Lenkijos premjeras pertvarkė vyriausybę

Lenkijos premjeras Mateušas Moraveckis (Mateusz Morawiecki) paskelbė naujos vyriausybės sudėtį, o vėliau vyko į Briuselį susitikti su Europos Komisijos (EK) vadovu Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker). M. Moraveckis premjeru tapo gruodžio mėnesį, kai pakeitė savo partijos kolegę Beatą Šydlo (Beata Szydło). Per ceremoniją, surengtą prezidentūroje Varšuvoje, prisaikdintame naujajame ministrų kabinete pakeisti aštuoni ministrai, įskaitant Užsienio reikalų, Gynybos, Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijų vadovus. Finansų ministro postą, anksčiau priklausiusį M. Moraveckiui, perėmė Teresa Červinska (Teresa Czerwinska). Gynybos ministrą Antonį Macierevičių (Antoni Macierewicz), kurio santykiai su prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) pastaruoju metu buvo įtempti, pakeitė Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak), iki šiol turėjęs vidaus reikalų ministro portfelį. Vadovauti Vidaus reikalų ministerijai paskirtas Joachim Brudzinski (Joachim Brudzinski). Naujuoju diplomatijos vadovu vietoje Vitoldo Vaščykovskio (Witold Waszczykowski) tapo Jacekas Čaputovičius (Jacek Czaputowicz). Prognozuojama, kad jis atliks svarbų vaidmenį sprendžiant ginčą tarp Varšuvos ir Europos Sąjungos, kaltinančios Lenkiją teisinės valstybės principų pažeidimais. Sveikatos apsaugos ministerijai vietoje Konstančio Radzivilo (Konstanty Radziwillo) vadovaus Lukašas Šumovskis (Lukasz Szumowski). Dėl skandalingų kirtimų saugomoje Belovežo girioje pagarsėjusį aplinkos ministrą Janą Šysko (Jan Szysko) keičia Henrykas Kovalčykas (Henryk Kowalczyk). Andžejus Adamčykas (Andrzej Adamczyk) buvo paskirtas nauju infrastruktūros ministru, Ježis Kviecinskis (Jerzy Kwiecinski) tapo investicijų ir plėtros ministru, o verslumo ir technologijų ministre tapo Jadviga Emilevič (Jadwiga Emilewicz).

Lenkijos premjeras vėliau ketino susitikti EK vadovu. Pastaruoju metu Varšuvos santykiai su Briuseliu įtempti – nesutariama dėl migracijos reikalų ir pokyčių vidaus politikoje. Lenkijos vykdoma teismų reforma ilgai buvo kritikuojama Briuselio kaip pažeidžianti Europos Sąjungos ir teisės viršenybės principus. Lenkijai nepaklusus Briuselio įspėjimams, šis nusprendė Varšuvai taikyti sankcijas. Tačiau joms dar turi pritarti Bendrijos narės. Bent jau iš vienos Europos Sąjungos valstybės palaikymą Lenkija tikrai turi. Vengrija taip pat nesutinka su Europos Sąjungos migracijos politika, kritikuoja migrantų kvotas. Neseniai susitikę Vengrijos ir Lenkijos premjerai paskelbė laimintys kovą su Europos Sąjunga dėl migracijos ir pažadėjo laikytis kartu, kai prasidės derybos dėl naujo Bendrijos biudžeto. Europos Sąjunga grasina sankcijomis Varšuvai dėl neva ydingos teismų reformos, o dar vasarą Bendrija padavė Lenkiją į teismą dėl Belovežo girios kirtimo. Ši giria įtraukta i UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Lietuva ketina išvengti priešpriešos svarstant Lenkijos klausimą ES.

© 2018 „XXI amžius“