2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Gyvena Lietuvos valstybės rūpesčiais

Pokalbis su Europos ir Lietuvos politiku Vygaudu UŠACKU

Kauno technologijos universiteto Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas Nuotrauka iš ktu.edu

Vygaudą Ušacką pažįstu daug metų. Dirbdamas „Valstiečių laikraštyje“ ne kartą rašiau apie jo veiklą, paramą mokykloms. Politikui rūpėjo „Valstiečių laikraščio“ fondo „Kaimo vaikai“ reikalai, Lietuvos partizanų atminimo įamžinimas, kaimo mokyklų dabartis ir rytdiena. Teko kartu net pakeliauti po vasarą besiilsinčių mokinių stovyklas, dalyvauti įvairiuose jaunimo renginiuose. Vėliau bičiulystė dėl susidariusių aplinkybių susilpnėjo, nors visą laiką sekiau V. Ušacko pasiektos karjeros kelius. Tik retkarčiais susitikdavome, pasikalbėdavome. Mane žavėjo mintys ir paprastumas, jaunatviškumas, atidumas žmonėms Nesididžiavo jis ministro ir ambasadoriaus postais, nuoširdžiai ir reikliai vertino Lietuvos valstybės pasiekimus, skaudžiai išgyveno dėl nesėkmių ir spartaus mūsų tautos nykimo.

Davose D. Grybauskaitė siekė atkreipti pasaulio dėmesį į Rusiją

Prestižiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė siekė atkreipti pasaulio dėmesį į Rusiją. Jis prasidėjo sausio 23-iąją, savo darbą baigs šiandien, sausio 26-ąją. Tai – jau trečiasis forumas, kuriame dalyvauja D. Grybauskaitė. Davose kasmet susirenka įtakingiausi politikos ir verslo atstovai, tarptautinių korporacijų vadovai, visuomenininkai ir pramonės lyderiai. Šiemet čia susitiko beveik 3 tūkst. politikų, verslo vadovų, mokslininkų ir visuomenės lyderių. Viena pagrindinių forumo temų yra bendros ateities kūrimas susiskaldžiusiame pasaulyje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Davoso forume su pasaulio lyderiais vyksiančiuose susitikimuose pristatė ir aptarė Rytų Europos regiono aktualijas. D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį į pernai vykusias Rusijos karines pratybas. Kaip sakė Prezidentūros atstovai, Davosas yra puiki arena pristatyti Lietuvos mąstymą tiek saugumo srityje, tiek mūsų regiono įtaką ir indėlį į visos Europos saugumą ir politiką, galimybė atkreipti dėmesį į tokius klausimus kaip Ukraina ir praėjusiais metais vykusias „Zapad“ pratybas. (Beje, buvęs diplomatas, Kauno Technologijos universiteto Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas kritikavo prezidentę Dalią Grybauskaitę už tai, kad Davoso forume ji buvo numačiusi akcentuoti Rusijos keliamas grėsmes, o ne galimybes investicijoms. Pasak jo, kai Davose susikoncentruoja visas investicijų ir ekspertų potencialas, reikia kalbėti ne apie Rusiją, o apie Lietuvą, kaip apie potencialią valstybę block chain (bendros grandinės ) industrijai, ypač išvystytą ir tebesiplečiantį IT sektorių, užsienio kalbas puikiai mokančią, išsilavinusią darbo jėgą ar nuolat gerinamą investicinę aplinką. Apie Rusiją esą kalbėsimės ES ir NATO komitetuose, Vašingtone, susitikimuose su partneriais, gynybos forumuose, remiant Ukrainos reformas ir kitur. Kaip teigė Ušackas, D. Grybauskaitė daug nuveikė atkreipdama Vakarų dėmesį į V. Putino rėžimo grėsmes, tačiau Davose galime kur kas geriau pristatyti savo šalį.)

Europa stiprina atsparumą Rusijos propagandai

Kremliaus inspiruojami duomenų nutekinimai, netikros naujienos, klaidinančios informacijos kampanijos ir kibernetinės atakos prieš ES ir jos nares ypač sustiprėjo po karo Ukrainoje. Praėjusią savaitę Strasbūre surengtoje diskusijoje europarlamentarai kalbėjo apie Rusijos propagandos įtaką ES ir jos šalims, ragindami stiprinti ES strateginę komunikaciją. Europarlamentarai diskusijoje priminė Rusijos mėginimus kištis į „Brexit“ kampaniją, į neseniai vykusius rinkimus Prancūzijoje, Vokietijoje bei Ispanijoje. EP nariai apgailestavo dėl ribotų ES pajėgumų atsakyti į „Sputnik“, RT ir kitų milijardinėmis sumomis remiamų Rusijos propagandos įrankių netikrų naujienų kampanijas. Europos Sąjungos saugumo komisaras Džiulianas Kingas (Julian King) Strasbūre vykusioje diskusijoje pareiškė, kad Rusija laikosi strategijos, kuria siekia įvairiais kanalais ir daugybe kalbų platinti klaidingą informaciją. Strasbūre per debatus apie „Rusijos propagandos“ įtaką Bendrijai ES saugumo komisaras sakė: „Rusijos valdžia nesikuklina dėl šios dezinformacijos kampanijos tikslų ir tokio pobūdžio veiklos. Kai kuriuose rusų kariškių sluoksniuose bei kai kurių rusų generolų lūpomis ji kalba apie melagingų duomenų platinimą ir destabilizuojančią propagandą kaip apie teisėtą instrumentą. O šiais laikais informacija – tam tikras naujas karinis ginklas“. Dž. Kingo teigimu, „šios dezinformacijos kampanijos tikslas – priversti žmones tikėti, kad dezinformacija nusipelno pasitikėjimo ir yra paremta faktais“. Pasak jo, Europos Komisija itin daug dėmesio skiria Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos padalinio („East StratCom“) veiklai. „Reikia kovoti su šita dezinformacija, ypač ES rytuose esančiose šalyse. Reikia garantuoti geriausią komunikaciją, susijusią su Europos politika kaimyninių šalių ir valstybių, esančių į rytus nuo Europos Sąjungos, atžvilgiu. Reikia pagerinti aplinką, palankią Europos politikai šiose valstybėse, bei pagerinti Europos galimybes platinti informaciją ir reaguoti į tą dezinformacinę veiklą per oficialius kanalus“, – pareiškė Dž. Kingas. Jo teigimu, „East StratCom“ padeda kovoti su melaginga informacija Rytų partnerystės šalims. Pavyzdžiui, tai buvo daroma vykstant dezinformacijos kampanijai, nukreiptai prieš minėtai ES programai priklausančių šalių viršūnių susitikimą. Dž. Kingas sakė, kad ES atstovybės užsienyje privalo remti nepriklausomą žiniasklaidą. Eurokomisaras, be kita ko, paminėjo Briuselyje rusų kalba išleistą leidinį apie ES veiklą, skirtą rusų žurnalistams.

Kaczynskio gatvė bus įrašyta ir lenkų kalba

Įamžinant žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) atminimą sostinės centre siūloma jo vardą gatvės lentelėje įrašyti ir lenkų kalba. Pavadinimą šiuo metu bevardei gatvės atkarpai sostinės senamiestyje, šalia centrinio pašto siūlo suteikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai. LLRA-KŠS deleguotos vicemerės Editos Tamošiūnaitės nuomone, tai galėtų būti padaryta iki vasario 16-osios, kuomet Lietuvoje lankysis Lenkijos prezidentas A. Duda. „Mūsų frakcijos teikimu norime įamžinti būtent šio Lietuvos mylėtojo, L. Kačynskio, vardą“, – į tarybos narius kreipėsi E. Tamošiūnaitė. Lenkijos prezidentas L. Kačynskis su žmona Marija žuvo 2010-aisiais per lėktuvo katastrofą Rusijoje, Smolensko apylinkėse, eidamas Lenkijos prezidento pareigas. Kartu žuvo dar beveik šimtas aukšto rango Lenkijos politikų, kariuomenės, valstybės institucijų atstovų, dvasininkų. Vicemerė priminė, kad prieš beveik 8 metus, po tragiškos L. Kačynskio žūties, tuometinė savivaldybės pavadinimų komisija jau buvo priėmusi sprendimą įamžinti jo atminimą. Buvęs meras Artūras Zuokas tikino, kad tuomet klausimas tarybai net nepateiktas, nes ši vieta pasirodė per prasta, be to, laikytasi principo, jog nauji pavadinimai gatvėms senamiestyje nėra suteikiami. „Lenkijos prezidentas lankėsi Lietuvoje 16 kartų, visus kartus buvo Vilniuje, mylėjo Lietuvą, palaikė glaudžius bendradarbiavimo ryšius su mūsų prezidentu Valdu Adamkumi. Jis tikrai yra didelis Lietuvos draugas“, – pažymėjo E. Tamošiūnaitė. Opozicijos atstovai piktinosi, kad toks siūlymas tarybai teikiamas apeinant įprastai pavadinimus siūlančią Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, svarstė, ar centrinė miesto vieta nebūtų tinkamesnė įamžinti Lietuvos atstovams, o ne kaimyninės šalies prezidentui, teiravosi, ar žuvusio Lenkijos prezidento vardas būtų įrašytas lietuvių ar lenkų kalba. Tarybos nariams vicemerė aiškino: „Šiandien mes savo sprendime teikiame taip, kaip nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija, sprendime tai nurodyta. Kaip žinia, yra įprasta šios kadencijos praktika, kai šalia lietuviško atsiranda pavadinimas ir kita kalba. Yra ir Warszawska, ir Islandijos gatvė. Tad ta dekoratyvinė lentelė (lenkų kalba), irgi, manau, niekam nesutrukdytų“. Vicemerė atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimą reikėtų priimti greičiau, nes artėjantis laikotarpis svarbus abiems valstybėms: vasario 16-ąją Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį, Lenkija savo šimtmetį švęs lapkričio 11-ąją. E. Tamošiūnaitė žadėjo, jog sprendimas iki vasario 7-osios, kito tarybos posėdžio, bus suderintas ir su savivaldybės pavadinimų komisija, ir su VLKK.

Europos Parlamento liberalai gina LRT

Pirmadienį Europos liberalai atviru laišku kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus, prašydami užtikrinti, kad būtų apsaugota Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) laisvė ir nepriklausomumas. Laiškas skirtas Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, šalies premjerui Sauliui Skverneliui ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Kreipimąsi pasirašė grupė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos Europos Parlamente (EP) narių, tarp kurių – ALDE frakcijos pirmininkas, ilgametis Belgijos ministras pirmininkas Gi Verhofstatas (Guy Verhofstadt), Europos liberalų ALDE partijos pirmininkas Hansas van Balenas (Hans van Baalen) ir kiti liberalai, atstovaujantys dvylikai valstybių, rašoma pranešime žiniasklaidai. ALDE frakcijos narių kreipimesi rašoma: „Esame rimtai susirūpinę matydami vykstantį Lietuvos valdančiosios koalicijos kišimąsi į žiniasklaidos darbą, ypač dėl to, kad šie veiksmai itin panašūs į kilusią krizę dėl Lenkijos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo ir po to sekusius nerimą keliančius politinius procesus šioje šalyje. Esame sunerimę dėl tokios apgailėtinos situacijos, kuri susijusi su Lietuvos visuomeninio transliuotojo politiniu tyrimu. Todėl raginame valdančiąją Lietuvos Seimo daugumą susilaikyti nuo bet kokio politinio kišimosi į Lietuvos radijo ir televizijos veiklą bei pasikliauti nepriklausomų institucijų ekspertų tyrimais“.

Lietuvos demografinė padėtis blogės

Prieš 8–9 metus išaugusios ir toliau vis didėjančios emigracijos dėka gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl emigracijos ir demografijos po 5 metų mūsų šalyje ims dramatiškai trūkti 17–24 metų jaunimo. Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas pristatė Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę 2017–2021 metais, kuri atrodo labai grėsminga.

Tyrėjas sakė, kad 17–18 metų jaunuolių skaičius mažės visose savivaldybėse, tačiau kaimiškose mažės sparčiau, tik didmiesčiuose ir greta esančiose miestuose mažėjimo tempai bus lėtesni. Tačiau net Vilniaus miesto savivaldybėje, kaip numatoma, tokio amžiaus asmenų mažės 10 proc., o Vilkaviškio rajono savivaldybėje – net 36 proc. R. Tučas nurodė, kad daugumoje mažų savivaldybių 17–18 metų asmenų sumažės apie 20–30 proc. Tik Kazlų Rūdos savivaldybė bus laiminga, nes joje tokio amžiaus asmenų skaičius augs net 7 proc.

Vestfalijos taikos premija paskirta Baltijos šalims

Vestfalijos taikos premijos žiuri nutarė skirti šių metų apdovanojimą Baltijos šalims už jų išskirtinį indėlį į regiono taikų ir demokratinį vystymąsi. Vestfalijos taikos premija įsteigta minint 350-ąsias Vestfalijos taikos metines, kurios užbaigė Trisdešimtmetį karą Europoje ir davė pradžią modernios valstybių sistemos atsiradimui. Miunsterio mieste teikiamos premijos globėjas yra Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Štainmajeris (Frank Walter Steinmejer). Premijos Lietuvai, Latvijai ir Estijai įteikimo ceremonija įvyks liepą. 1998 metais įsteigta Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką. Apdovanojimo laureatu 2016-aisiais tapo Jordanijos karalius Abdullah II. Anksčiau ji buvo paskirta buvusiam Čekoslovakijos ir Čekijos prezidentui Vaclavui Havelui, buvusiam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofi Ananui, buvusiems Vokietijos kancleriams Helmutui Koliui (Helmut Kohl) ir Helmutui Šmitui (Helmut Schmidt), buvusiam Prancūzijos prezidentui Valeri Žiskar d‘Estenui (Valéry Giscard d`Estaing) ir buvusiai JT tarptautinių teismų prokurorei Karlai Del Ponte (Carla Del Ponte). Ši premija kaskart skiriama ir jaunimo organizacijai. Šių metų laureatai – jaunieji skautai, kurie savo veikla skatina taiką pasaulyje.

Lenkijos prezidento vizitas į Lietuvą

Minėti Lietuvos šimtmečio į Vilnių vasario 16-ąją atvyks Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda). Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas teigia, kad dvišaliame prezidentų susitikime lenkų mažumos klausimas gali būti paliestas, tačiau svarbiausios sritys, kurias ketinama aptarti – regiono saugumo, energetikos bei ekonominio bendradarbiavimo. Lenkų tautinės mažumos klausimas nebus esminis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime ir jis neturėtų užgožti strateginių klausimų. Pasak N. Aleksiejūno, tikimasi, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentų susitikime bus pasirašyti dvišaliai susitarimai, kurių turinio prezidentūra dar neatskleidžia. O kaimyninės valstybės vadovo vizitas, anot jo, rodo, kad šalys turi bendrų tikslų ir susitikime tikisi pasiekti konkrečių rezultatų. Susitikime bus kalbama pradedant saugumo tematika, nes priešakinių batalionų buvimas yra tai, kas jungia Lenkiją ir Lietuvą. Tai aptarti yra svarbu prieš būsimą NATO susitikimą liepos mėnesį Briuselyje. Daug dėmesio bus skiriama regioniniam saugumui, bus aptariamas ir kibernetinis saugumas. Dar yra svarbūs energetiniai klausimai, pirmiausia sinchronizacijos projektas, nes su Europa elektros ryšys yra įmanomas tik per Lenkiją. Energetikoje yra svarbūs „Nord Stream 2“, dujotiekio su Lenkija, Astravo atominės elektrinės klausimai. Sinchronizacija yra svarbi dėl nacionalinio saugumo – juk Rusija vykdo tam tikrus pasirengimo darbus ir jie galbūt pakankamai pažengę, todėl vieną dieną galime tapti pažeidžiami. Lietuvoje lankysis ir naujasis Lenkijos premjeras M. Moraveckis. Prezidento A. Dudos vizito metu bus pasirašyti dokumentai dėl dvišalių susitarimų. Taigi tiek prezidento, tiek premjero vizituose bus konkrečių susitarimų. Aišku, bus kalbama ir mažumų klausimais tiek darbiniu, tiek politiniu lygmeniu, tačiau tai neturėtų užgožti strateginių klausimų.

R. Vanagaitės „kūrybiniai“ vojažai tęsiasi

Supykusi ant visos Lietuvos žymioji rašytoja Rūta Vanagaitė trenkė durimis ir išvažiavo į Izraelį. Tačiau ten ilgai neapsistojo, nes ją išsivežęs garsusis nacių „medžiotojas“ Efraimas Zuroffas, tapęs lietuvių, kaip žydšaudžių tautos, demaskuotojos širdies draugu, supyko dėl judaizmo. Mat naujasis jos „širdies draugas“ ją, „neturinčią žydiško kraujo“, bandė atvesti į judaizmą, tačiau ji „judaizmo priimti neketina“, nes jai taip „neišeina pagal laisvamanišką dvasią“. Dabar ji lieja ašaras dėl lietuvių sugriauto jos gyvenimo. Tačiau net ir patyrusi nesėkmę savo propagandoje prieš Lietuvą ir meilės reikaluose, R. Vanagaitė per tą laiką rankų nenuleido. Nutilus kalboms bei panegirikoms apie jos knygas, pati apie save priminė pareiškimais užsienio žiniasklaidoje. Praėjusių metų gruodį R. Vanagaitė JAV skaitė paskaitas apie savo knygą „Mūsiškiai“, parodančią, kiek lietuviai yra nusikaltę žydams (vieni sudarinėjo žydų sąrašus naikinimams, kiti šaudė, treti saugojo, ketvirti plėšė žydų turtą), taigi visi lietuviai yra nusikaltę žydams juos naikindami. Klyvlende per paskaitą protestuotojus stebėjo policija, o po paskaitos Mineapolyje JAV lietuvis Audrius Sinickas ją „Feisbuke“ išvadino „didžiule antilietuviškos propagandos mašina“ ir apkaltino darbu Vladimirui Putinui. R. Vanagaitė pasipiktino tokiu „niekingu“ kai kurių JAV lietuvių elgesiu. O visai neseniai, kai Lietuva minėjo Sausio 13-ąją, savo šmeižtais prieš partizanus ir Birželio sukilėlius išgarsėjusi viešųjų ryšių specialistė Suomijos dienraščiui „Helsingin Sanomat“ pareiškė, kad po to, kai paskelbė, jog partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „bendradarbiavo su KGB“, baiminasi dėl savo gyvybės. Taip ji bandė dar labiau sureikšminti partizanų vadą šmeižiančius ir Lietuvos valstybę žeminančius savo teiginius. Prabilusi Suomijos leidiniui apie baimę išeiti iš namų, apgailestauja, kad „vienu sakiniu sugriovė“ savo karjerą.

JAV federalinė valdžia buvo sustabdžiusi darbą

JAV vyriausybė nuo šeštadienio, pirmųjų prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos metinių dienos, iki antradienio oficialiai buvo uždaryta, nes Kongresas nepasiekė laikino išlaidų susitarimo. Politikai nesugebėjo iki termino pabaigos, sausio 19 d. 24 valandos, susitarti dėl trumpalaikio biudžeto plano. Laikinu JAV vyriausybės darbo sustabdymu laikomas įvykis, kai, Kongresui nepatvirtinus būsimų finansinių metų federalinio biudžeto, nevykdomos neesminės JAV vyriausybės funkcijos, kol už įstatymų leidybą atsakingi politikai susitaria dėl biudžeto. Prezidento Donaldo Trumpo administracija išleido pranešimą, kuriame dėl susidariusios krizės kaltinami demokratai. Trumpalaikį biudžetą priėmė Atstovų Rūmai, bet projektas užstrigo Senate, kur valdantieji respublikonai turi minimalią daugumą – 51 iš 100 vietų. Tam, kad projektas būtų priimtas, reikėjo mažiausiai 60 senatorių pritarimo. Pastebėtina, kad ši krizė JAV politiką ištiko per pirmąsias D. Trumpo inauguracijos metines, kurios suėjo kaip tik sausio 20-ąją. Vyriausybės uždarymą lėmė tai, kad demokratai primygtinai reikalavo, jog būtų išsaugota apsauga nelegaliems imigrantams, į JAV atvykusiems vaikystėje.

Lenkijos premjeras pertvarkė vyriausybę

Lenkijos premjeras Mateušas Moraveckis (Mateusz Morawiecki) paskelbė naujos vyriausybės sudėtį, o vėliau vyko į Briuselį susitikti su Europos Komisijos (EK) vadovu Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker). M. Moraveckis premjeru tapo gruodžio mėnesį, kai pakeitė savo partijos kolegę Beatą Šydlo (Beata Szydło). Per ceremoniją, surengtą prezidentūroje Varšuvoje, prisaikdintame naujajame ministrų kabinete pakeisti aštuoni ministrai, įskaitant Užsienio reikalų, Gynybos, Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijų vadovus. Finansų ministro postą, anksčiau priklausiusį M. Moraveckiui, perėmė Teresa Červinska (Teresa Czerwinska). Gynybos ministrą Antonį Macierevičių (Antoni Macierewicz), kurio santykiai su prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) pastaruoju metu buvo įtempti, pakeitė Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak), iki šiol turėjęs vidaus reikalų ministro portfelį. Vadovauti Vidaus reikalų ministerijai paskirtas Joachim Brudzinski (Joachim Brudzinski). Naujuoju diplomatijos vadovu vietoje Vitoldo Vaščykovskio (Witold Waszczykowski) tapo Jacekas Čaputovičius (Jacek Czaputowicz). Prognozuojama, kad jis atliks svarbų vaidmenį sprendžiant ginčą tarp Varšuvos ir Europos Sąjungos, kaltinančios Lenkiją teisinės valstybės principų pažeidimais. Sveikatos apsaugos ministerijai vietoje Konstančio Radzivilo (Konstanty Radziwillo) vadovaus Lukašas Šumovskis (Lukasz Szumowski). Dėl skandalingų kirtimų saugomoje Belovežo girioje pagarsėjusį aplinkos ministrą Janą Šysko (Jan Szysko) keičia Henrykas Kovalčykas (Henryk Kowalczyk). Andžejus Adamčykas (Andrzej Adamczyk) buvo paskirtas nauju infrastruktūros ministru, Ježis Kviecinskis (Jerzy Kwiecinski) tapo investicijų ir plėtros ministru, o verslumo ir technologijų ministre tapo Jadviga Emilevič (Jadwiga Emilewicz).

Rusijos „raudonųjų linijų“ peržengti negalima

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienio vakarą paskelbtame interviu leidiniui „Kommersant“ pranešė, kad Rusijos politikoje yra „raudonosios linijos“, ir Vakarai privalo jas gerbti. S. Lavrovas sakė: „Jei vertintume taip, kad mes negalime turėti jokių interesų Euroatlantiniame regione, tuomet Rusijos Federacijos siena – raudonoji linija. Esmė ta, kad turime teisėtų interesų – yra rusų, kurie atsidūrė užsienyje subyrėjus Sovietų Sąjungai, ir turime kultūrinius, istorinius, glaudžius asmeninius bei šeimų saitus su savo kaimynais“. Jo žodžiais, Rusija turi teisę ginti savo tėvynainių interesus, ypač tada, kai jie yra varomi iš šalių, kuriose gyvena, kuomet varžomos jų teisės taip, kaip tai vyko Ukrainoje. Pasak S. Lavrovo, tokia „raudonąja linija“ galima laikyti ir įvykius Gruzijoje 2008-ųjų rugpjūtį, kai Rusija užpuolė Gruzijos priklausančią Pietų Osetiją ir Rusijos taikdarius“. S. Lavrovas sakė, kad net per Šaltąjį karą priešiškumas nebuvo toks didelis kaip šiandien. Jis pagrasino, primindamas net tuos laikus: „Rusija turi interesų, ir apie tai neverta pamiršti. Rusija turi „raudonąsias linijas“. Aš manau, kad rimti politikai Europoje supranta, jog jas privalu gerbti taip, kaip tai buvo daroma Šaltojo karo laikais“. Matyt, tai galima taikyti ir rusų teisių „gynimui“ Baltijos kraštuose. Tame pačiame interviu S. Lavrovas kritikavo „mėginimus visomis priemonėmis bausti Rusiją“, pirmiausia – „absurdiškomis ir nepagrįstomis sankcijomis“ arba „imantis sporto temų“. Rusijos ministras kaltino Vakarus „orkestruota kampanija“ prieš jo šalį. Kaip žinoma, dėl karo Ukrainoje Vakarai paskelbė sankcijas Rusijai. ES ir JAV kaltina Maskvą Rytų Ukrainoje remiant prorusiškus separatistus. Baudžiamųjų priemonių priežastis buvo ir 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. Dėl rusų atletų dopingo sankcijos taip pat buvo paskelbtos sporto srityje, pavyzdžiui, dėl dalyvavimo olimpiadoje.

Vokietija prognozuoja išeitį iš aklavietės

Po kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės artėjama prie naujos Vyriausybės suformavimo. Mat Vokietijos socialdemokratai (SPD) sekmadienį nubalsavo už tai, kad būtų pradėtos oficialios partijos derybos dėl koalicijos su Angelos Merkel vadovaujamais konservatoriais. Už derybų pradžią specialiajame partijos kongrese Bonoje balsavo 372 iš 642 delegatų. Balsavimo rezultatas buvo nežinomas iki pat paskutinės minutės, kai kuriems SPD vadovams smarkiai kritikavus preliminarų koalicijos sutarties projektą. Jų teigimu, 28 puslapių dokumente matyti, jog socialdemokratai per daug nusileido išankstinėse derybose tokiais klausimais kaip migracija, mokesčiai ar sveikatos apsauga. Toks balsavimas palengvino A. Merkel poziciją – ją kamavo išankstinių rinkimų grėsmė arba nemaloni perspektyva vadovauti nestabiliai mažumos Vyriausybei. Tai reiškia ir išsigelbėjimą socialdemokratų lyderiui Martinui Šulcui (Martin Schulz), kuris šiuo balsavimu rizikavo savo politine ateitimi, nors prieš tai jis buvo atmetęs A. Merkel pasiūlymą dar vieną kadenciją būti mažesniuoju valdančiosios koalicijos partneriu. Jeigu derybos bus sėkmingos, nauja Vyriausybė galėtų veikti kovo viduryje – beveik po pusės metų nuo rugsėjį vykusių parlamento rinkimų. Vokietija yra įstrigusi politinėje aklavietėje nuo rugsėjo, kai per parlamento rinkimus nė viena partija nelaimėjo daugumos, nes dalį didžiausių partijų rinkėjų nuviliojo kraštutinių dešiniųjų partija AfD, sugebėjusi pasinaudoti vokiečių pasipiktinimu dėl A. Merkel vykdomos atvirų durų politikos pabėgėliams. Po prasčiausių per kelis dešimtmečius rinkimų rezultatų socialdemokratų lyderis M. Šulcas iš pradžių ketino dirbti opozicijoje, tačiau vėliau, lapkritį, žlugus A. Merkel pastangoms suformuoti koaliciją su dviem mažesnėmis partijomis pasidavė spaudimui svarstyti galimybę dirbti su ja. Dažnai galingiausia pasaulyje moterimi vadinama A. Merkel sulaukė daug kritikos dėl sudėtingų koalicinių derybų. Kritikai vis dažniau teigia, kad jos politinė karjera, 12 metų išbuvus Vokietijos kanclere, eina į pabaigą. Mat M. Šulcas įsipareigojo, kad galutinis koalicinis susitarimas turės būti patvirtintas 440 tūkst. jo partiečių – taip kanclerės likimas dar kartą atsidurs SPD rankose.