Atmintis

Apaštalavęs Vidurinės Azijos ir Sibiro platybėse

Kun. Albinas Dumbliauskas SJ prie klebonijos Karagandoje apie 1984 metus

Kun. Albinas Dumbliauskas SJ. Gimė 1925 vasario 10 d. Rumbonyse (Alytaus r.). Jo vaikystė prabėgo Kriaunų parapijoje. Mokėsi Alytaus gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1950 m. rugsėjo 24 d. Netrukus paskirtas Joniškio vikaru, 1952 m. vasarą – Lankeliškių, 1953 m. kovo 1 d. – Santaikos, o balandžio 14 d. – Paparčių klebonu. Čia iš jo atėmė kunigo registracijos pažymėjimą, nes Paparčių bažnyčioje pagausėjo žmonių, ypač jaunimo. Tada kunigas dirbo Kauno psichiatrinėje ligoninėje sanitaru, o vėliau – vairuotoju. Atliekamu laiku pasikeisdamas su bendradarbiais pradėjo keliauti po Sibirą. 1968 metais atvyko į Kustanajų (Šiaurės Kazachstanas), ten valdžia leido jam dirbti kunigu šešis mėnesius, bet pamačiusi įspūdingus pastoracinio darbo rezultatus, uždraudė darbuotis. Tada buvo kūriku, sargu, vairuotoju, o po darbo aptarnavo tikinčiuosius. 1975 metais atvyko į Karagandą (Kazachstanas), ten dirbo greitosios pagalbos automobilio vairuotoju, o kitu metu ir naktimis aptarnaudavo tikinčiuosius. 1977 metais čia buvo užregistruota katalikų religinė bendruomenė, kurios dauguma – Pavolgio vokiečiai, o Karaganda jiems – tremties vieta. Netrukus žeminėje pradėtos aukoti šv. Mišios. Kun. A. Dumbliauskas SJ šioje vietoje buvo vienintelis kunigas, vėliau čia gyveno ir rumunų tautybės unitų vyskupas. 1978 metais čia prasidėjo bažnyčios statyba. Nors keliskart valdžia bandė ją uždrausti, vis dėlto 1980 m. birželio 29 d. bažnyčia buvo konsekruota. Tuo metu, kai Lietuvoje nebuvo grąžinta nė viena atimta bažnyčia ir neužregistruota nė viena nauja parapija, kunigas Albinas naują parapiją įkūrė ir joje pastatė bažnyčią. Didžiausią darbą jis atliko lankydamas tikinčiuosius Tomske, Vorkutoje, Krasnojarske, Omske, Novosibirske, Irkutske, Pavlodare, net Frunzėje (Kirgizstanas), Taškente (Uzbekistanas), Dušanbėje (dabar Biškekas, Tadžikistanas), Tbilisyje (Gruzija) ir kitur. Prie jo klausyklos būdavo ilgiausios eilės, o kunigui žmonės leisdavo klausykloje pamiegoti 10 minučių, paskui vėl jį žadindavo klausyti išpažinčių. Kun. A. Dumbliauskas SJ gerai mokėjo vokiškai, laisvai susišnekėjo lenkiškai. Daug kartų buvo suimtas, įsodintas į traukinį, kad išvyktų iš to rajono, bet kitoje stotelėje išlipęs grįždavo atgal. Vidurinės Azijos ir Sibiro platybėse išauklėjo apie 20 kunigų, kurie studijavo Kauno, Rygos arba Vokietijos seminarijose. Kun. A. Dumbliauskas SJ vasarą dažnai atvykdavo į Lietuvą, aplankydavo savo bendrakursius iš Kunigų seminarijos laikų. Mirė 1991 m. sausio 10 d., palaidotas savo pastatytos Karagandos bažnyčios šventoriuje.

Pagal „Žvilgsnis į praeitį“ („Ardor“, 2010)

© 2015 „XXI amžius“