Susitiko Popieþius ir Maskvos Patriarchas

Havanos oro uoste susitiko popieþius Pranciðkus ir Maskvos staèiatikiø patriarchas Kirilas T. Igorio PALKINO (patriarchia.ru) nuotrauka

Apsikeitimas dovanomis T. Igorio PALKINO (patriarchia.ru) nuotrauka

Broliðkas Katalikø ir Staèiatikiø Baþnyèiø vadovø dialogas

Kubos sostinëje Havanoje pagaliau ávyko nuo seno lauktas Popieþiaus ir Maskvos patriarcho susitikimas. Patriarchas Kirilas á Kubos sostinæ atvyko vasario 11-àjà, ketvirtadiená. Taip prasidëjo jau anksèiau suplanuota jo kelionë á Kubà, Brazilijà ir Paragvajø. Popieþius Pranciðkus á Havanà uþsuko kelioms valandoms. Jo sustojimas Kubos sostinëje buvo prijungtas prie apaðtaliðkosios kelionës á Meksikà. Popieþiaus lëktuvas Havanos oro uostà pasiekë vasario 12-àjà, penktadiená, 14 val. vietos laiku (Lietuvos laiku – 21 val.). Nors trumpas Popieþiaus sustojimas Havanoje nelaikomas jo oficialiu vizitu Kuboje, taèiau oro uoste já pasitiko prezidentas Raulis Kastro. Po trumpo neformalaus pasisveikinimo su prezidentu Ðventasis Tëvas buvo palydëtas á Havanos oro uosto terminalà. Á oro uosto valstybinio protokolo salæ pro vienas duris áëjo popieþius Pranciðkus, pro kitas – patriarchas Kirilas. Prasidëjo istorinis susitikimas, kuriame dar dalyvavo artimiausias Popieþiaus bendradarbis ekumenizmo klausimais, Popieþiðkosios krikðèioniø vienybës tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas ir Maskvos patriarchato ryðiø su uþsieniu departamento vadovas metropolitas Hilarionas bei du vertëjai, ið kuriø buvo ir lietuvis mons. Visvaldas Kulbokas. Nebuvo ne tik jokios bendros maldos, bet ir jokio sakralumo poþymiø, nes susitikimas vyko oro uoste, savotiðkoje „niekieno þemëje“, – paprastai tokie susitikimai vyksta tarp konfliktuojanèiø pusiø. Susitikta ðalyje, pasirinktoje Maskvos patriarchato, nors tradiciðkai katalikiðkoje, dëkingoje Ðventojo Sosto diplomatijai uþ tarpininkavimà atkuriant santykius su JAV, taèiau daugelá metø buvusioje Sovietø satelite ir de facto vis dar komunistinëje. Po kiek daugiau nei dvi valandas trukusio pokalbio uþ uþdarø durø Popieþius ir Patriarchas perëjo á gretimà salæ, kurioje laukë specialiai ðiam ávykiui akredituoti tarptautinës þiniasklaidos atstovai ir Popieþiø kelionëje lydintys þurnalistai. Jø akivaizdoje Popieþius ir Patriarchas, atsisëdæ prie stalo, pasiraðë bendrà deklaracijà. Po to Pranciðkus ir Kirilas pasakë trumpas kalbas. Popieþius kalbëjo dþiugiai, nuoðirdþiai, jam áprastu spontaniðku ganytojo stiliumi, o Maskvos patriarcho Kirilo komentaras buvo veikiau biurokratinis – pagarbus, bet itin santûrus. Patriarchas Kirilas, kalbëdamas apie dviejø valandø pokalbá su Popieþiumi, sakë, kad tai buvo broliðkas dialogas, suprantant atsakomybæ uþ savo Baþnyèias, jø tikinèiuosius, uþ visø krikðèioniø ateitá ir uþ taikà pasaulyje. Popieþius Pranciðkus sakë: „Kalbëjomës kaip broliai. Turime tà patá krikðtà. Esame vyskupai. Kalbëjomës apie mûsø Baþnyèias. Sutinkame, kad vienybë kuriama keliaujant drauge. Kalbëjomës atvirai, neieðkodami tarpiniø þodþiø. Prisipaþástu, kad ðio dialogo metu jauèiau Ðventosios Dvasios paguodà. Esu dëkingas jo Ðventenybei Kirilui uþ jo broliðkà nuolankumà ir uþ nuoðirdø vienybës troðkimà. Sutarëme dël keliø iniciatyvø, kurias, manau, bus galima ágyvendinti“. Popieþius padëkojo visiems, kas prisidëjo prie ðio susitikimo rengimo, visø pirma metropolitui Hilarionui ir kardinolui K. Kochui. Ðventasis Tëvas pareiðkë padëkà Kubai ir jos prezidentui. Atsisveikinæs su Patriarchu, Popieþius prezidento R. Kastro buvo palydëtas iki lëktuvo ir iðskrido á Meksikà. Lëktuve skrydþio ið Havanos á Meksikà metu Popieþius susitiko su kartu skridusiais þurnalistais ir pasidalijo su jais mintimis apie kà tik ávykusá savo susitikimà su patriarchu Kirilu. Popieþius Pranciðkus dar kartà padëko uþ Kubos prezidento svetingumà ir geranoriðkumà. „Su patriarchu Kirilu kalbëjomës kaip broliai apie tai, kas mums kelia susirûpinimà, – sakë Pranciðkus þurnalistams. –  Kalbëjomës aiðkiai ir nuoðirdþiai. Að prieðais save maèiau brolá. Apie tokius paèius jausmus man sakë ir patriarchas. Kalbëjomës visø pirma apie mûsø Baþnyèias, bet ir apie padëtá pasaulyje, apie karus. Að tikrai jauèiau savyje dþiaugsmà, kuris yra ið Vieðpaties“.

Apie Pranciðkaus ir Kirilo susitikimo prieðistoræ

Popieþiaus Pranciðkaus ir patriarcho Kirilo susitikimas Havanoje yra svarbus visø katalikø ir staèiatikiø ekumeninio dialogo kontekste. Nors jau senokai buvo uþmegzti draugiðki Romos santykiai su Konstantinopolio patriarchatu ir su kitomis Staèiatikiø Baþnyèiomis, tokiø pat draugiðkø ir konstruktyviø santykiø su Maskavos patriarchatu iki ðiol dar nebuvo.

Ðiuo metu savarankiðkø, viena kità tokiomis pripaþástanèiø Staèiatikiø Baþnyèiø yra keturiolika: keturi senieji patriarchatai – Jeruzalës, Antiochijos, Aleksandrijos ir Konstantinopolio; penki moderniøjø laikø patriarchatai – Maskvos, Bulgarijos, Gruzijos, Serbijos ir Rumunijos; autokefalinës nacionalinës Baþnyèios – Albanijos, Graikijos, Kipro, Lenkijos, Èekijos ir Slovakijos. Maskvos patriarchatas, kaip savarankiðka Baþnyèia, atsirado palyginti vëlai, tik XVI amþiaus pabaigoje, ir tradicinëje Staèiatikiø Baþnyèiø hierarchijoje jam skirta tik penkta vieta, taèiau Rusijos Baþnyèia yra didþiausia tikinèiøjø skaièiumi ir turi labiausiai iðplëtotà struktûrà.

Nuo bolðevikinës revoliucijos iki penktojo deðimtmeèio pradþios Rusijos Staèiatikiø Baþnyèia buvo þiauriai persekiojama – komunistai iðþudë labai didelæ dalá dvasininkijos. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Stalino valdþia leido jai atsikurti, taèiau suteikë labai ribotà veiklos laisvæ grieþtoje valdþios prieþiûroje. Maskvos patriarchatas labai atsigavo þlugus Sovietø Sàjungai. Ðiuo metu jis turi beveik keturis ðimtus vyskupø ir 35 tûkstanèius kitø dvasininkø. Maskvos patriarchato jurisdikcijai priklausanèios vyskupijos veikia ne tik Rusijoje, bet ir keturiolikoje kitø ðaliø, tarp jø ir Lietuvoje. Kai kuriose ðalyse, pavyzdþiui, Ukrainoje ar Estijoje, vienos ðalia kitø veikia Maskvai iðtikimos ir nuo Maskvos atsiskyrusius vietinës Staèiatikiø Baþnyèios. Nors tradicinis „pirmojo tarp lygiø“ Staèiatikiø Baþnyèiø vadovø titulas priklauso ne Maskvos, bet Konstantinopolio patriarchui ir jo balsas autoritetingiausias, dël Baþnyèios nariø skaièiaus ir struktûros dydþio labai svarø balsà turi Maskvos patriarchas.

Katalikø ir staèiatikiø ekumeninis dialogas prasidëjo 1964 metais popieþiaus Pauliaus VI ir Konstantinopolio patriarcho Atenagoro susitikimu Jeruzalëje ir 1054 metais paskelbtos abipusës ekskomunikos atðaukimu. Vëliau ne kartà susitiko ir jø ápëdiniai, o dabartiniai Romos ir Konstantinopolio vyskupai Pranciðkus ir Baltramiejus bendrauja kaip tikri broliai ir geri bièiuliai. Pastaraisiais deðimtmeèiais panaðius ryðius Katalikø Baþnyèiai pavykdo uþmegzti ir su dauguma kitø Staèiatikiø Baþnyèiø. Trûko tik Maskvos. Sovietø valdymo laikais atviras dialogas su Maskvos patriarchatu nebuvo ámanomas. Nepavyko jo uþmegzti ir þlugus Sovietø Sàjungai. Jono Pauliaus II pontifikato metais buvo bandoma surengti Popieþiaus susitikimà su tuometiniu Maskvos patriarchu Aleksijumi II. Neoficialiai buvo net kalbama apie konkreèias tokio susitikimo datas ir vietas, sutarta dël susitikimo viename Austrijos vienuolyne, taèiau ðv. popieþius Jonas Paulius II iðbraukë kai kuriuos punktus Maskvos parengtoje deklaracijoje, ir susitikimas þlugo. Kas buvo iðbraukta, tegalime spëlioti, bet veikiausiai Popieþius nenorëjo eilinio Ukrainos Graikø (Rytø) apeigø Katalikø (Unitø) Baþnyèios pasmerkimo. Beje, ðis susitikimas Vatikano diplomatijoje visada buvo suprantamas kaip popieþiaus apsilankymo Rusijoje prieangis. Tikëtasi, kad Popieþius, susitikæs su Maskvos patriarchu, pajëgs susitarti, kad pastarasis neprieðtaraus sielovadinei kelionei á Rusijà. Iki ankstesnio patriarcho Aleksijaus II mirties faktiðkai tai buvo neámanoma nes jis turëjo labai tvirtà pozicijà, labai nediplomatiðkà, atitinkanèià sovietinës Rusijos pozicijà. Kai buvo iðrinktas daug didesnæ tarptautinio bendravimo patirtá turintis patriarchas Kirilas, kalbos apie galimà susitikimà ir derybas dël popieþiaus vizito Rusijoje atsinaujino dar popieþiaus Benedikto XVI pontifikato metu. Bandyta surengti ir jo susitikimà su patriarchu Kirilu. Nenorà susitikti rusai aiðkindavo dviem motyvais. Jie nebuvo patenkinti Graikø (Rytø) apeigø Katalikø (Unitø) Baþnyèios Ukrainoje atsikûrimu. Prieð keturis ðimtus metø Brastos Unija sudaryta bendruomenë Stalino ásakymu 1946 metais buvo uþdrausta, ir visi jos maldos namai buvo perduoti staèiatikiams. Þlugus komunizmui, Unitø Baþnyèios atsikûrimas tapo savaime suprantamu istorinio teisingumo atstatymo aktu. Maskvos patriarchatas taip nemanë. Kita rusø staèiatikiø nuoskaudø prieþastis buvo lotynø apeigø katalikø veikla Rusijoje ir keturiø Katalikø Baþnyèios vyskupijø ákûrimas. Romos poþiûriu, vyskupijos buvo kariamos tam, kad galëtø vykti normali Rusijoje gyvenanèiø katalikø sielovada. Maskvos patriarchatas tai palaikë prozelitiðkumu jo kanoninëje teritorijoje.

Pastaruoju metu apie galimà Popieþiaus ir Patriarcho susitikimà nebuvo daug kalbama. Daugiau dëmesio susilaukdavo dviðalës Katalikø ir Staèiatikiø Baþnyèiø teologinio dialogo komisijos darbas. Joje dalyvauja ir Maskvos patriarchas, nors kelis kartus jo atstovai ið komisijos buvo pasitraukæ. Popieþiaus ir patriarcho susitikimo klausimas buvo atidedamas geresniems laikams.

Beje, 2014 m. lapkrièio 30 d., uþbaigæs vizità Turkijoje ir pas Konstantinopolio patriarchà, á Romà skrendanèiame lëktuve, kaip áprasta, Popieþius susitiko su já lydëjusiais þurnalistais. Tàkart buvo jo paklausta: „Susitikote su patriarchu Baltramiejumi. Ar galima tikëtis panaðiø kontaktø ir su Maskvos patriarchatu?“ Á tai Pranciðkus atsakë: „Esu pasakæs patriarchui Kirilui, kad noriu su juo susitikti, ir jis su tuo sutinka. Pasakiau jam: „Atvyksiu ten, kur tu norësi. Tu man praneðk ir að atvyksiu“.

Istorinës reikðmës ávykis ir unitø priekaiðtai

Kokie bus susitikimo Havanoje rezultatai, paaiðkës vëliau. Taèiau pats faktas, kad pagaliau Popieþius ir Patriarchas susitiko, ið tiesø yra istorinës reikðmës ávykis. Idomu tai, kad per Kubos susitikima galimybes popiežiui aplankyti Rusija tema viešai nebuvo ne užsiminta.

Beje, kelionës ið Meksikos á Romà metu lëktuve ávykusioje tradicinëje spaudos konferencijoje popieþius Pranciðkus daugiausia dëmesio skyrë ukrainieèiø reakcijai á Popieþiaus susitikimà su Maskvos patriarchu ir jo metu paskelbtà deklaracijà. Popieþiaus ir Maskvos patriarcho susitikimas visuotinai vertinamas kaip labai svarbus istorinis ávykis. Vis dëlto Ukrainos graikø apeigø katalikai (unitai), komentuodami jo metu pasiraðytà deklaracijà, jauèiasi iðduoti ir deklaracijà vertina kaip „politiná dokumentà“, kuriuo remiama dabartinë Rusijos politika. Kalbëdamas apie kritiðkà komentarà, kurá paskelbë Didysis Ukrainos graikø apeigø katalikø (unitø) arkivyskupas Sviatoslavas Ðevèiukas, Popieþius visø pirma sakë, kad jis gerai asmeniðkai paþásta arkivyskupà, kad ketverius metus yra su juo kartu dirbæs Buenos Airëse ir kad nuo tada jie vienas á kità kreipiasi „tu“. Popieþius sakë, kad arkivyskupo iðsakytà kritikà tai deklaracijos daliai, kurioje kalbama apie karà Ukrainoje, jis priima kaip arkivyskupo asmeninæ nuomonæ ir paminëjo savo raginimus nutraukti karà. Ðventasis Sostas reikalauja, kad turi bûti laikomasi Minsko susitarimø. „Man priimtina (kartu su patriarchu Kirilu pasiraðyta) deklaracija; man priimtina ir kitø teisë turëti savo nuomonæ apie tà labai sunkià situacijà“, – sakë Popieþius.

Pagal Vatikano radijà ir „XXI amþiø“

© 2016 „XXI amþius“