2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Popiežiaus Pranciškaus Kalėdų žinia Romai ir pasauliui

„Nuoširdžiai sveikinu, Jus, broliai ir seserys, iš viso pasaulio atvykusius į šią aikštę, taip pat visus, kas visame pasaulyje yra su mumis radijo, televizijos ir kitų komunikacijos priemonių dėka. Kristaus, mūsų Išganytojo, gimimas teatnaujina širdis, teįkvepia troškimą kurti broliškesnę ir solidaresnę ateitį, visus tepripildo džiaugsmo ir vilties. Džiugių Kalėdų!“ – sveikino popiežius Pranciškus Kalėdų vidudienį. Prieš tradicinį iškilmingą palaiminimą Romai ir pasauliui („Urbi et orbi“) skaitytoje kalėdinėje žinioje Šventasis Tėvas prašė tikinčiuosius ir visus geros valios žmones matyti gimusį Jėzų vaikų, ypač kenčiančių vaikų, veiduose.

Brangieji broliai ir seserys, džiugių Kalėdų!

Betliejuje Mergelė Marija pagimdė Jėzų. Jis ne žmogaus valia gimė, bet yra dovana meilės Dievo Tėvo, kuris „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Šis įvykis šiandien atnaujina laike keliaujančią Bažnyčią. Krikščionių tikėjimas Kalėdų liturgijoje išgyvena slėpinį ateinančio Dievo, kuris prisiima mūsų mirtingą kūną, mažumą ir varganumą, kad mus išganytų. Mes prisipildome jaudulio, nes neapsakomai didelis mūsų Tėvo gerumas.

Ar Kinija – grėsmė pasauliui

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

JAV ir Kinijos prezidentai Donaldas Trampas ir Si Dzinpingas Nuotrauka iš Theepochtimes.com

Amerikiečiams šį rudenį yra daug problemų. Jie galbūt nerimauja, kad Turkija neužpultų Kurdistano, nes JAV bijo prarasti savo įtaką Juodojoje jūroje, nors įtampa dėl Sirijos su Rusija lyg ir rimsta. Bet dar nežinia, kaip baigsis su Šiaurės Korėja. JAV valstybės iždą nuolat čiulpia Afganistanas, nors ten nevyksta dideli mūšiai. O jei JAV pritartų Kurdistano nepriklausomybei, reikėtų ir jį ginti, nes tada jį pultų ir Iranas, o jam visada padės Kinija. Be to, atsistatydinęs Irako Kurdistano lyderis Nečirvanas Barzanis pervertino kurdų „Pešemergos“ karinių pajėgų, kurios bijojo pasipriešinti Irano nacionalinės gvardijos ir Irako reguliariosios kariuomenės daliniams, galią užimant ginčytinas teritorijas Šiaurės Irake. N. Barzanis prieš atsistatydindamas, pareiškė: „Jūsų pralietas kraujas dėl nepriklausomybės nebus veltui“. Palauksime. Kurdų kova bus tęsiama keturiose valstybėse – Turkijoje, Sirijoje, Irake ir Irane.

Piligriminė kelionė pal. Teofiliaus Matulionio ir Maironio keliais Sankt Peterburge

Kun. dr. Nerijus Vyšniauskas pašventino atminimo lentą prel. Jonui Mačiuliui-Maironiui

Rusijos Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės kvietimu Kavarsko, Kurklių ir Užunevėžių parapijų tikintieji drauge su klebonu kun. dr. Nerijumi Vyšniausku lapkričio 25 dieną Sankt Peterburgo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje dalyvavo iškilmėse, kuriose kun. dr. Nerijus Vyšniauskas pašventino atminimo lentą, skirtą Sankt Peterburgo Dvasinės akademijos profesoriaus, prelato Jono Mačiulio-Maironio įamžinimui. Ši atminimo lenta netrukus kabės ant imperatoriškosios akademijos pastato sienos.

Pašventinimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Dainius Numgaudis, Sankt Peterburgo kunigų seminarijos rektorius Konstantinas Perederijus, miesto parapijų dekanas, vietos lietuvių bendruomenė ir jos vadovas prof. dr. Gintautas Želvys, koncertavo nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai.

Nepriklausomybės metais Lietuvos gyventojų religingumas stipriai sumažėjo

2011 metais visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais (77,2 proc.). Greičiausiai negalima dėti lygybės ženklo tarp deklaruojamos priklausomybės kuriai nors religijai ar tikėjimui ir aktyvaus dalyvavimo religinėse apeigose ar praktikose. Asmens identifikavimasis su religine bendruomene gali būti tik šeimos ar bendruomenės tradicijų tęsimas, neturintis aiškesnių religijos praktikavimo formų. Todėl nestebina tai, kad lietuvių, gyventojų surašyme save įvardinusių katalikais, dalyvavimas apeigose yra labai sumažėjęs. Sovietiniais prievartinės ateizacijos laikais Lietuvos gyventojų religingumas, kaip žinoma, buvo stipriai išreikštas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva 2015 metų balandžio – birželio mėn. atliktos apklausos metu Lietuvos gyventojų teirautasi, ar jie dažnai be ypatingų priežasčių (tokių kaip vestuvės ar laidotuvės) pastaruoju metu dalyvavo religinėse apeigose. Šis klausimas buvo užduotas 21 šalyje, įgyvendinant Europos socialinį tyrimą, tad galima palyginti, kuo mūsų religinis elgesys yra panašus ir kuo skiriasi nuo kitų europiečių.

Leonardo da Vinčio Kristaus paveikslas parduotas už rekordinę sumą

Leonardo da Vinčio nutapytas Kristaus paveikslas „Pasaulio gelbėtojas“, arba lotyniškai „Salvator Mundi“, lapkričio pabaigoje parduotas už 450 mln. USD (380 mln. Eur). Paveikslą Niujorke įsigijo neįvardytas pirkėjas. Jis 400 mln. USD sumokės už patį kūrinį, o 50 mln. dolerių – „Christie’s“ aukcionui. Jį pardavė Rusijos milijardierius Dmitrijus Rybolovlevas, kuris paveikslą 2013-aisiais privačiai įsigijo už 127,5 mln. USD (108 mln. Eur).

Leonardo da Vinčio paveikslas yra vienintelis iš 20 menininko žinomų darbų, kuris pateko į privataus kolekcininko rankas. Ekspertai teigia, kad „Pasaulio gelbėtojas“ buvo nutapytas apie 1500-uosius, tačiau ilgai buvo manoma, kad kūrinio autorius yra ne pats Leonardas da Vinčis, o jo mokinys. Paveikslo istorija gana paini. Dailininkas Jėzų Kristų nutapė Prancūzijos karaliui Liudvikui XII tarp 1506 ir 1513 metų. Vėliau paveikslas atsidūrė Anglijos karaliaus Karolio I meno kūrinių kolekcijoje, 1783 metais atiteko nesantuokiniam Bakingemo hercogo sūnui. Vėl viešumoje paveikslas pasirodė tik 1900 metais, kai jį įsigijo britų kolekcininkas Frensis Kukas (Francis Cook). Tuo metu paveikslas buvo apgadintas nevykusio restauravimo, jo autorystė neaiški. F. Kuko palikuonys 1958 metais jį pardavė aukcione už 45 svarus sterlingų. 2005 metais paveikslą ištyrė ekspertų komisija. Iš pradžių manyta, kad tai – kopija, bet po restauravimo nustatyta, kad tai – Leonardo da Vinčio originalas. Paskutinį kartą 45x65 cm dydžio „Salvator Mundi“ eksponuotas istorinėje Leonardo da Vinčio kūrinių parodoje Londono nacionalinėje galerijoje 2011–2012 metais. 2013 metais per šveicarų meno kūrinių prekeivį Ivą Buvierį (Yves Bouvier) paveikslas parduotas aukcione, kaip dabar paaiškėjo, rusų milijardieriui, prancūzų futbolo klubo „AS Monaco“ savininkui D. Rybolovlevui, turtus susikrovusiam iš trąšų gamybai naudojamo kalio karbonato kasyklų. Ir štai lapkritį už didžiulę 450 mln. dolerių sumą paveikslą nupirko nežinomas asmuo.

Jungtinių Tautų  Generalinė Asamblėja – prieš JAV poziciją dėl Jeruzalės

Niujorke posėdžiaujanti Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja praėjusios savaitės ketvirtadienį atmetė JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą sprendimą laikyti „negaliojančiu“ iš 193 Jungtinių Tautų narių parėmė 128 šalys, prieš buvo devynios šalys, dar 35 valstybės susilaikė. 21 šalis balsavime nedalyvavo. Toks balsavimo rezultatas, nors ir laikytinas palestiniečių pergale, yra ne toks stiprus kaip tikėjosi rezoliucijos šalininkai, manę, kad ją palaikys mažiausiai 150 šalių. Taigi galima sakyti, jog tai yra šioks toks JAV laimėjimas, kai D. Trumpas grasina atsisakyti teikti finansinę paramą šalims, kurios priešinasi jo sprendimui. 193 narius turinčioje Asamblėjoje nė viena šalis neturi veto teisės, priešingai negu Saugumo Taryboje, kurioje bet kurią rezoliuciją gali blokuoti bent viena iš penkių pagrindinių narių: JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija ir Rusija.

JT Saugumo Taryba balsavo dėl Šiaurės Korėjos

Prieš savaitę, penktadienį, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba balsavo dėl sankcijų Šiaurės Korėjai. Rezoliucija yra atsakas į Šiaurės Korėjos lapkričio pabaigoje paleistą balistinę raketą. Ji siekia uždrausti 90 proc. degalų eksportą į Šiaurės Korėją ir Šiaurės Korėjos piliečių, dirbančių užsienyje, repatriaciją. Kinijai palaikius, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba praėjusį penktadienį pritarė naujoms sankcijoms Šiaurės Korėjai. Numatoma apriboti naftos tiekimą, reikalingą raketų ir branduolinei programoms, susigrąžinti užsienyje dirbančius korėjiečius, siunčiančius savo uždarbį Pchenjano režimui. Norint patvirtinti projektą, reikia 9 iš 15 šalių narių pritarimo. Dar iki balsavimo buvo neaišku, kaip balsuos Kinija, nuolatinė Saugumo tarybos narė. Paprastai iki balsavimo projektas būna suderintas su Vašingtonu ir Pekinu. Vis dėlto rezoliucija buvo priimta palaikant pagrindinėms Pchenjano sąjungininkėms Kinijai ir Rusijai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vieningai priimtą rezoliuciją dėl griežtesnių sankcijų Šiaurės Korėjai. Tai buvo dešimtoji Saugumo tarybos sankcijų rezoliucija nuo 2006 metų, kai Šiaurės Korėja pradėjo savo branduolinę programą.

Rinkimus Katalonijoje laimėjo nepriklausomybės šalininkai

Katalonijoje praėjusios savaitės ketvirtadienį, gruodžio 21-ąją, baigėsi itin svarbūs vietos parlamento rinkimai, nuo kurių priklausys šio Ispanijos rytinio regiono užmojų tapti nepriklausomu likimas. Skelbiamais duomenimis, separatistinių pažiūrų partijos turėtų gauti 71 iš 135 vietų asamblėjoje. Junionistų blokas gali tikėtis 56 vietų, o vietinė prieš griežtą taupymo politiką pasisakančios partijos „Podemos“ atšaka – 8 vietas. Rinkimuose dalyvavo rekordinis skaičius rinkėjų – daugiau kaip 83 proc. Rinkimų diena praėjo be jokių didesnių incidentų, tik per patį balsavimo įkarštį prie apylinkių nutįsdavo ilgos žmonių eilės.

Už nepriklausomybę pasisakančios („separatistinės“) partijos turės nedidelę daugumą parlamente. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančioms partijoms – „Kartu už Kataloniją“ (Junts per Catalunya), Katalonijos kairiųjų respublikonų (ERC) ir „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d’Unitat Popular, CUP) – iš viso turės 70 vietų, o tai – dauguma naujajame parlamente. Tačiau partija „Piliečiai“ (Ciudadanos), norinti, kad Katalonija liktų pusiau autonomine Ispanijos dalimi, bus didžiausia partija, surinkusi 25,3 proc. balsų, ji laimėjo 37 iš 135 vietų. Liaudies partija (PP) laimėjo tik tris vietas, o tai – didelis nuosmukis lyginant su ankstesniais rinkimais (11 vietų). Šis rezultatas buvo nemažas sukrėtimas Ispanijos vyriausybei. Trys separatistų stovyklos partijos Katalonijai vadovaus turėdamos 70 mandatų daugumą, bet turės dviem deputatais mažiau nei po ankstesnių rinkimų. Išlieka tikimybė, kad šioms partijoms gali nepavykti susitarti artimiausiais mėnesiais dirbti drauge. Sąjungos su Ispanija siekiančios partijos „Piliečiai“ lyderė Inesa Arimada (Ines Arrimadas) teigė, kad rinkimai buvo pergalingi jos partijai. Tačiau, anot politikės, koalicijos suformavimas bus sudėtingas. „Bet mes bandysime“, – sakė ji. Kol kas išvis yra neaišku, kam bus suteikta teisė suformuoti vyriausybę.

Emigracija iš Lietuvos didėja

Iki gruodžio mėnesio iš Lietuvos šiemet emigravo per 54 tūkst. gyventojų – daugiau nei pernai. Statistikos departamento duomenimis, iš 54 560 išvykusiųjų šiemet 51 825 buvo Lietuvos piliečiai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Daugėja ir atvykstančiųjų: iš viso iki gruodžio imigravo 26 410 asmenys, iš jų 16 938 yra Lietuvos piliečiai. Per visus 2016-uosius Lietuva sulaukė 20 162 imigrantų. Pirmaisiais šių metų mėnesiais išvykimą deklaravo po 6–7 tūkst. žmonių. Išvykusiųjų lapkritį skaičius kol kas mažiausias šiemet – 3 672 gyventojai. Galima manyti, kad iki gruodžio 31-osios iš Lietuvos 2017 metais bus emigravę iš viso apie 65 000 Lietuvos gyventojų. Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais. Santykinai iš visos Europos ir Europos Sąjungos daugiausia emigruojama iš Lietuvos. Tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. turėtų sumažėti maždaug 5,43 proc. (iki 2,69 mln. gyventojų). Sparčiausiai gyventojų skaičius mažės Šiaurės Lietuvos savivaldybėse.

Kai vakaras ir naktis išvysta dieną...

Julė Kilčiauskienė

Arono Gaalo knyga „Rugpjūčio vakaras ir naktis“

Šią vasarą, liepos mėnesį, Lietuvą pasiekė pirmoji į lietuvių kalbą išversta vengrų poeto Arono Gaalo knyga „Rugpjūčio vakaras ir naktis“. Eilėraščius vertė ir knygą savo lėšomis išleido kaunietė poetė ir vertėja, laikraščio „XXI amžius“ kalbos redaktorė Laima Debesiūnienė. Kalbamės su ja apie šią knygą ir apie A. Gaalo kūrybą, naują mūsų kultūrai savo požiūriu į pasaulį, žmogų ir save.

Labai dažnai skaitydami užsienio literatūrą žavimės autoriais, įsimename jų pavardes ir, jei kūriniai patiko, jie lieka artimi, tarsi draugai, tik vertėjai, kurie valandų valandas gal rymojo prie vienos ar kitos eilutės, ieškojo žodynuose atitikmenų svetimiems žodžiams, derino linksnius prie autoriaus stiliaus, pagrindinės minties ir antrą kartą, tik jau kita kalba, kūrė tai, lieka šešėlyje. Pasakokite, kaip atėjote į vertėjos kelią ir kodėl pirmąja verčiama knyga pasirinkote būtent vengrų poetą.