje tai yra akivaizdu. Kremliaus Rusija naudoja savo įmones priešiškai veiklai vykdyti. Dabar toks įstatymas ir tokios apsaugos priemonės atitiktų tarptautinę praktiką, kadangi Europos Komisija taip pat taiko panašias priemones apsisaugoti nuo galimo Rusijos piktnaudžiavimo“. Kad buvo teorinė galimybė užgrobti šalies geležinkelių sistemą, viešai jau yra pripažinęs buvęs įmonės vadovas S. Dailydka – komisijai liudyti jis turėjo šią savaitę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas sakė: „Tai įsivaizduokime, tuo metu būtų buvusi kokia nors karinė provokacija, karinė intervencija su teorine galimybe stabdyti viską, tai iš principo ne tik matai Lietuvos lokomotyvų judėjimą, bet tu galėjai iš esmės sukelti chaosą, sukelti bet ką, sukliudyti priimančiosios šalies statuso įgyvendinimą, jei atvyktų mūsų NATO pajėgos“. Ir tai būtų itin realu, nes tokia sistema naudojama visų tipų LG lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose, kurie gabena ne tik keleivius, bet ir degias, sprogstamąsias, chemines medžiagas. Rusijos Federalinės kosmoso agentūros kontroliuojamoje įmonių grupėje gaminamos navigacinės sistemos, telekomunikacijų įranga Rusijos kariniams orlaiviams, raketoms ir net palydovams. „KLUB-U“ paremta rusiška navigacijos sistema „GLONASS“, kurią sudaro per 20 palydovų. Kai sistema buvo diegiama, įmonei LG vadovavo praėjusiais metais pasitraukęs S. Dailydka. Jis teigia, kad tai – patobulinta ir dabarčiai pritaikyta sistema, kuri LG buvo naudojama ne vieną dešimtmetį. S. Dailydka pripažįsta, kad teorinė galimybė užgrobti sistemą buvo, tačiau tik teorinė. Esą „KLUB-U“ integruota su lokomotyvų ir eismo valdymu ir per palydovus nustato tik koordinates, tačiau nedirba kaip siųstuvas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tęsiant tyrimą dėl LG įdiegtos rusiškos lokomotyvų valdymo sistemos, galinčios kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, aiškėja nauji dalykai. Praėjusios savaitės trečiadienį komitetui liudijęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius aiškino, kad jei ne rusiška sistema, lokomotyvai esą būtų „gulėję patvoryje“. Buvęs premjeras ir susisiekimo ministras sakė nesuprantantis, ką ketina tirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl LG naudojamos rusiškos sistemos „KLUB-U“, nes kitos sistemos Lietuva esą ir negalėjo diegti. Tačiau iš Butkevičiaus pasisakymų aiškėja, kaip būdavo priimami sprendimai ministerijos ir Vyriausybės lygiu. „Galėčiau pasakyti trumpai, kad dėl tų dalykų manęs neinformavo ir aš nieko nežinau, bet aš, kaip sakiau, pamačiau, kad vyksta populizmas“, – taip apie Seimo komitete vykstantį tyrimą pareiškė A. Butkevičius. Jis tikino, kad 2005-aisiais nebuvo susisiekimo ministras, ministro kėdėse tais metais buvo socialdemokratai Petras Čėsna ir Zigmantas Balčytis, tad jis pats nieko nežino, ir tik dabar pasidomėjo ta problema, tačiau viešojoje erdvėje rado daug „neteisingos“ informacijos. Pasak buvusio premjero, tokia pati sistema veikia ne tik geležinkeliuose, bet ir kituose infrastruktūros objektuose. A. Butkevičius sakė: „... ta pati sistema veikia ir mūsų oro erdvėje, ... netgi ir karinėse oro pajėgose“. Beje, ekspremjerą esą pribloškė šitas tyrimas: „Kodėl jūs tiriate vieną įmonę?“ – jau tiesiog piktinosi ekspremjeras, kad „užsipuolama“ rusų firma. Buvęs premjeras ir susisiekimo ministerijai vadovavęs A. Butkevičius sakė, kad viešumoje pateikta daug neteisingos informacijos. Esą, kai buvo vykdomi pirkimai ir rusiška sistema „KLUB-U“ diegiama LG, kitų alternatyvų nebuvo, o ekonominiai santykiai su Rusija buvo geri ir niekas nekalbėjo apie grėsmes. „Jeigu būtų į tuos lokomotyvus sumontuota kažkokia sistema, kuri yra Vokietijos lokomotyvuose, Prancūzijos lokomotyvuose, tai tie Lietuvoje lokomotyvai būtų stovėję patvory ir jie nebūtų galėję veikti, nes infrastruktūrą būtų reikėję pakeisti pačių geležinkelių bėgių“, – porino A. Butkevičius. Valdymo sistema „KLUB-U“ įdiegta 192 lokomotyvuose. Ji integruota ir į naujausius „Siemens“ lokomotyvus. A. Butkevičius piktinosi, kad komitetas domisi ir dėl šios sistemos diegimo naujos kartos „Siemens“ lokomotyvuose, nes su kita sistema esą šie lokomotyvai Lietuvoje išvis nebūtų galėję važinėti. Anot jo, ši sistema yra pajungta su lėktuvų autopilotais, ją naudoja karinės pajėgos, skraido autopilotai, ją naudoja Lietuvos geležinkelių lokomotyvai, nes tai (Rusijos įmonė) yra tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, kur kartu dirba amerikiečiai ir rusai, – šįkart aiškino A. Butkevičius, anksčiau net nežinojęs, kaip rusų sistema atsidūrė LG. Tačiau dabar, kai nagrinėjamas rusų sistemos įdiegimo klausimas, tikru žinovu tapęs Butkevičius susipainiojo: pasirodė, buvęs premjeras kalbėjo ne apie „KLUB-U“, o apie palydovinę sistemą, iš kurios signalus priima „KLUB-U“, todėl klausiamas, ar tikrai žino kad būtent „KLUB-U“ veikia kituose sektoriuose, ėmė painiotis. „Ne, tai „KLUB-U“ sistema, reiškia, yra ta, kuri priima dažnius iš oro navigacijos. Taip, ji dabar veikia lokomotyvuose, bet ji veikė ir kitose srityse, kiek mane informavo tie žmonės, kurie dalyvavo konkursinių sąlygų rengime“, – jau kitaip kalbėjo A. Butkevičius. Buvęs premjeras neatskleidė, kas jam padėjo suprasti, kaip veikia sistemos, tačiau paprašytas komiteto pakviesti tuos specialistus pasidalinti informacija ir su NSGK, pažadėjo atsiklausti, ar jie pageidautų tai padaryti. Paskiau žurnalistams A. Butkevičius aiškino, kad kalbėjosi ne su buvusiais vadovais, o tik su paprastu specialistu.

Apie ministerijos nesupratimą ir joje buvusią labirintų sistemą galima buvo susidaryti vaizdą ir iš kito liudytojo: komitete apklaustas 2012–2016 metais susisiekimo ministru dirbęs Rimantas Sinkevičius apie „KLUB-U“ pirmą kartą esą išgirdęs tik šiomis dienomis iš žiniasklaidos. Pasak jo, ministerija apie šį klausimą nekalbėjo, apie galimus pavojus ministrui esą nieko nepranešė nei LG vadovai, nei įmonės valdyba, nei Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Kadangi jau projektas buvo įgyvendintas ir viešųjų pirkimų nebereikėjo daryti, tai tuo aspektu nebuvo kalbama“, – sakė R. Sinkevičius. Paklaustas apie buvusio LG vadovo S. Dailydkos kadencijos pratęsimą, jis sakė nemanęs, kad S. Dailydka dirbo blogai, todėl pats asmeniškai, niekieno nespaudžiamas pratęsęs jo kadenciją: „Kadrų klausimais aš neleisdavau, kad man suvadovautų, nes atsakomybė už tai lieka ministrui. Aš sprendimą priėmiau savarankiškai. (...) Bet jokio išorinio spaudimo – nei partinio, nei politinio, nei verslo – nepatyriau“. Taip Sinkevičius patvirtino A. Butkevičiaus aiškinimą, kad šis irgi nesulaukė jokių prašymų dėl S. Dailydkos kadencijos pratęsimo ir tas klausimas esą nebuvo svarstomas socialdemokratų partijoje – taigi partija šiuo atveju „švari“. Tačiau buvęs LG vadovas S. Dailydka anksčiau buvo viešai pripažinęs, kad ministerija visame procese nuolat dalyvavo. LG valdyba buvo sudaryta ministerijos žmonių pagrindu – visada vadovavo ministro pavaduotojai, „būdami atsakingi už geležinkelį, pradedant ponia Zumeriene, po to – ponas Štaras, Girdauskas“ – visi jie buvo valdybos pirmininkai, susieti su socialdemokratų partija.

Taigi vykstant Seimo NSGK tyrimui, aiškėja nemalonūs faktai – kokio nors minimalaus savarankiškumo LG sistemoje ir nepriklausomumo nėra. Tad ką daryti ir kituose informacinio, ne tik technologinio, karo frontuose, nėra aišku. 2015 metų kovą Europos Vadovų Taryba nusprendė, jog bendrija turi kovoti su trečiųjų šalių dezinformacija ir duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms. Tų metų pradžioje iniciatyvą kovoti su Rusijos dezinformacijos ir propagandos kampanija iškėlė Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai. Atsižvelgiant į tą siūlymą, ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryba praėjusį šeštadienį priėmė 2018 metų bendrijos biudžetą. Jame numatyti 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, skirtai kovai su trečiųjų šalių dezinformacija. Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Mantas Martišius sako, jog tai yra teigiamas žingsnis, tačiau 800 tūkst. eurų per metus yra per mažos lėšos, tačiau, norint pasiekti aukštų rezultatų, vis dėlto šis žingsnis rodo bendrijos politinį suvokimą apie trečiųjų šalių dezinformacijos pavojų. Vis dėlto atsispirti Rusijos dezinformacijai yra sudėtinga, nes Rusija tam skiria milijonus, o tie 800 tūkst. eurų per metus yra tik lašas jūroje.

Energetikos ir politikos ekspertė A. Grigas, dirbanti Atlanto Taryboje Vašingtone, perspėja Lietuvą ir dėl kitų grėsmių, susijusių su Rusijos užsienio politika ir jos naudojamomis taktikomis. Kremlius dažnai pasitelkia kibernetines atakas, informacinį karą, propagandą, šantažo elementus. Svarbiausia yra tai, kad Kremliaus finansuojama ir Baltarusijoje, prie Astravo, statoma atominė elektrinė yra šalia Lietuvos sienos, kelia ne tik fizinę grėsmę, bet gali sudaryti sąlygas ateityje Rusijai manipuliuoti šiuo klausimu. Pavyzdžiui, Kremlius gali išleisti netikrą žinią, kad įvyko katastrofa ar kas nors sugedo, ir tai sukeltų paniką tarp Lietuvos piliečių. Galiausiai tai galėtų bloginti investicijų aplinką Lietuvoje. Tad mūsų politikai turi atidžiai stebėti visą geopolitinę situaciją, nagrinėti ir įžvelgti visas buvusias ir vis atsirandančias naujas grėsmes. O tokių plyšių dėl kurių nors priežasčių vis atsiranda – tai rodo ir grėsmes keliančios rusiškų lokomotyvų valdymo sistemos įdiegimas „Lietuvos geležinkeliuose“.

© 2017 „XXI amžius“