Šventojo Tėvo vizitas Lotynų Amerikoje

Šventasis Tėvas su Bolivijos vaikais

Popiežius Pranciškus sutinkamas Ekvadoro sostinės Kito oro uoste

Liepos 12-osios, sekmadienio, vakarą, keletą minučių prieš 20 val. Paragvajaus laiku (prieš 3 val. nakties Lietuvos laiku), popiežiaus Pranciškaus lėktuvas pakilo iš šios šalies Asunsjono oro uosto. Baigėsi liepos 5-ąją pradėtas Šventojo Tėvo vizitas trijose Lotynų Amerikos šalyse – Ekvadore (keturias dienas), Bolivijoje ir Paragvajuje.

Popiežių kelionėje lydėjęs Šventojo Sosto spaudos salės ir Vatikano radijo direktorius t. Federikas Lombardis (Federico Lombardi) SJ sakė, kad reikia pabrėžti nepaprastai nuoširdų priėmimą, žmonių meilę Popiežiui, dėmesį jo žodžiams, priimtiems kaip padrąsinimas, kaip vilties ir įkvėpimo šaltinis ateičiai. Popiežiaus aplankytose šalyse vyksta istorinės permainos; dabartinė padėtis geresnė nei buvo praeityje, tačiau vis dar yra rimtų problemų, skurdo, neteisybės, atstūmimo.

Popiežius, kilęs iš šio žemyno, moka apie jį kalbėti labai konkrečiai ir išraiškingai, paliesdamas žmonių širdis ir sulaukdamas teigiamos reakcijos. Popiežius paskelbė vilties žinią, parodymas, kad Bažnyčia nuolankiai stengiasi dalyvauti tautų kelionėje, būti su jomis solidari; skelbia gailestingumo Evangeliją, kuri padeda kurti solidarų ir meile grindžiamą pasaulį, padeda keisti sistemas, paremtas ekonominiais interesais, nepaisančiais bendrojo gėrio ir žmogaus asmens. Popiežius nurodė, kad krikščionybėje reikia ieškoti įkvėpimo šiems pokyčiams, palietė visuomenės problemas, globalizuotą šiandienos pasaulį, kurio situacija rodo, kiek neteisybės, kančios atsiskleidžia visuomenės viduje, santykyje su gamta ir aplinka.

Bendras pasisakymų visose trijose šalyse motyvas buvo Evangelijos skelbimo džiaugsmas. Evangelija nėra atskirta nuo pasaulio tikrovės, bet sugeba būti įkvėpimu ir Bažnyčiai nepriklausiantiems geros valios žmonėms.

Kitas svarbus popiežiaus Pranciškaus žingsnis – jis paprašė atleidimo už Bažnyčios kaltes prieš vietinius žmones Amerikos žemyno užkariavimo laikotarpiu. Pasak kun. F. Lombardžio, ši tema visada labai jautri tiek iš istorinės perspektyvos, tiek nusakant pavienių žmonių, bendruomenių ar valstybių atsakomybę. Tačiau Popiežius, tęsdamas pirmtakų pradėtą liniją, norėjo labai aiškiai pripažinti, kad padaryta sunkių kalčių, nusikaltimų Amerikoje gyvenusių genčių atžvilgiu, bei pabrėžė, kad tai reikia įvardinti, jei dabar norima kurti visuomenę, pagarbią kultūrų įvairovei, gerbiančią jų ir vietinių žmonių orumą. Tai, kad iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius Lotynų Amerikoje norėjo aiškiai paprašyti šio atleidimo, sukėlė didelį dėmesį ir pasitenkinimą asmenų, maniusių, jog istorinis vietinių tautų teisių negerbimas buvo itin smerktinas ir iki šiol turi pasekmių, tad jį reikia įveikti pasitelkus tai, ką Jonas Paulius II vadino „atminties išgryninimu“.

Kun. F. Lombardis atkreipė dėmesį į Popiežiaus energingai įveiktą nelengvą fizinį krūvį. Nepaisydamas amžiaus ir gana intensyvios programos, per visą kelionės laiką jis buvo nepaprastai energingas. Jis pats sako, kad jį lydi nepaprasta Dievo malonė, kad Viešpats, suteikdamas jam šią užduotį, suteikė ir malonę ją vertai atlikti.

Vatikano radijas

© 2015 „XXI amžius“