Popiežius dėkojo Dievui už kelionę į Afriką

Šventasis Tėvas lankosi vargingame Kenijos sostnės Nairobio priemiesčio kvartale

Į šalį atvykusį popiežių Pranciškų entuziastingai sutinka Kenijos tikintieji

Šventasis Tėvas tarp Centrinės Afrikos Respublikos pabėgėlių

Kenijos sostinėje Nairobyje aukotose Šventojo Tėvo šv. Mišiose atliekami Afrikoje būdingi tradiciniai liturginiai šokiai

Nairobyje į Šventojo Tėvo vadovaujamas pamaldas atvyksta vienuolė su tautiniais rūbais vilkinčia jauna Kenijos moterimi

Popiežių sveikina dvasiniai įvairių Kenijos religijų vadovai

Popiežių Pranciškų sveikina jaunieji Ugandos krikščionys

Šventasis Tėvas lankosi Centrinės Afrikos Respublikos sostinės Bangio pediatrijos ligoninėje ir laimino jaunuosius pacientus ir jų motinas

„Dėkoju Viešpačiui už didžią dovaną, dėkoju, kad man leido aplankyti tris Afrikos šalis. Afrika graži, nepaisant skandalingo turto ir skurdo suokalbio, kuris daro gėdą visai žmonijai“, – apie ką tik pasibaigusią savo kelionę į Keniją, Ugandą ir Centrinės Afrikos Respubliką gruodžio 2-osios, trečiadienio, rytą vykusios bendrosios audiencijos metu kalbėjo popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas dar kartą padėkojo trijų aplankytų valstybių vadovams ir vyskupams už kvietimą pas juos atvykti ir visiems, kas įvairiais būdais dalyvavo pasirengimuose. Savo kalboje Šventasis Tėvas trumpai apžvelgė pagrindinius kelionės įvykius.

Pradėdamas nuo pirmos aplankytos šalies – Kenijos, – Popiežius sakė, kad ji tam tikra prasme įkūnija mūsų epochai metamą globalinį iššūkį: saugoti kūriniją ir taikyti tokius vystymosi modelius, kurie garantuotų teisingumą ir visokeriopą pažangą. Popiežius Pranciškus priminė, kad šia tema jis kalbėjo susitikdamas su šalies valdžios vadovais, lankydamasis Nairobyje įsikūrusiame Jungtinių Tautų organizacijos padalinyje. Teisingumo ir solidarumo būtinumas iškeltas ir lankantis viename vargingiausių Nairobio miesto kvartalų. Kalbėdamas apie susitikimus su Kenijos tikinčiųjų bendruomene, Popiežius priminė šiam vizitui vietinės Bažnyčios parinktą moto: „Turėkite tvirtą tikėjimą, nebijokite“. Pagal šiuos žodžius kasdien gyvena daugybė paprastų nuolankių žmonių. Šiuos žodžius tragiškai ir herojiškai liudijo Garisos universiteto studentai, balandžio 2 dieną nužudyti dėl to, kad buvo krikščionys. Jų kraujas yra brolybės ir taikos sėkla Kenijai, Afrikai ir visam pasauliui.

Vizito antroje šalyje, Ugandoje, metu visuose susitikimuose buvo minimos šiemet sukankančios kankinių kanonizavimo 50-osios metinės. Ugandos kankinius paskelbė šventaisiais palaimintasis popiežius Paulius VI. Dėl to ir vizito moto buvo žodžiai: „Tapsite mano liudytojais“. Popiežius atkreipė dėmesį, kad prieš šiuos Apaštalų darbų knygos žodžius, viena eilute anksčiau sakoma: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia“ (Apd 1, 8). „Šventoji Dvasia duoda gyvybę mokinių ir misionierių širdims ir rankoms, – sakė Pranciškus. – Visoje Ugandoje mačiau Šventosios Dvasios įkvėptą uolų liudijimą. Tai – visų pirma katechetų tarnystė, už kurią jiems padėkojau ir kurią padrąsinau; tai – ir artimo meilės darbai, kuriuos mačiau su pasiaukojimu vykdomus vargstančių, sergančių ir neįgalių žmonių labui. Liudytojai yra ir jauni žmonės, kurie, nepaisydami sunkumų, nepraranda vilties ir stengiasi gyventi ne pagal pasaulio dvasią, bet pagal Evangeliją, kurie nebijo eiti prieš srovę. Liudytojai yra kunigai ir vienuoliai, kurie kiekvieną dieną vis iš naujo taria Kristui savo „taip“ ir su džiaugsmu tarnauja šventajai Dievo tautai“.

Trečiasis kelionės etapas buvo apsilankymas Centrinės Afrikos Respublikoje, geografiniame žemyno centre. Popiežius prisipažino, jog nuo ketinimo apsilankyti šioje šalyje buvo pradėta rengti visos šios kelionės programa. Ši šalis stengiasi išbristi iš sunkių, visus gyventojus labai varginančių konfliktų laikotarpio, dėl to buvo nuspręsta šios šalies sostinės katedroje savaitę prieš Gailestingumo jubiliejaus pradžią atidaryti šventąsias jubiliejaus duris. Šios šalies gyventojų ir visų afrikiečių viltis gerai išreiškia šiam vizitui parinktas moto – Jėzaus mokiniams tarti žodžiai: „Irkimės anapus“ (Lk 8, 22). Persikelti į kitą krantą, pasak Popiežiaus, šios šalies visuomenei reiškia vieną kartą visiems laikams nusigręžti nuo karų, nesantaikos, skurdo, rinktis taiką, santarvę, vystymąsi. Tai reikalauja, kad „perėjimas“ visų pirma įvyktų kiekvieno žmogaus sąžinėje, ketinimuose ir laikysenoje. Labai svarbus religinių bendruomenių vaidmuo. Dėl to vizito Centrinės Afrikos Respublikoje metu Popiežius susitiko ir su protestantų bei musulmonų bendruomenių atstovais.

Bendrosios audiencijos metu pasakodamas apie savo kelionę į Afriką Šventasis Tėvas kartu padėkojo misionieriams už jų nuveiktus darbus, už pasiaukojimą tarnaujant Kristui ir vietiniams žmonėms. „Tai – pavyzdys jaunimui nebijoti drąsių pasirinkimų. Jau laikas apsispręsti ir prašyti Viešpatį, kad jis pasakytų, kokia yra jo valia, – sakė popiežius Pranciškus. – Prašau, neatmesk galimybės tapti misionieriumi, nešti meilę, žmoniškumą, tikėjimą į kitas šalis. Tai nereiškia prozelitizmo. Ne. Tuo užsiima kiti, kurie siekia kitų tikslų. Tikėjimą reikia skelbti visų pirma pavyzdžiu ir po to žodžiu. Lėtai. Kartu šlovinkime Viešpatį už šią piligrimystę į Afriką ir mums terodo kelią trys Afrikoje skambėję raktažodžiai: „Turėkite tvirtą tikėjimą. Nebijokite“, „Tapsite mano liudytojais“, „Irkimės anapus“.

Vatikano radijas

© 2015 „XXI amžius“