Vienuolių kūrybos atspindžiai

Viena pašvęstojo gyvenimo istorija

Knygos „Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“ viršelis

Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos seserys, kun. Rimantas Kaunietis ir kiti renginio svečiai. Centre – M. Rusteikaitės išgelbėtoji Sulamita Frominaitė-Lev. Antroje eilėje kairėje – sesuo Leonora Kasiulytė

Rimantė Sarapaitė. „Prie sunkiųjų ligonių maldoje“

Aurelija Masionytė ir Eglė Kristutytė. „Žydų tautos žmonių meilė ir gelbėjimas“

Karolina Klemkaitė. „Marijos Rusteikaitės tėviškė“ Paveikslų reprodukcijos iš knygos

Veronika Živilė Baltušnikaitė Knygos sutiktuvės

Popiežiaus Pranciškaus paskelbti Pašvęstojo gyvenimo metai džiugina gražiais dvasingumo vaisiais. Šiemet sukanka 85 metai nuo Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įsteigimo. Ta proga šios vienuolijos sesuo Leonora Kasiulytė išleido knygą „Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“ („Reklamos forma“, Panevėžys, 2015), kurioje įdomiai, su meile aprašo vienuolyno įsteigėjos M. Rusteikaitės gyvenimo siekius, laikmetį, aplinkybes. Dešimtį metų ji rinko žmonių prisiminimus, archyvinius duomenis. Dėstydama tikybą Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje pasakojo jaunimui apie M. Rusteikaitę, gyvenusią dėl kitų, pamiršusią save ir skaudžias netektis. Tie pasakojimai įkvėpė moksleivius visa tai pavaizduoti piešiniuose. Ses. L. Kasiulytė surinko piešinius ir juos pateikė knygoje, trokšdama, kad daugiau žmonių pažintų šios kuklios vienuolės gyvenimą, pasišventimą Dievui ir tarnystę vargšams, ligoniams, beglobiams, persekiojamiems. Ji visada matydavo Kristaus atvaizdą žmonėse, kvietė gerbti kiekvieną.

Rugpjūčio 30 dieną Panevėžyje, Dievo Apvaizdos vienuolyne, įvyko šios nuostabios knygos sutiktuvės. Vaikų, moksleivių akimis žvelgdami į paveikslėlius, fotografuotus Algimanto Pakarklio, galime pasigėrėti jų vaizduote, spalvų pajautimu. Matome M. Rusteikaitę tėviškėje, prie sunkių ligonių, kongregacijos įsteigimo metais (1930), našlaičių globą, Vaiguvos dvarą, žydų tautos  žmonių gelbėjimą, keturias Panevėžio bažnyčias ir kitus vaizdelius. Moksleiviams padėjo dailės mokytoja Aldona Slučkienė. Knygoje yra ir dailininkų paveikslų reprodukcijų: Stanislovo Petravičiaus tapyti M. Rusteikaitės portretai, Zigmo Petravičiaus „Švenčiausia Trejybė virš Vilniaus katedros“ (1944) ir kiti. Eglės Tamašauskaitės vitražo darbą „Dieviška ramybė“ kuravo dailės mokytoja Vaida Baltušytė. Jo fragmentas puošia knygos viršelį. Jame matome ir gimnazisto Giedriaus Stogio tapytą M. Rusteikaitės portretą. Lelijų žiedai primena širdies šilumą ir ją skleidžiančią artimo meilės apaštalę, gyvenimu labai panašią į Kalkutos Motiną Teresę. M. Rusteikaitė Panevėžyje ir Vaiguvoje (Kelmės r.) steigė ligonines, vaikų ir senelių globos namus, gelbėjo persekiojamus žydų vaikus. Jos meilė, rūpestis švietė visiems, apėmė visą Lietuvą. Ji sekė šv. Vincento Pauliečio, kunigaikštienės šv. Elzbietos pavyzdžiais.

Šiandien Dievo Apvaizdos kongregacijos seserys tęsia M. Rusteikaitės gailestingumo darbus. Pačios siekdamos šventumo ir kitus veda prie Dievo ir artimo meilės, vadovaujasi vienuolyno steigėjos paliktais dvasingumo turtais. Dievo tarnaitė M. Rusteikaitė ragino „būti gailestingos ir išganingos meilės įrankiu“.

Sesuo L. Kasiulytė studijavo Romoje, yra jaunimo pastoracijos ir katekezės mokslų magistrė. Jos pastangomis 2011 metais pradėta M. Rusteikaitės beatifikacijos byla. Dievo tarnaitės Marijos gyvenimas – palaiminimas tiems, kuriuos ji glaudė, mylėjo, mokė, gydė, už kuriuos meldėsi. Ji svarbi ir mums, nes galime melstis, kad motina M. Rusteikaitė būtų paskelbta Palaimintąja. Kad gyventume jos pavyzdžiu, ji ne kovojo su tamsa, o nešė Dievo šviesą.

Vienuolyno svečiai

Naująja knyga džiaugėsi garbingi, visada laukiami vienuolyno svečiai, savo dalyvavimu pagerbdami M. Rusteikaitės atminimą. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky įteikė Padėkos raštą Dievo Apvaizdos kongregacijos seserims. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotoja Dana Selčinskaja savo pranešime priminė, kad M. Rusteikaitė buvo viena pirmųjų, kuriai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, atminimo medalis, Garbės raštas, Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius (1992) ir Padėkos raštas (po mirties). Izraelyje jos pavardė įrašyta atminimo lentoje ir pasodintas medis. „Lietuva gali didžiuotis tokiais žmonėmis“, – sakė pranešėja. Gera prisiminti ir žydų genocido metu išgelbėtus žmones. Galėjome susitikti su gyva tragiškų įvykių liudininke. Sulamita Frominaitė-Lev (g. 1941 metais) liko gyva tik mylinčios, drąsios M. Rusteikaitės dėka, kurią ir dabar vadina Motinėle. Visus sujaudino tie gyvi prisiminimai, sudomino nuotraukų stendas, atvežtas iš muziejaus.

Iš Kauno žydų bendruomenės atvyko Chaim Bergman ir išgelbėtosios duktė Vanda Kentraitė.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genady Kofman dėkojo vienuolėms sakydamas, kad Dievo Apvaizdos kongregacijos veikla padeda prisiminti istorinę praeitį, platina žmoniškumą ir taiką pasaulyje. Apie įžymius Vaiguvos žmones kalbėjo gamtos mokslų dr. Ieva Švarcaitė.

Susikaupti prieš šv. Mišias padėjo švelnios melodijos, giesmės, kurias dovanojo Saulė (smuikas) ir jos tėvelis Marius Cechanavičius (gitara). Jų klausėsi ir M. Rusteikaitės giminės: brolio anūkas Henrikas Rusteika iš Panevėžio, sesers giminės Bereckai, atvykę iš Lenkijos.

Sustiprinti atlaidų dvasioje

Kun. Rimantas Kaunietis džiaugėsi, kad į Dievo Apvaizdos atlaidus susirinko daug žmonių. Šv. Mišių homilijoje jis priminė popiežiaus Pranciškaus raginimą atsinaujinti, kad būtume dėkingi, drąsūs ir viltingi. Šv. Trejybės bažnyčios Jaunimo choras darniai giedojo „Pakilk ir šviesk, Dievo Bažnyčia“.

Generalinė vienuolyno vyresnioji s. Jūratė Marcinkevičiūtė dėkojo kunigui, vienuolėms, svečiams, chorui. Tikintieji buvo pasotinti kasdienine duona, vaišėmis ir jų dvasia sustiprinta pasitikėjimu Dievo Apvaizda.

© 2015 „XXI amžius“