Jungtinių Tautų  Generalinė Asamblėja – prieš JAV poziciją dėl Jeruzalės

Niujorke posėdžiaujanti Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja praėjusios savaitės ketvirtadienį atmetė JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą sprendimą laikyti „negaliojančiu“ iš 193 Jungtinių Tautų narių parėmė 128 šalys, prieš buvo devynios šalys, dar 35 valstybės susilaikė. 21 šalis balsavime nedalyvavo. Toks balsavimo rezultatas, nors ir laikytinas palestiniečių pergale, yra ne toks stiprus kaip tikėjosi rezoliucijos šalininkai, manę, kad ją palaikys mažiausiai 150 šalių. Taigi galima sakyti, jog tai yra šioks toks JAV laimėjimas, kai D. Trumpas grasina atsisakyti teikti finansinę paramą šalims, kurios priešinasi jo sprendimui. 193 narius turinčioje Asamblėjoje nė viena šalis neturi veto teisės, priešingai negu Saugumo Taryboje, kurioje bet kurią rezoliuciją gali blokuoti bent viena iš penkių pagrindinių narių: JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija ir Rusija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš balsavimą pagrasino, kad atsižvelgs į šalių pozicijas, spręsdamas dėl finansinės paramos. Jungtinių Valstijų prezidentas Jeruzalę Izraelio sostine nusprendė pripažinti gruodžio pradžioje. Prieš balsavimą JAV ambasadorė Niki Heili (Nikki Haley) perspėjo apie atsakomuosius Vašingtono veiksmus, jeigu JT balsavimu atmes JAV sprendimą dėl Jeruzalės. Generalinei Asamblėjai ji pareiškė: „Jungtinės Valstijos prisimins šią dieną. Nuo šio balsavimo priklausys, kaip amerikiečiai žiūrės į Jungtines Tautas ir kaip mes žiūrėsime į šalis, kurios negerbia mūsų Jungtinėse Tautose“.

Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose pareiškė, kad jo šalies niekas neišvarys iš Jeruzalės. „Jokia Generalinės Asamblėjos rezoliucija niekada neišvarys mūsų iš Jeruzalės“, – sakė ambasadorius Denis Danonas (Danny Danon) per skubiai sušauktą 193 valstybių atstovų sesiją. Izraelis Jeruzalę laiko nedaloma savo sostine, o palestiniečiai rytinę miesto dalį laiko savo būsimos valstybės sostine. Rytų Jeruzalę Izraelis okupavo per 1967 metais vykusį karą.

Lietuva balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, atmetusią Vašingtono sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir ignoravo JAV perspėjimus. Tai neatitinka ligšiolinės praktikos – iki šiol šalis buvo viena didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų ES daugiausia dėl Lietuvos žydų istorijos ir siekio gauti JAV palankumą. Šį kartą Lietuva laikėsi Izraeliui ir JAV priešiškos pozicijos, taip padarydama klaidą, kuri gali turėti pasekmių ateinantiems 4–5 metams. Lietuvos sprendimą pakomentavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nusprendė nekomentuoti balsavimo motyvų, tačiau vėliau Lietuvos Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Lietuva, balsavusi solidariai su dauguma ES šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Britaniją. Tačiau Lietuva pasielgė skirtingai nuo kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos, kurios balsuodamos susilaikė. Taip pat susilaikė Lenkija, Čekija, Kroatija, Rumunija, atsižvelgdamos į JAV sprendimą. Ukraina balsavime nepasirodė.

Lietuvos balsavimas Jungtinėse Tautose dėl Jeruzalės atspindi bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją, kad miesto statuso klausimas turi būti išspręstas derybų keliu. Šiuo sprendimu Lietuva ignoravo JAV perspėjimus ir esą pademonstravo solidarumą su didžiosiomis ES šalimis, kurių pozicija esą pakartoja ankstesnių JT rezoliucijų nuostatas. URM nori įteigti, kad dviejų valstybių (JAV ir vis dar neegzistuojančios Palestinos) sprendimas yra vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. URM „ragina“ derybų keliu išspręsti Jeruzalės, kaip dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – sostinės klausimą. (JAV prezidento gruodžio 6-ąją paskelbtas sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine sukėlė protestus musulmonų pasaulyje.) Aiškindama savo nevykusią, švelniai kalbant, poziciją balsuojant dėl JAV sprendimo, Lietuvos URM dar labiau įklimpsta į priešpriešą su JAV administracija, aiškiai pabrėžusia neigiamas tokio žingsnio pasekmes: „Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, balsavime Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje parėmė šią ne kartą išsakytą poziciją. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija nevertina nei JAV, nei kitos valstybės sprendimų, bet ragina ateityje susilaikyti nuo vienašališkų sprendimų ir veiksmų, prieštaraujančių JT rezoliucijoms. Lietuva įsitikinusi, kad aktyvus JAV vaidmuo, sprendžiant Artimųjų Rytų konfliktą, yra ir bus esminis“. Paskutinė šio pareiškimo frazė visiškai sujaukia ir taip nevykusią Lietuvos „diplomatinę“ poziciją: balsuodama prieš JAV nuostatas kartu pažymi jų „esmingumą“.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas iškart po balsavimo viešai pareiškė esąs nusivylęs Lietuvos sprendimu, o rezoliuciją pavadino gėdinga. Ambasadorius teigia: „Jeruzalė buvo, yra ir visada bus mano, mūsų amžinoji sostinė. Nuvilia, kad Lietuva nepasekė grupės ES šalių, tarp jų Latvijos, susilaikiusių per šiandienos gėdingą JTGA balsavimą, pavyzdžiu“. Galima numanyti, kad tokia Lietuvos pozicija galės turėti įtakos tokių mūsų šalies dergėjų kaip Rūta Vanagaitė ir jos pritarėjų pozicijų sustiprinimui. Skaudžių pasekmių gali turėti ir finansinės paramos iš JAV praradimas, ypač gynybos srityje.

Kitą dieną po balsavimo JT Generalinėje Asamblėjoje, Gvatemala pranešė irgi perkelianti savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abasas penktadienį sakė, kad jo tautiečiai „nebepriims“ jokio taikos plano, jeigu jis bus pasiūlytas JAV.

© 2017 „XXI amžius“