Matulaitiečių rekolekcijos

Grupė rekolekcijų dalyvių. Priekyje dešinėje – ses. Viktorija

Kovo 5–6 dienomis Marijampolėje, „Domus Beati“ piligrimų namuose, vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD) Gavėnios rekolekcijos „Atvirumas Dievo valiai“. Jas vedė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos vyriausioji vadovė – ses. Viktorija Plečkaitytė MVS, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos klebonas, marijonų vyresnysis Lietuvoje kun. Andrius Šidlauskas MIC, Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas. Susirinkusieji pasinėrė į susikaupimo, maldos, dvasinių apmąstymų, asmeninių patirčių pasidalijimo mums Dievo duotas laiko valandas. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 30 matulaitiečių iš 10 draugijos skyrių: Alytaus Marijos, Krikščionių Pagalbos, Alytaus Šv. Brunono, Rumbonių Švč. Trejybės, Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus, Daugų Dievo Apvaizdos, Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies, Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Pilnų namų bendruomenės, Garliavos Švč. Trejybės, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo.

Dalyviai išklausė šešias konferencijas. Pagal vedėjų parinktas temas, ieškojo atsakymų Šventojo Rašto puslapiuose, sėmėsi išminties iš palaimintojo Jurgio „Užrašų“, laiškų.

Pasidalinsiu keletu konferencijų įžvalgų. T. Andrius MIC konferencijoje „Teesie tavo valia“ pateikė daug Šventojo Rašto citatų. Jas apmąstę gavome užduotį: įvertinti savo gyvenimą, tikėjimą, atvirumą, pasitikėjimą Dievu ir priimti Jo valią, sakyti: „Tebūnie taip, kaip Tu nori“. „Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3, 35). Labai svarbu priimti Dievo valią. Šv. Paulius rašė: „Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi. Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2, 19–20). Taip paprastai šv. Paulius išreiškė galutinį savo ir visų mūsų gyvenimo tikslą – mąstyti, rinktis ir veikti kaip Jėzus, o ne kaip mes norėtume. Kun. A. Šidlauskas MIC papasakojo, jog kompetentingos Bažnyčios institucijos stebėtiną pasveikimą, įvykusį XVII amžiuje gyvenusio palaimintojo t. Jėzaus Marijos Stanislovo MIC, kurio pasaulietinis vardas Jonas Papczynskis (1631–1701) užtarimu, įvertino kaip stebuklą. Šiemet numatomas marijonų vienuolijos steigėjo paskelbimo šventuoju laikas. Bazilikos klebonas dar perskaitė daugiau aprašytų malonių, įvykusių XXI amžiuje Brazilijoje, Afrikoje, Amerikoje. Tai – labai jaudinantys liudijimai, kaip moksliškai nepaaiškinamu būdu buvo išsaugotos vaikų gyvybės dar motinos įsčiose. Be to, jie gimė visiškai sveiki. Visais atvejais šeimos, giminės meldėsi noveną į pal. Stanislovą ir prašė jo užtarimo.

Ses. Viktorija MVS per apaštalo Jono mintį „Mes pažinome ir įtikėjome meile, kuria Dievas mus myli“ (1Jn 4, 16 a), ragino susimąstyti, koks yra tas Dievas Šventajame Rašte, ko Dievas iš mūsų nori, ko mes norime, kaip mes atsiliepiame į Jo norus. Dievas visada myli pirmas. Tai – Jo malonė. Viešpats per žemės sukūrimą, Abraomą, pranašus leidžiasi iš Dangaus žemyn, į pragarus, iki žmogaus patirties gelmės. Dievas nori, kad mes tikėtume Jo meile. Jėzus galėjo eiti prie visų vargšų, nes jau buvo patyręs Tėvo meilę. Mes tampame Jėzaus rankomis. Mes pirmiausia turime išgyventi Kristaus prisilietimą, jį įsileisti, leisti, kad mus keistų. Dievas mums sako, jog pasitiki mumis ir mes galime Jį mylėti, todėl galime mylėti ir savo artimą. Evangelijoje apie sūnų palaidūną (Lk 15, 11–32) ses. Viktorija atkreipė dėmesį, jog Kristus papasakojo šį palyginimą, norėdamas atskleisti gailestingojo atleidžiančio Tėvo paveikslą. Esame visi kviečiami gyventi gailestingojo Tėvo glėbyje, jo malonėje. Aptarusi Evangelijoje skelbiamus kitus Kristaus palyginimus, vienuolė ragino atlikti darbus su Dievu ir dėl Dievo. Svarbiausi iš jų yra trys. 1. Rimtai žiūrėti į kitą žmogų, esantį šalia. 2. Kito kančią, vargą priimti asmeniškai. 3. Daryti tai, ką galime. Ir popiežius Pranciškus skelbia, kad Bažnyčia turi atvesti žmones... Kiekvienas krikščionis privalo būti misionierius. Reikia atsiminti, jog Dievas, kurdamas žmogų, įdėjo galimybę susitikti su Juo. Ką aš turiu daryti? Reikalingi trys žingsniai: 1. Malda. 2. Buvimas prieinami Dievui. 3. Daryti tiek, kiek galime. Esame kviečiami daryti gailestingumo darbus, įeinant per šventąsias duris. Popiežius Pranciškus sako, jog Dievo durys yra visada atviros. Reikia atleisti, susitaikyti, mylėti artimą ir Dievą... Tik atsidūrę Dievo glėby, galime tai padaryti.

Rekolekcijų dalyvius kun. A. Šidlauskas MIC įvedė į Baziliką, kurios Šventąsias Gailestingumo duris gruodžio 13-ąją atvėrė vyskupas Rimantas Norvila. Šventovėje rekolekcijų dalyviai turėjo galimybę atviram dvasiniam pokalbiui. Išpažinčių klausė kunigai A. Šidlauskas MIC ir G. Tamošiūnas. Šv. Mišias aukojo Bazilikos klebonas. Po jų palaimintojo Jurgio koplyčioje vyko Adoracija.

Kovo 6-ąją, sekmadienį, dalyvaudami šv. Mišiose Bazilikoje, ėjome Kryžiaus kelią. Priekyje t. Andrius MIC nešė šv. Kryžiaus relikviją. Rekolekcijos baigtos prie pietų stalo. Dalintasi išgyventais potyriais, t. Andrius MIC apibertas įvairiais klausimais. Atsisveikinta širdyse dėkojant Dievui už matulaitiečių palydėtojus, rekolekcijų vedėjus ses. Viktoriją MVS, t. Andrių MIC, kun. Gediminą, už palaimintąjį Jurgį. Supratome, jog apie bet kokius įrodymus turi kalbėti mūsų, tikrų katalikų, gyvenimas. Mums palikta Geroji Naujiena keičia gyvenimą, leidžia pajusti džiaugsmą, juo dalintis su kitais. O mintys, išsakytos palaimintojo Jurgio Matulaičio laiške kun. P. Būčiui, labai aktualios ir šiandien mums, matulaitiečiams, bei visiems krikščionims: „Kam nors mus įžeidus, išgirdę ką nors kenkiančio mums, kokias nors apkalbas, kaip įmanydami stenkimės tokiam žmogui už blogį atsilyginti gerumu arba pasistenkime į dienos šviesą iškelti jo gerus bruožus, pagirti už ką nors gera arba bent pasimelsti. Žinoma, jei nėra būtina gintis“.

Alvyra Grėbliūnienė,
PJMD Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos skyriaus vadovė

Virginijos Račkauskienės nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“