Lenkijos ir Lietuvos santykiai gerėja

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė priima Lenkijos premjero delegaciją

Kovo 9-ąją Vilniuje vyko Baltijos šalių Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas bei Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio (Mateusz Morawiecki) vizitas. Dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikime buvo aptartos iniciatyvos, skirtos suaktyvinti dvišalį tarpvyriausybinį bendradarbiavimą visose ūkio srityse, taip pat siekiant toliau stiprinti regioninį saugumą. Dėmesys buvo skiriamas trijų Baltijos valstybių elektros tinklų su Europa sinchronizacijos projekto įgyvendinimui bei regioninės reikšmės infrastruktūros projektų „Via Baltika“, „Rail Baltika“, „GIPL“ (dujų jungties su Lenkija) vykdymui aptarti ir ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo stiprinimui. Buvo aptartos įgyvendinamos priemonės, skirtos lietuvių ir lenkų tautinių mažumų abiejose valstybėse poreikių tenkinimui. Lenkijos ir Lietuvos premjerų susitikimas vyko vyriausybėje. Po jo pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos Energetikos ministerijų susitarimo memorandumas dėl sustiprinto strateginio bendradarbiavimo energetikos srityje.

Baltijos Ministrų Taryba posėdžiavo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Susitikime buvo aptarti darbo rezultatai, įgyvendinant transporto ir infrastruktūros projektus, bendros iniciatyvos saugumo srityje, transatlantinių santykių vystymas, toliau derinamos šalių pozicijos dėl daugiametės finansinės perspektyvos. Buvo apsikeista informacija apie vykstantį dialogą su Europos Komisija dėl teisės aktų viršenybės Lenkijoje vertinimo, skiriamas dėmesys regiono saugumo aktualijoms rengiantis NATO viršūnių susitikimui, santykiams su Rytų kaimynais, papildomos paramos Ukrainai priemonėms ir iniciatyvoms.

Lietuvos ir Lenkijos premjerai sutarė atgaivinti dvišalę komisiją tautinių bendrijų švietimo klausimams spręsti. Kaip Vilniuje žurnalistams sakė M. Moravieckis, tokia komisija rūpintųsi lietuviškų mokyklų Lenkijoje ir lenkiškų mokyklų Lietuvoje klausimais. Lenkijoje veikiančių lietuviškų mokyklų atstovai prašo didesnio finansavimo, ragina valdžią spręsti lietuviškų vadovėlių problemas, nes iš daugelio dabartinių knygų negalima dėstyti dėl valdžios dažnai keičiamų mokymo programų. Lietuvos lenkai nerimauja dėl lenkiškų mokyklų šalyje skaičiaus ir lenkiškų vadovėlių trūkumo. Pasak M. Marovieckio, dvišalė Lietuvos ir Lenkijos švietimo komisija leis spręsti šiuos klausimus. „Mes galėsime kalbėtis apie vadovėlius ir apie tai, kaip bus mokoma lietuvių kalbos Lenkijoje ir lenkų kalbos Lietuvoje“, – sakė Lenkijos premjeras.

Šiuo metu Lenkijoje veikia trys lietuviškos mokyklos, o dar vienoje dėstoma ir lietuvių, ir lenkų kalba. Lietuvoje veikia 50 darželių ir priešmokyklinių grupių, 76 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokomoji kalba yra lenkų arba kurios vykdo mokymą skirtingomis kalbomis. Vien tik lenkų mokomoji kalba yra 51 mokykloje. Lietuva yra vienintelė šalis pasaulyje, kur lenkų kalbos įmanoma mokytis nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Visgi kaltindama Lietuvą dėl lenkų tautinės bendrijos padėties, Lenkija pastaruosius penkerius metus buvo įšaldžiusi aukščiausio lygio vizitus į Vilnių. Pastaruoju metu tokie vizitai vėl atgimė. Nepaisydamas tikrai geros padėties mokymo sistemoje lenkų kalba Lietuvoje, Lenkijos premjeras kažkodėl sakė: „Mes rėmėme ir remiame lietuvių problemų sprendimus Lenkijoje jau daug metų, nekilo problemų, bet, deja, iki pastarojo laikotarpio Lenkijos mokyklos Lietuvoje susidūrė su tam tikromis problemomis“, ir pridūrė, jog džiaugiasi, „kad tai pasikeitė“.

Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrai Žygimantas Vaičiūnas ir Kšyštofas Tchorzevskis (Krzysztof Tchorzewski) pasirašė Supratimo memorandumą dėl sustiprinto strateginio bendradarbiavimo energetikos srityje. Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrai sutarė labiau bendradarbiauti energetikoje, ypač sinchronizuojant Baltijos šalių ir žemyninės Europos elektros tinklus, vykdant dujų projektus bei ribojant elektros importą iš trečiųjų šalių. Nors memorandume Astravo AE neminima, tačiau sutarta siekti, kad būtų suvienodintos konkurencijos sąlygos tarp trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos valstybių. Rusiją ir Baltarusiją Lietuva bei Lenkija kritikuoja, kad šios nesilaiko tokių aplinkosaugos ir kitų saugos reikalavimų kaip Bendrijos narės, todėl gali pigiau statyti jėgaines. Lenkija sutinka, jog Baltijos šalių elektros tinklai būtų sinchronizuoti su ja. Taip pat pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Ščecino ir Svinouiscio jūrų uostų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijų. Abu premjerai tikisi, kad tarp Ščecino ir Klaipėdos artimiausiu metu bus atidaryta keltų linija. Lenkijos energetikos viceministras Michalas Kurtyka po trijų dienų interviu agentūrai ELTA teigė, kad galima tikėtis, jog dujos būtų tiekiamos iš Norvegijos per Lenkijos planuojamą jūrinį dujotiekį „Baltic Pipe“ arba iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Lenkijoje, Svinouiscyje. Lenkija planuoja 2022 metais baigti įrengti  „Baltic Pipe“ dujotiekį, ir tada bus visiškai atsisakyta „Gazprom“ dujų, kurios Lenkijos rinkoje sudaro apie 63 proc., o iš Norvegijos atgabenamos dujos sudarys apie 43 proc. Likusiomis dujomis planuojama apsirūpinti per SGD terminalą bei iš vietinės gavybos. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL turėtų būti baigtas 2021 metais.

Lenkijos ministras pirmininkas M. Moravieckis Vilniuje žurnalistams teigė, kad Lietuva yra strateginė Lenkijos partnerė. Po memorandumų pasirašymo Vilniuje M. Moravieckis sakė: „Matome, kad mūsų strateginis bendradarbiavimas daugelyje sričių – energetikos, prekybos, ekonomikos, verslo, taip pat ir kultūros, ar, pavyzdžiui, televizijos programų – yra vis gilesnis, vis artimesnis“, kartu pabrėždamas: „Lietuva yra Lenkijos strateginis partneris, ne tik dėl istorinių ryšių, bet ir dėl geografinės padėties, turint mintyse mūsų bendrą istoriją Rusijos, SSRS atžvilgiu ir dabar vėl Rusijos“. Jo teigimu, siekiama įgyvendinti elektros tinkle sinchronizavimo projektą bei užtikrinti prekybą dujomis tarp šalių. Lenkijos premjero teigimu, gynybos klausimai yra ypač svarbūs, „atsižvelgiant į tai, kad rytuose turime Rusiją“.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis žadėjo, kad Lietuva skirs dėmesio tautinių mažumų problemoms, padėkojo už paramą gynybos srityje.

Visų trijų Baltijos šalių premjerai Vilniuje, bendroje spaudos konferencijoje, pareiškė, kad visos Baltijos šalys Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) ginče palaiko Varšuvą ir teigia, kad negali būti kalbos apie tai, kad Lenkijai būtų atimta balso teisė Bendrijoje. ES ruošia drausminę procedūrą prieš Lenkiją dėl teismų reformos, kuri apriboja jų nepriklausomumą. Pernai gruodį Europos Komisija (EK) suteikė trijų mėnesių terminą ištaisyti tai, nes Lenkijai gresia precedento neturinti sankcija – balsavimo teisės atėmimas. Bendroje spaudos konferencijoje S. Skvernelis sakė: „Tikrai suprantame Lenkijos pusės siekį ir būtinybę daryti teisminę reformą ir, jeigu, nors asmeniškai netikiu tuo, būtų bandoma taikyti tam tikras ribojančias priemones Lenkijai, Lietuva palaikys Lenkijos Respubliką. Aš pakviečiau tiek Estijos premjerą, tiek Latvijos premjerą vertinti Lenkijos partnerystę ir palaikyti Lenkiją“. Latvijos premjeras Maris Kučinskis teigė, kad Lenkijos atžvilgiu visos trys šalys mąsto vienodai: „Mes nenorėtume, kad būtų pritaikytos kokios nors nuobaudos Lenkijai, šia prasme visos trys Baltijos šalys mąsto vienodai“. Estijos premjeras Juris Ratasas (Jüri Ratas), pareiškė, kad balsavimo teisių atėmimas Lenkijai negali būti net svarstomas. Jis sakė: „Lenkija yra labai svarbi Estijos partnerė, Lenkija svarbi partnerė tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO. (...) Labai svarbu, kad išnaudotume visas galimybes, kad vyktų dialogas, nes balsavimo teisių praradimas net negali būti svarstytinas, negalima leisti, kad būtų nueita taip toli“. Lenkijos ministras pirmininkas M. Moravieckis konferencijoje pareiškė dėkojantis už Baltijos valstybių poziciją: „Norėčiau padėkoti kolegoms ministrams pirmininkams už paramą. O iš savo pusės mes mėginsime pasiekti supratimo. Vakar lankėmės Briuselyje, pristatėme mūsų Baltąją knygą, kur yra detalus paaiškinimas ir pagrindimas, kaip veikia mūsų teismų sistemos reforma. Aš taip pat tikiu, kad per ateinančius kelis mėnesius galėsime įtikinti mūsų partnerius Europos Sąjungoje, kad ši reforma įmanoma“. Lenkijos prezidento A. Dudos vizito Lietuvoje metu vasario viduryje prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi teigė, kad siekia dialogo tarp Varšuvos ir Briuselio, ir „nepalaikys prievartos metodų prieš Lenkiją“.

Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“