Pavydas

Popiežius Pranciškus sausio 21-osios rytą aukotų Mišių homilijoje, komentuodamas Pirmosios Samuelio knygos pirmąjį skaitinį, pasakojantį apie karaliaus Sauliaus pavydą, išgirdus, kad po pergalės prieš filistinus žmonės ne jį, bet Dovydą giria už narsumą, sakė: „Bjaurus dalykas yra pavydas. Bjauri laikysena; bjauri nuodėmė. Pavydas – tarsi širdyje sužėlusios piktžolės: jos neleidžia augti geriems augalams; jos negali pakęsti nieko, kas augdamas šalia galėtų ant jų mesti šešėlį. Pavydas drasko širdį, neleidžia jai nurimti, o ją užvaldęs pavydas gali pastumti į mirtį, į žudymą. Šventasis Raštas aiškiai sako, kad per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį. Galvodamas apie šią Šventojo Rašto ištrauką, apmąstydamas ją, aš pats save ir jus raginu pasižiūrėti į savo širdį, – sakė Pranciškus. – Ar nėra joje pavydo? Ar nėra ko nors, kas neša mirtį ir neleidžia būti laimingam? Ši liga skatina manyti, kad geros kitų žmonių savybės yra nukreiptos prieš tave. Tai – bjauri nuodėmė! Tai – daugybės nusikaltimų pradžia. Melskime Viešpatį, kad padėtų mums neįsileisti į širdį pavydo, nes jis visada veda į mirtį. Pavydas buvo ir Jėzaus mirties priežastis. Pilotas, kuris buvo protingas žmogus, tai suprato, tačiau jis buvo bailys. Pavydas tapo mirties įrankiu, dėl jo Jėzus buvo atiduotas į Piloto rankas. Melskime Viešpatį malonės, – kalbėjo Pranciškus, – kad niekada iš pavydo nelinkėtume mirties kitam žmogui, mūsų bendruomenės broliui ar seseriai, kaimynui. Visi turime nuodėmių; visi turime ir gerų savybių. Saugokime gerumą ir nepavydėkime, nežudykime apkalbomis“.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“