Lietuvos demografinė padėtis blogės

Prieš 8–9 metus išaugusios ir toliau vis didėjančios emigracijos dėka gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl emigracijos ir demografijos po 5 metų mūsų šalyje ims dramatiškai trūkti 17–24 metų jaunimo. Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas pristatė Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę 2017–2021 metais, kuri atrodo labai grėsminga.

Tyrėjas sakė, kad 17–18 metų jaunuolių skaičius mažės visose savivaldybėse, tačiau kaimiškose mažės sparčiau, tik didmiesčiuose ir greta esančiose miestuose mažėjimo tempai bus lėtesni. Tačiau net Vilniaus miesto savivaldybėje, kaip numatoma, tokio amžiaus asmenų mažės 10 proc., o Vilkaviškio rajono savivaldybėje – net 36 proc. R. Tučas nurodė, kad daugumoje mažų savivaldybių 17–18 metų asmenų sumažės apie 20–30 proc. Tik Kazlų Rūdos savivaldybė bus laiminga, nes joje tokio amžiaus asmenų skaičius augs net 7 proc.

Kaip aiškino R. Tučas, gąsdina ir prognozuojamas studentiško amžiaus jaunuolių – 19–24 metų – mažėjimas apie 24 proc. Jis sakė: „Studentiško amžiaus jaunimo skaičius labai stipriai Lietuvoje mažės visose savivaldybėse“. Tokiame mieste kaip Šiauliai, kuris svarbus kaip vienas edukacinių centrų, studentiško amžiaus gyventojų skaičius sumažės net 35 proc. Studentų turėtų sumažėti ir Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miesto savivaldybėse. Vilniuje – 16 proc.

Sudėtinga padėtis susidarys ir tarp mokyklinio amžiaus (7–18 metų) gyventojų Lietuvoje. Jeigu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybėse, pajūrio ir kurortiniuose miestuose mokyklinio amžiaus vaikų skaičius šiek tiek augs, tai kaimiškose savivaldybėse, tokiuose miestuose kaip Šiauliai, Panevėžys, Alytus jų sumažės. Pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus gyventojų Šiauliuose sumažės 1,5 proc., Panevėžyje – 7,6 proc., Alytuje – beveik 20 proc.

Pasak R. Tučo, vieną ketvirtį jo tirtų pokyčių nulėmė natūrali gyventojų kaita (demografija), o net tris ketvirčius – emigracija. Pagal jo pateiktus duomenis gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, o visuomenė sensta, nes sparčiausiai mažėja jaunimo ir darbingo amžiaus gyventojų.

Sparčiausiai gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo periferinėse savivaldybėse, ypač Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvoje. Susidaro paradoksali situacija, kai vidutinio gyventojų amžiaus skirtumas tarp Šiaurės ar Šiaurės Rytų Lietuvos ir, pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno regionų savivaldybių yra net 8–10 metų. Anot tyrėjo, dažniausiai kaimiškos savivaldybės stokoja maždaug 25–40 metų gyventojų. Vieni jų išvyksta į didmiesčius, kiti greičiausiai emigruoja. Užtat to amžiaus gyventojų Vilniaus mieste yra daugiausiai.

R. Tučas prognozuoja, kad 2022 metais tendencijos liks panašios, o tai reiškia, jog toliau mažės jaunų gyventojų. Paguodžia tai, kad pradinio mokyklinio amžiaus gyventojų skaičius liks daugmaž stabilus, daugelyje savivaldybių net augs. Kai kuriuose regionuose augs ir gyventojų iki 14 metų skaičius, tačiau vyresnio mokyklinio amžiaus (nuo 15 metų), studentiško amžiaus gyventojų skaičius sparčiai mažės“.Tai pirmiausia susiję su Lietuvos demografine struktūra ir gimstamumu“, – įspėjo tyrėjas. Matoma, kad labai stipriai sumažės jaunų ir darbingų gyventojų skaičius, tačiau išaugs vyresnio darbingo amžiaus (60–66 m.) gyventojų skaičius. Ypač kentės Visaginas – šiame mieste greitai itin dominuos garbaus amžiaus žmonės. Nedžiugina ir Alytaus demografinė kreivė, kuri panaši ne į didmiesčio, o kaimiškos vietovės dinamiką senėjimo link. Su didžiuliais praradimais susidurs Joniškio savivaldybė – bus prarasta maždaug 16 proc. asmenų iki 14 metų.

Gimstamumo rodikliai visoje Lietuvoje turėtų sumažėti apie 12 proc. Negimstančių vaikų skaičius kasmet sumažės apie 800–1000. Pats žemiausias rodiklis buvo fiksuotas 2005 metais, kai gimė 29 510 kūdikių, 2017 metais gimė vos šimtu daugiau kūdikių nei fiksuotas antirekordas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius per 5 metus turėtų sumažėti 5,9 proc., pradinio mokyklinio amžiaus gyventojų kiekis augs apie 2,6 proc., mat tai – kone mažiausiai emigracijos liečiama amžiaus grupė, 11–16 metų vaikų skaičius greičiausiai sumažės maždaug 5,6 proc. Darbingo amžiaus gyventojų, tikėtina, sumažės maždaug 8,7 proc.

© 2018 „XXI amžius“