2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Konsekruota Patilčių Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia

Parapijiečiai ir svečiai po Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios šventinimo iškilimių

Birželio 30 dieną Marijampolės rajone konsekruota Patilčių Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia. Iškilmėms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, drauge meldėsi Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, keletas vyskupijos kanauninkų, kelios dešimtys kunigų.

Konsekravimo apeigos sujungė ir pakylėjo: po bendros maldos vysk. R. Norvila pašventino vandenį, kuriuo pašlakstė sakyklą, altorių ir visą bažnyčią. Paskui altorius pateptas šventaisiais aliejais, įnešus smilkalų indą pasmilkytas altorius ir visa bažnyčios erdvė.

Kaip bažnyčios šventinimo iškilmėse sakė Vilkaviškio vyskupas, džiaugtis yra ypatinga priežastis, nes tokia šventė sustiprina tikėjimą, suartina su Viešpačiu, padeda geriau suprasti Dievo buvimo reikšmę, kviečia permąstyti, kiek mums svarbus, tvirtas yra tikėjimas ir ką jis kiekvienam reiškia. Vysk. R. Norvila priminė istoriją, sakydamas, kad jau prieš 100 metų šio krašto žmonės norėjo turėti savo parapiją, pasistatyti bažnyčią, kad nereikėtų vykti į Igliauką ar Marijampolę, kad Viešpats būtų arčiau. Taigi, pasak vysk. R. Norvilos, švęsdami Lietuvos valstybės 100-metį iš naujo atrandame tų laikų žmonių gyvybingumą, žavimės jų sutelktomis pastangomis, viltingu požiūriu į ateitį. „Tą patį galime pasakyti ir apie valstybės ir šios parapijos kūrimą, – sakė vysk. R. Norvila. – Tuomet buvo didelis žmonių entuziazmas, o svarbiausia jo atrama – tikėjimas į Dievą ir amžinąjį gyvenimą, krikščioniškos vertybės“. Tai, pasak vyskupo, – svarbus Lietuvos 100-mečio aidas, atsiliepiantis šiandien ir galintis mus padrąsinti, pastiprinti, gaivinti, paskatinti su nauju ryžtingumu žvelgti į mūsų valstybės ateitį. Vyskupas kvietė džiaugtis naujais maldos namais ir juos puoselėti.

Kunigai kavinėse – apie viltį, „nepatogų“ Pranciškų ir Dievo ieškojimą

Kauno arkivyskupijoje vyko Miesto misijų savaitė. Atnaujintas „Kunigai kavinėse“ ciklas. Birželio 20-osios vakare kauniečius į susitikimą „Daugirdo“ kavinėje pakvietė svečias iš Žemaitijos, buvęs arkivyskupijos augziliaras, o dabar Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Jis nuo žemaičių atvežė dovanų viltį. Bet gal „viltis – kvailių motina?“, kaip skelbė vakaro tema. „Einame šios žemės keliais ir suabejojame, ar tikrai yra ta viltis, džiaugsmas. Ar tai nėra tik sekmadienio popietės prasiblaškymas arba metodika, kaip išlikti sveiko proto, visiems judant link pelenų?“ – kėlė klausytojams abejonę vyskupas Kęstutis. Daugelis egzistencialistų mato viltį, kaip būdą žmogui išsilaikyti absurdo teatre. Sakoma, jog šiandien šventasis yra tas, kuris šio absurdo teatro akivaizdoje išlieka sveiko proto ir mąsto maždaug taip: „Gyvename, o ką darysi – gyviems kapų nėra“. Pasak kavinės svečio, viskas (taip pat ir viltis) priklauso nuo požiūrio, ar šis pasaulis yra absurdo teatras, ar nuostabus projektas, kuriame galima išskaityti Kūrėjo braižą“.

Arkivyskupijos simpoziumas

Po dvejų metų į Kauno arkivyskupijos sielovados simpoziumą „Turime sėjos laiką, ne vaisių“ birželio 20 dieną vėl rinkosi parapijų, bendruomenių bei institucijų atstovai drauge su savo vyskupais, dekanais ir kunigais apžvelgti dabarties situaciją ir pažvelgti į ateitį mąstant, kokie bus sielovados prioritetai matant nūdienos laiko ženklus, o paskui grįžti į savo kasdienybę tęsti Dievo ir Bažnyčios jiems patikėtos misijos. Per visą simpoziumo laiką buvo prisiminti Šventojo Tėvo Pranciškaus paraginimai Bažnyčiai ir jo nuolat visam pasauliui skleidžiama viltis. Jau netrukus vilties kupinas jis pats atvyks pas mus į Lietuvą. Simpoziumo dalyviai įsiamžino nuotraukoje prie Šv. Jono Pauliaus II kalnelio Santakoje. Čia rugsėjo 23-iosios rytmetį popiežius Pranciškus vadovaus šv. Mišioms.

Įšventino tris kunigus

Birželio 29 dieną, per Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila kunigystės šventimus suteikė dviem diakonams – Valdemarui Mačiui ir Giedriui Bakūnui MIC. Kun. Giedrius Bakūnas MIC paskirtas darbuotis Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčioje, o kun. Valdemaras Mačys – Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijoje. Liepos 1-ąją kun. V. Mačys aukojo pirmąsias šv. Mišias Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, liepos 8-ąją – Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, liepos 15-ąją – Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, kur tarnavo būdamas diakonu.

Birželio 29 dieną Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Katedroje Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kunigystės šventimus suteikė diakonui Raimundui Šnapščiui. Kun. Raimundas Šnapštys paskirtas Šiaulių Katedros vikaru. Liepos 1-ąją jis šventė Primicijas Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, o liepos 15-ąją – Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, kur tarnavo būdamas diakonu.

Vyskupo šventimai

Kaip jau skelbėme, liepos 2 dieną popiežius Pranciškus  Kaišiadorių vyskupijos generalvikarą mons. dr. Algirdą Jurevičių paskyrė Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir suteikė jam Materianos vyskupo titulą. Šventimų iškilmės vyks rugpjūčio 19-ąją, sekmadienį, Kauno Arkikatedroje Bazilikoje 15 val.

Popiežius skyrė ypatingą apaštališkąjį vizitatorių Medžiugorjėje

Arkivyskupas Henrykas Hoseris

Popiežius Pranciškus paskyrė buvusį Lenkijos Varšuvos–Pragos vyskupijos ganytoją, arkivyskupą emeritą Henryką Hoserį (Henryk Hoser) SAC, ypatinguoju apaštališkuoju vizitatoriumi Medžiugorjės parapijoje. Gegužės 31-ąją paskelbtame popiežiaus Pranciškaus potvarkyje nurodoma, kad 76-uosius metus einantis arkivyskupas skiriamas vizitatoriumi „Ad nutum Sanctae Sedis“, tai yra tiesiogiai pavaldžiu Šventajam Sostui, ir misija jam suteikiama neribotam laikui. Taip pat paaiškinama, kad arkivyskupo H. Hoserio paskyrimas apaštališkuoju vizitatoriumi pratęsia pernai jam Popiežiaus skirtą misiją nuvykti į Medžiugroję ir susipažinti su sielovados padėtimi maldininkus iš viso pasaulio traukiančioje spėjamų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietoje. Pernai arkivyskupui H. Hoseriui suteikta misija buvo tik pastoracinė, nesusijusi su doktrininiais galimų apsireiškimų aspektais, ir jis neturėjo apsireiškimus patvirtinti ar paneigti.

Iš popiežiaus Pranciškaus homilijų

Kas žemina moterį, sunkiai nusideda

„Kas išnaudoja moterį, kas ją niekina, negerbia jos orumo, tas sunkiai nusideda“, – sakė popiežius Pranciškus birželio 15-osios rytą aukodamas šv. Mišias Vatikano Šv. Mortos svečių namų koplyčioje. Tos dienos Evangelijoje skambėjo griežtas Kristaus įspėjimas: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“. Jau Pradžios knygoje buvo aiškiai pasakyta, kad Dievas sukūrė žmogų, kaip vyrą ir moterį. Ne tik vyras, bet vyras ir moteris yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Dar radikaliau šią tiesą išsakė Kristus, griežtai smerkdamas pagarbos moterims stoką. „Jėzaus mokymas apie moterį keičia istoriją. Viena yra moteris iki Jėzaus, ir visai kas kita moteris po Jėzaus. Jis iškelia moters orumą iki to paties lygmens, koks buvo pripažįstamas vyrui, nes juk Kūrėjas aiškiai buvo pasakęs, kad jie abu yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą – abu, o ne pirmiau vyras ir tik po to moteris, laipteliu žemiau. Vyras be moters – be motinos, sesers, žmonos, bendradarbės, draugės – pats vienas nėra Dievo paveikslas“, – sakė popiežius Pranciškus.

Mirė Bažnyčios kamerlingas

Kardinolas Žanas Luisas Toranas

Liepos 5 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Konektikute, mirė Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas, Bažnyčios kamerlingas ir buvęs Šventojo Sosto diplomatijos šefas kardinolas Žanas Luisas Toranas (Jean-Louis Tauran). 75 metų kardinolas sirgo Parkinsono liga, pastarosiomis dienomis gydėsi Konektikute, slaugomas Hartforto arkivyskupijos pranciškonių eucharistiečių seserų.

Kardinolas Ž. L. Toranas, būdamas pirmuoju iš kardinolų diakonų, 2013 m. kovo 13 d. paskelbė iš Vatikano bazilikos balkono apie Argentinos kardinolo Chorchės Marijaus Bergoljo (Jorge Mario Bergoglio) išrinkimą Popiežiumi ir naujo Romos vyskupo vardą, Pranciškų. Tuomet daugelis nežinojo, kad kardinolas protodiakonas Toranas jau sunkiai sirgo Parkinsono liga.

A†A kun. Antanas BUNKUS

(1923 04 01–1949 04 02–2018 07 05)

Kun. Antanas Bunkus po suėmimo, 1957 m. nuotrauka

Liepos 5 dieną Grūšlaukėje mirė ilgametis šios parapijos klebonas, o pastaruosius dvejus metus rezidentas kun. Antanas Bunkus. Jis gimė 1923 m. balandžio 1 d. Židikų miestelyje (Mažeikių r.) gausioje šešis vaikus (dvi seserys ir keturi broliai) auginusioje šeimoje. Tarnavo pas ūkininkus, nuo 8 metų ganė gyvulius, mokėsi Židikų pradžios mokykloje, 1939–1943 metais mokslus tęsė Mažeikių gimnazijoje.

1943 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją ir 1945 metais tuometinei sovietų valdžiai uždarius, persikėlė į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Esant neaiškiai kunigų seminarijos ateičiai, užbaigus tik keturis kursus, 1949 m. balandžio 2 d. buvo įšventintas kunigu, įpareigojant paskutinį kursą baigti ir diplominius egzaminus išlaikyti privačiai. Kunigystės šventimus suteikė tuometinis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Kun. A. Bunkus dirbo: 1949 06 20–1950 06 23 – Švėkšnos vikaru, 1950 06 23–1951 07 20 – Kaltinėnų vikaru,  l95l 07 20–1951 08 30 – Rubikų klebonu, 1951 08 30–1952 12 04 – Raudėnų klebonu, 1952 12 04–1954 05 12 – Kantaučių ir Žlibinų klebonu, 1954 05 12–1957 01 26 – Žemalės klebonu. 1956 m. gegužės 21 d. dėl antisovietinių veiksmų, kuriuos pradėjo vykdyti 1954 metais Kantaučiuose ir Žlibinuose, buvo KGB darbuotojų tardomas Plungėje ir įspėtas. Žodžiu pažadėjo ateityje antisovietiškai nebesielgti, tačiau nesitaisė. Dar iki minėto įspėjimo KGB buvo apklaususi nemažai Kantaučių sovietinių aktyvistų apie kunigo Antano veiksmus ir pradėjo jam formuoti bylą. Minėtos apklausos masiškai vykdytos 1956 metų kovą. Darytina išvada, kad dar 1956 metų gegužę kunigą ketinta areštuoti, tačiau apsiribota ištardymu, įspėjimu ir perkėlimu į Žemalę, areštą atidedant. Po įspėjimo kunigas toliau tęsė antisovietinę agitaciją. Baudžiamoji byla jam iškelta 1957 m. sausio 11 d. Kun. A. Bunkaus areštą sankcionavo LSSR KGB pirmininkas generolas-majoras K. Liaudis ir LSSR prokuroras Bacharovas. 1957 m. sausio 26 d. LSSR KGB 4-sios valdybos 3-ojo skyriaus, kurio funkcija – išaiškinti antisovietinę katalikų dvasininkijos veiklą ir ją nutraukti, čekistai kunigą Antaną Žemalėje areštavo, atliko kratą, konfiskavo kelias knygas. Vieną jų – nepriklausomos Lietuvos metais leisto žurnalo „Tiesos kelias“, kuriame buvo publikuojami pamokslai, įrištą rinkinį – pridėjo kaip įkaltį prie tardymo (baudžiamosios) bylos, nes žurnale aptikta ir antisovietinių, antikomunistinių straipsnių. Kunigas kalintas LSSR KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Lukiškėse. Prieš pat teismą pervežtas į Šiaulių kalėjimą (teistas Šiauliuose). 1957 m. vasario 7 d. jam buvo pareikštas kaltinimas. LSSR KGB vadovybė 1957 m. kovo 20 d. patvirtino kaltinamąją išvadą (aktą). Kunigas buvo apkaltintas antisovietine agitacija, sovietinės santvarkos, jos tikrovės ir sovietinių žmonių gyvenimo šmeižimu, paniekinančiais, įžeidžiančiais ir grasinančiais žodiniais išpuoliais prieš komunistus ir komjaunuolius, antisovietinės dainos, kurioje šmeižikiškai ir nešvankiai minima Maskva, Kremlius, Leninas, Stalinas, stribai, dainavimu, antisovietinio turinio buržuazinės literatūros laikymu. Be to, neigiamai atsiliepė apie Vincą Paleckį.

Kryžių kalne – JAV lietuvių katalikų kryžius valstybės 100-mečiui

JAV lietuvių „Kunigų vienybės“ organizacija liepos 7 dieną subūrė per pusantro šimto tikinčių lietuvių iš įvairių Amerikos parapijų Kryžių kalne, kur buvo pašventintas kryžius, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Renginyje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, už užsienio lietuvių sielovadą atsakingas prel. Edmundas Putrimas, „Kunigų vienybės“ pirmininkas kun. Gintaras Jonikas, Los Andželo Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Tomas Karanauskas, prie kryžiaus atsiradimo prisidėję Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Vytautas Juozapaitis. Šventėje dalyvavo ir partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, neseniai lankęsis JAV.

Kryžius pagamintas Lietuvoje įvairių meistrų, kurių darbus organizavo Vilius Kavaliauskas.