Atsivėrimai

Jėzuitų kraitis – knygos

Jūra Janonytė

Kun. Mindaugas Malinauskas SJ

Jėzuitų namuose Vilniuje sukauptos knygos saugomos per kelis aukštus Autorės nuotraukos

Nuo pat Jėzaus draugijos (jėzuitų) įsikūrimo jos nariai daug dėmesio skyrė mokslui bei studijoms. Ir dabar draugija laikosi požiūrio, jog privalu studijuoti visą gyvenimą, dažnas jėzuitas yra įgijęs net kelis aukštuosius išsilavinimus.

Universiteto kapeliono padėjėjas

Vilniaus universiteto kapeliono padėjėjas, jėzuitas kun. Mindaugas Malinauskas Lietuvoje baigė filosofiją, vėliau Austrijoje studijavo teologiją, o netrukus išvyks į Romą ir mokysis teologijos doktorantūroje. Vienuolis moka anglų, vokiečių, rusų kalbas, šiuo metu mokosi italų kalbos. Anksčiau kun. M. Malinauskas SJ dirbo kapelionu ir tikybos mokytoju Kauno jėzuitų gimnazijoje, šiuo metu Vilniaus universiteto studentams rengia rekolekcijas bei seminarus. Kun. M. Malinauskas SJ pasakojo, kodėl jėzuitams tokios svarbios studijos ir kaip lavinasi šių dienų vienuoliai.

Garsėjo mokslingumu

Anot kun. M. Malinausko SJ, jau pats šv. Ignacas, jėzuitų įkūrėjas, buvo įsitikinęs, kad, norint pažinti Dievo didybę, tarnauti Jam bei padėti sieloms, neužtenka vien pamaldumo, būtinas ir tinkamas išsilavinimas. Ignacas daug lavinosi. Kaip buvo įprasta jo laikais (XVI amžiuje), studijavo filosofijos mokslus (tuomet vadinamus laisvaisiais menais) ir teologiją, tapo kunigu, galop subūrė bičiulius, pasivadinusius jėzuitais. Mokslingumu garsėjusius vienuolius daugelis anuometinės Europos valdovų kvietė padėti steigti mokyklas. Šią užduotį jie sėkmingai įvykdė, pritaikę lavinimosi sistemą, kurią perėmė iš Paryžiaus universiteto. Taigi, visoje Europoje kūrėsi naujos pradinės mokyklos, kolegijos, universitetai. Taip atsirado ir Vilniaus universitetas.

Jėzuitai labai vertino išsilavinimą, nes manė, kad išsimokslinę įtakingi žmonės priims geresnius sprendimus. Vienuoliai skleidė katalikišką mokslą, o jį perėmę valdovai tapo katalikiškų vertybių ugdytojais.

Jėzuitams atėjus į Lietuvą, didelę įtaką turėjo didikai Radvilos, tuo metu – reformatai. Kaip sakė kun. M. Malinauskas SJ, jėzuitai pasiūlė geresnės kokybės mokslą ir didikai perėjo į jų mokyklas. Tai lėmė, jog Lietuvoje vyraujančia religija išliko katalikybė.

Šiuo metu mūsų šalyje veikiančių jėzuitų gimnazijų direktoriams irgi labai rūpi mokymo lygis, todėl Vilniuje ir Kaune veikiančios jėzuitų mokyklos yra vienos geriausių Lietuvoje.

Tiks bet kokiai misijai

„Dabartinis jėzuitas privalo būti labai išsilavinęs, turėti mažiausiai porą aukštųjų“, – pabrėžė kun. M. Malinauskas SJ. Kai kurie Lietuvoje gyvenantys jėzuitų vienuoliai turi net po tris magistro laipsnius.

„Pradžioje paprastai studijuojama filosofija, teologija, o tada po kokių 5–7 kunigystės metų arba tęsiamos teologijos studijos aukštesniam išsilavinimo laipsniui gauti, arba studijuojama kokia nors šalutinė specialybė. Pavyzdžiui, jėzuitas, vadovaujantis gimnazijai, turi išmanyti vadybą, todėl renkasi šios srities mokslus“, – pasakojo kun. M. Malinauskas.

Ankstesniais laikais, kai beveik visi mokyklų dėstytojai buvo jėzuitai, jiems papildomai reikėdavo studijuoti matematiką, fiziką, kalbas ir panašius dalykus.

„Jėzuitai visada stengdavosi atskleisti įvairius savo draugijos narių talentus, kad jie tiktų bet kokiai misijai. Profesų įžadus davęs jėzuitas idealiausiu atveju tiks bet kur: vieną dieną jis bus mokyklos direktorius ar mokytojas, o kitą dieną vadovaus bažnyčios statybai. Jėzuitas tiks visur, nes bus pakankamai išsilavinęs, ištobulinęs charakterį bei savo dorybes. Šio idealo ir siekiama nuolatiniu mokymusi. Lavinimasis visą gyvenimą padidina galimybes padėti žmonėms, išaiškinti jiems tikėjimo tiesas. Juk šito negalima papasakoti „iš oro“, reikia argumentų. Daug dalykų jau yra pasakyta ir parašyta, tad kodėl nepasinaudojus?“ – vardijo kun. M. Malinauskas SJ.

Padeda išsakyti poziciją

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 brolių jėzuitų. Kai kurie įstojo į draugiją su savo iš anksčiau įgytu išsilavinimu. Pavyzdžiui, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius yra fizikas informatikas, jis ir dėsto šiuos dalykus, savo gimnazijoje diegia modernias technologijas, įrenginėja modernias klases. Be to, dar jis mokėsi vadybos. Kitas jėzuitas – draugijos provincijolas – yra gydytojas, jau turėdamas šią profesiją jis tapo vienuoliu.

„Mūsų turimas išsilavinimas labai padeda išsakant Bažnyčios poziciją įvairiais klausimais“, – sakė kun. M. Malinauskas SJ.

Tenka nuolat skaityti

Jėzuitų požiūriu, kuo nors užsiimdamas žmogus turi visiškai į tai pasinerti. Jeigu jis studijuoja, turi būti visiškai atsidavęs studijoms. Tačiau šalia jų visada reikia atlikti ir kokią nors socialinę praktiką. Pavyzdžiui, studijuojantis vienuolis kartą ar kelis per savaitę turi aplankyti varginguosius. To reikia, kad jis visiškai neatsiribotų nuo pasaulio. Jeigu žmogus paniręs į darbą, svarbu, kad rastų laiko ir skaitymui. Dvasinis skaitymas jėzuitams – įprasta dienotvarkės dalis. Be to, vienuolius dažnai kviečia kur nors pašnekėti, o tam irgi reikia pasiruošti. Taigi, vėl tenka skaityti.

Kun. M. Malinauskui SJ itin rūpi žmonių tarpusavio santykių problemos. Vienuolio tikslas – padėti iš jų išbristi, kad įvyktų gyvenimo pasikeitimas. Šis kunigo Mindaugo darbas labai panašus į psichologinę konsultaciją, bet kartu su malda, dvasine pagalba.

„Mano pokalbiai su žmonėmis dažniausiai paliečia šeimos santykių, savijautos problemas, tad reikalingas psichologijos išmanymas. Kita vertus, reikia mokėti atskirti, kur dvasinė problema, o kur – psichologinė, kai žmogui jau reikia kito specialisto pagalbos“, – pasakojo kun. M. Malinauskas SJ.

Beje, vaikystėje jis nedraugavo su mokslais, ir mokytojai jau buvo jį nurašę kaip visiškai negabų. Tada jis nepamilo ir grožinės literatūros – taip ir liko, nes kunigui dabar labiau patinka žiūrėti filmus, kur kalbama apie kažkokį virsmą, pasikeitimą, išsilaisvinimą.

Tai, kuo domisi jėzuitai, yra labai individualu. Pavyzdžiui, Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionas kun. Vytautas Sadauskas SJ yra pasinėręs į evoliucijos problematiką, skaito naujausią mokslinę literatūrą šia tema, bando suderinti esamą mokslinį požiūrį su Dievo kūryba. Šis jėzuitas jau išleido seriją knygų šiuo klausimu.

Pasidairius po biblioteką

Jėzuitų namuose Vilniuje saugomos čia atsikrausčiusių vienuolių atsivežtos knygos. Jos sudėliotos net per keturis aukštus, nekalbant apie knygas, laikomas vienuolių kambariuose.

Kaip pasakojo kun. M. Malinauskas SJ, minėtoji biblioteka pradėta kaupti netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, atgavus šiuos namus. Jėzuitams priklauso nemažai iš JAV sugrįžusių vienuolių, kurie atsivežė nemažai knygų. Kiek jų iš viso yra, niekas neskaičiavo. Daugiausia šių knygų – teologinės, tačiau nemažai ir grožinės literatūros.

Šiuo metu planuojama statyti bendrą Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir vienuolyno biblioteką. Tada ir bus matyti, kiek tų knygų susikaupė, jos bus geriau prižiūrimos. Kai kurios jau šiandien sugrupuotos pagal sritis, prireikus galima pasiskaityti. Ir ne tik vienuoliams.

Pasak kun. M. Malinausko SJ, jei kam nors iš pasauliečių prireiktų šių knygų moksliniam darbui ar kitiems dalykams, susitarus su jėzuitais galima pasiskolinti. Jėzuitų namuose sukaupta biblioteka – viena didžiausių teologinių bibliotekų Vilniuje, neskaitant bibliotekų, sukauptų Vilniaus kunigų seminarijoje, Lietuvos edukologijos universitete, ruošiančiame katechetus, bei Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centre.

Autorės nuotrauka

© 2015 „XXI amžius“