2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Tragiškos Velykos Vidurio Rytuose

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Krikščioniškajam pasauliui besiruošiant Didžiosios savaitės pamaldoms netoli Kristaus gimtinės žūsta mūsų broliai ir seserys krikščionys. Nesvarbu, kokio tikėjimo tie žmonės, juk visų gaila. Juos gaubia kančios agonija. Praėjusį sekmadienį prisiminėme tą didžiąją procesiją, kuriai prieš 2000 metų vadovavo pats dieviškasis Mokytojas. Jis žengė tiesiai į Jeruzalę, žmonėms klojant jam palmių šakeles, drabužius, ir šaukiant Hosanna, Aleliuja. Šlovė tam, kuris ateina Viešpaties vardu. Labai gaila, kad tie patys žmonės po kelių dienų šauks: „Ant kryžiaus jį, ant kryžiaus jį“. Taip, istorija kartojasi. Jau septinti metai Sirijos žmonės išgyvena Didįjį penktadienį, jie žūsta nuo bombų skeveldrų, cheminių atakų, miršta dėl bado ir ligų. O krikščionys žudomi vien todėl, kad yra krikščionys, savo būdu garbinantys Dievą. Iki 2011 metų „arabų pavasario“ Sirijoje krikščionys palyginti ramiai gyveno. Islamiškose šalyse pasaulietinės valdžios yra žymiai palankesnės krikščionims negu islamistų valdomos. Taip buvo ir Irake iki 2006 metų valdant Sadamui Huseinui. Tad ne krikščionių kaltė, kad kilo suirutė ir pilietinis karas Sirijoje.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai gerėja

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu

Kovo 9-ąją Vilniuje vyko Baltijos šalių Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas bei Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio (Mateusz Morawiecki) vizitas. Dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikime buvo aptartos iniciatyvos, skirtos suaktyvinti dvišalį tarpvyriausybinį bendradarbiavimą visose ūkio srityse, taip pat siekiant toliau stiprinti regioninį saugumą. Dėmesys buvo skiriamas trijų Baltijos valstybių elektros tinklų su Europa sinchronizacijos projekto įgyvendinimui bei regioninės reikšmės infrastruktūros projektų „Via Baltika“, „Rail Baltika“, „GIPL“ (dujų jungties su Lenkija) vykdymui aptarti ir ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo stiprinimui. Buvo aptartos įgyvendinamos priemonės, skirtos lietuvių ir lenkų tautinių mažumų abiejose valstybėse poreikių tenkinimui. Lenkijos ir Lietuvos premjerų susitikimas vyko vyriausybėje. Po jo pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos Energetikos ministerijų susitarimo memorandumas dėl sustiprinto strateginio bendradarbiavimo energetikos srityje.

Prieš susitikimą su JAV prezidentu

Artėjant liepą Briuselyje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kitų Baltijos šalių lyderiai susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump) Vašingtone. Anksčiau Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trampas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu aljansu. Vasarį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, jog D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį. Tačiau diplomatai ir JAV prezidento šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, rytiniame NATO sparne išlaiko karius, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį. Prezidento sprendimai yra aiškūs: įsipareigojimas Europos gynybos iniciatyvai, nesiliaujantis brigados kovinės grupės buvimas Lenkijoje ir visame regione, įsipareigojimas dėl išankstinio technikos dislokavimo, oro pajėgos, išankstinis jų technikos dislokavimas ir gerinamos sąlygos JAV lėktuvų dislokavimui Europoje.

Rusijos programišiai puola JAV energetikos infrastruktūrą

JAV Krašto apsaugos departamentas DHS ir Federalinis tyrimų biuras FTB kovo 15 d. išplatino ataskaitą, kurioje detaliai aprašė Rusijos programišių pastangas įsilaužti į JAV vyriausybinio ir infrastruktūros (energetikos, atominės energetikos, komercijos, vandentiekio, aviacijos, kritinės gamybos) sektorių kompiuterius. Agentūros paskelbė, kad kibernetinės atakos vyksta mažų mažiausiai nuo 2016 metų kovo, ataskaitoje jos atskleidžiamos kaip „daugiapakopio įsilaužimo kampanija, vykdoma Rusijos vyriausybinių kibernetinių veikėjų“. Manoma, kad kibernetinės atakos vykdytojai taikėsi į dviejų rūšių taikinius. Visų pirma, jie nusitaikė į grupes, kurios turėjo tiesioginį ryšį su jų pagrindiniu taikiniu, pavyzdžiui, trečiųjų šalių įrangos tiekėjais, kurių tinklų kibernetinės apsaugos priemonės buvo silpnesnės nei pagrindinio taikinio. Tuomet, surinkus pakankamai daug naudingos informacijos, per šiuos antrinius taikinius būdavo bandoma įdiegti piktybinę programinę įrangą siekiant gauti prieigą prie energetikos sektoriaus tinklų. Gavę prieigą prie šių tinklų, Rusijos vyriausybiniai kibernetiniai veikėjai atliko tinklų žvalgybą, „judėjo lateraliai“ ir rinko informaciją, susijusią su pramoninio valdymo sistemomis. Tai tvirtinama agentūrų ataskaitoje. Žinios, kad JAV atominės energetikos pramonę puolė programišiai, viešumą pasiekė jau praėjusiais metais. Tuo metu buvo manoma, kad šių atakų vykdytojai yra susiję su Rusija, tačiau nei DHS, nei FTB užpuolikų neįvardino. Ataskaitoje nėra nurodoma, kokią žalą programišiai padarė amerikiečių infrastruktūrai. JAV Iždo departamentas irgi paskelbė apie savo sankcijas kelioms Rusijos grupėms bei asmenims, kurie galimai dalyvavo vykdant tokias garsiai nuskambėjusias kibernetines atakas ar kibernetinėmis priemonėmis kišantis į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Lenkijos ir JAV sutartis dėl „Patriot“ raketų įsigijimo

Lenkija pasirašė kompensavimo sutartį su JAV, o vėliau šį mėnesį bus pasirašytas galutinis susitarimas dėl didelio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“ įsigijimo iš savo NATO sąjungininkės. 10 metų galiosianti kompensavimo programa yra paskutinis žingsnis prieš „Patriot“ raketų pardavimą. Sutartyje numatyta, kad JAV investicijos Lenkijoje padės kompensuoti išlaidas šiam pirkiniui. Galutinis susitarimas su Vašingtonu turėjo būti pasirašytas užvakar, kovo 28-ąją. Lenkija už dvi „Patriot“ baterijas ir apie 200 raketų „žemė–oras“ turėtų sumokėti 1–1,3 mlrd. eurų.

Kompensavimo susitarimų su „Raytheon International“ ir „Lockheed Martin Global“ vertė atitinkamai yra 53 ir 172 mln. eurų.

JAV Valstybės departamentas lapkritį nurodė pranešęs Kongresui, kad pritaria 10,5 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų) vertės sandoriui. Tai bus pirmoji Lenkijos įsigyta moderni priešraketinės gynybos sistema. Praėjusių metų liepą Vašingtonas ir Varšuva pasirašė memorandumą, pagal kurį ginkluotės pristatymas turėtų prasidėti 2022-aisiais, o sistema pradėtų veikti metais vėliau. Vašingtonas taip pat sutiko, kad JAV ir Izraelio gamybos raketos „SkyCeptor“, kurios tebėra tobulinamos ir veikiausiai bus pigesnės, būtų įtrauktos į susitarimą su Lenkija antrajame jo etape. Visa ši ginkluotė turėtų apsaugoti ir Lietuvą bei kitas Baltijos šalis. „Patriot“ yra mobilios didelio nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos, gaminamos kompanijos „Raytheon“. Jos skirtos sustabdyti taktines balistines raketas, žemai skriejančias sparnuotąsias raketas ir orlaivius.

Katalonai protestuoja prieš jų lyderio sulaikymą

Kovo 25 dieną Vokietijos policija sulaikė iš savo šalies pasitraukusį buvusį Katalonijos prezidentą Karlesą Pudždemoną (Carles Puigdemont). Jis buvo suimtas automobiliu atvažiavęs iš Danijos. Suimant remtasi išduotu europiniu arešto orderiu. To paties sekmadienio popietę tūkstančiai žmonių Barselonoje protestavo prieš K. Pudždemono sulaikymą Vokietijoje. Protestuotojai susirinko La Ramblo bulvare, vėliau jie kartu ėjo prie Europos Komisijos biurų, skanduodami: „Pudždemoną į prezidentus“ ar „Laisvę politiniams kaliniams“.

Ispanų Aukščiausiasis Teismas penktadienį paskelbė, kad K. Pudždemonas ir dar 12 katalonų bus teisiami dėl maišto, jiems pernai bandžius atskirti Kataloniją nuo Ispanijos. Jeigu būtų nuteisti, minėtiems nepriklausomybės Katalonijai siekusiems žmonėms grėstų iki 30 metų kalėjimo.

Mirė garsus astrofizikas, Popiežiškosios mokslų akademijos narys

Kovo 14-ąją universitetiniame Kembridžo mieste Anglijoje, savo namuose, mirė iškilus britų fizikas ir kosmologas Stefanas Houkingas (Stephen Hawking), išgarsėjęs novatoriškomis išvadomis apie juodąsias skyles ir reliatyvumo teoriją. Dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapo žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikė įkvėpimo. 1964-aisiais, kai S. Houkingui tebuvo 22 metai, buvo diagnozuota sunki motorinių neuronų liga, dar po kelerių metų jis nebegalėjo judėti autonomiškai ir buvo prikaustytas prie vežimėlio. Gydytojai prognozavo, kad S. Houkingas gyvens tik kelerius metus, bet jis atsilaikė gerokai ilgiau. Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido neįgaliojo vežimėlyje, paralyžiuotas besivystančios amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS), pažeidžiančios valingus judesius valdančius nervus. Vis dėlto jis sugebėjo priešintis ligos padariniams, kai buvo visiškai paralyžiuotas ir galėjo bendrauti tik naudodamasis kompiuteriniu kalbos sintezatoriumi. Nepaisydamas apribojimo judėti, jis sugebėjo tapti mokslo žiedo dalimi, žinoma, ne be technologijos ir kitų žmonių pagalbos.