Merkelio Giedraičio konsekravimo Žemaičių vyskupu metinės

Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. A.Ivinskio Varnių portreto reprodukcija. Nuotrauka iš www.varniai-museum.lt

Sausio 16 dieną prieš 440 metų kunigaikštis Merkelis Giedraitis buvo konsekruotas Žemaičių vyskupu. Jis yra viena iš ryškiausių istorinių asmenybių Bažnyčioje Lietuvoje, jis laikomas antruoju Žemaitijos krikštytoju ir lietuviškos knygos pradininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Katalikų Bažnyčios ganytojo Lietuvoje paliktus šventumo pėdsakus prisiminė šv. popiežius Jonas XXIII 1959 metais 350-ųjų vyskupo Merkelio Giedraičio mirties metinių proga. Laiške Lietuvos vyskupams „Ut Filiis“ popiežius Jonas XXIII didžiai įvertino gilų Merkelio Giedraičio tikėjimą ir pasišventimą siekti Bažnyčios gerovės vykdant anuomet ką tik pradėtas reformas. Merkelį Giedraitį, kuris „uoliu apaštalavimu parodė, „ką reiškia kovoti už katalikų tikėjimą ir ginti jį visomis savo jėgomis“, Apaštališkajame laiške „Sescentesima anniversaria“ 1987 metais prisiminė šv. popiežius Jonas Paulius II. Pasak jo, „vyskupas Giedraitis pažadino tikrą dvasinį atgimimą, rūpindamasis kunigų parengimu, statydamas naujas bažnyčias ir asmeniškai vykdydamas tautos katekizaciją gimtąja lietuvių kalba“.

Kartais į Žemaičių vyskupą Merkelį Giedraitį kreipiamasi kaip į Dievo tarną, kai kada – kaip į kandidatą į Dievo tarnus. Pasak svetainės angelorum.lt, skirtos šventųjų gyvenimui ir žinių apie juos sklaidai, per didįjį Bažnyčios jubiliejų 1900-aisiais, JAV lietuviai kreipėsi lotyniškai ir lietuviškai spausdintu raštu (redagavo A. Dambrauskas) „Balsas Amerikos lietuvių“ į Šventąjį Tėvą Leoną XIII, kad į šventųjų skaičių būtų įrašyti vysk. Merkelis Giedraitis ir jėzuitas Andrius Rudamina SJ.

Kun. Stasio Ylos maldaknygės „Tikiu Dievą“, išleistos JAV 1964 metais, skyriuje „Šventųjų Lietuva“ tikintieji raginami prisiminti, kad „Bažnyčia nedraudžia privačiai melstis į visus tuos, kurie mirė šventa mirtimi kaip kankiniai ar išpažinėjai savo tautoje. Galime melsti jų užtarimo sau ir savo tautai ir kartu melsti jiem altoriaus garbės, kad mūsų tautai nestigtų viešai pripažintų šventųjų“.

Toliau paminėtas būtent vysk. Merkelis Giedraitis ir kviečiama taip melstis: „Viešpatie, tu davei mums šviesų žiburį – vyskupą Merkelį. Tu jį iškėlei kaip tvirtą ąžuolą tada, kai mūsų protėviai svyravo ir blaškėsi, audrų įsupti, klaidų supainioti. Jis buvo uolus ir pasišventęs ganytojas, ieškojęs paklydusių sielų, gydęs jų žaizdas, grąžinęs jas tavo prieglobstin. Jis buvo tiesus ir drąsus, gindamas tavo Bažnyčios teises.

Teikis, Viešpatie, šį savo tarną ir mūsų tautos dvasinį gaivintoją paženklinti šventųjų garbe, kad, sušvitęs altoriuje, stiprintų mus sutemose, grūdintų kovose, telktų mus aplink vienintelį išganymo šaltinį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen“.

Toliau pacituotas minėtasis šv. popiežiaus Jono XXIII laiškas Lietuvos vyskupams: „Merkelis Giedraitis buvo aukštai iškilęs savo gyvenimu, savo pamaldumu ir dvasios kilnumu. Jis buvo apaštalas, kuris šventąjį Kristaus tikėjimą jūsų tautoje išplatino, sustiprino ir giliai įdiegė žmonių širdyse... Apie didelį jo šventumą ir šiandien liudija jūsų žmonės.

Šios kilnios dorybės Mums atrodo kaip tik labai tinkami pavyzdžiai, kuriais ypatingai turėtų sekti visi mylimieji lietuvių tautos sūnūs“.

Tiksli Merkelio Giedraičio, buvusio Vilniaus kanauninko, gimimo data nežinoma, tačiau dažnai nurodoma ta pati konsekravimo vyskupu, t.y. sausio 16-sios data, kaip gimimo metus apytikriai nurodant 1536-uosius, t.y. prieš 480 metų. Ganytojas vadovavo Žemaitijos vyskupijai 33 metus iki mirties Varniuose 1606 metais.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“