Apie moterų kunigystę

Gegužės 12 dienos vakare Kaune, „Skliauto“ kavinės kiemelyje, vyko arkivyskupijos kurijos surengtas vakaras iš ciklo „Kunigai kavinėse“. Vakaro svečias – Krekenavos klebonas kun. Gediminas Jankūnas – kalbėjo apie moterų kunigystę. Kunigas stengėsi įtraukti kavinėje esančius žmones į gyvą pokalbį, iš pradžių pakviesdamas pasakyti, kaip jie supranta kunigo tarnystę. Po vis dėlto nelengvų atsakymų pabrėžęs esminę jos dalį – tarnavimą prie altoriaus aukojant Kristaus auką – kunigas klausė: o kaip šioje aukoje dalyvauja moterys? Juk Dievas sukūrė abi prigimtis – vyriškąją ir moteriškąją – ir Dievo Veidui pažinti reikia jų abiejų. Tačiau pagal Bažnyčios Tradiciją ir jos mokymą, besiremiančius Šventuoju Raštu (Jėzus savo mokiniais pasirinko 12 vyrų), kunigystei moterys nešventinamos. Ar tai nėra kokia nors moterų diskriminacija? Šitokį klausimą dėl neva moterų diskriminacijos Bažnyčioje, kad joms neleidžiama būti išventintoms, pasak kunigo Gedimino, dažniausiai užduoda pasaulis. Tačiau iš tikrųjų Bažnyčioje tiek moterys, tiek vyrai yra pašaukti dalyvauti misionieriškoje kunigystėje – nešti pasauliui Kristaus aukos vaisius, dalytis besąlygiška Dievo meile. To laukia visi, ypač kenčiantys, vargstantys, liūdintys – krikščionims turėtų būti nejauku, kai ne jie, o valstybė pirmiau rūpinasi pagalba žmonėms. „Meilė, rūpinimasis kitais ypač susiję su moteriškumu“, – atkreipė dėmesį kun. Gediminas, sakydamas, jog moterys geriau nei vyrai, kurie sprendžia globalias problemas, gali pasitarnauti tuomet, kai reikia pagalbos ir dėmesio konkrečiam žmogui. Šiandien būna, pavyzdžiui, kad globos namuose senukus kartą per mėnesį tarp kitų sielovados rūpesčių aplankantis kunigas vis dėlto tai padaro dažniau nei artimieji, prisimenantys senolius per didžiąsias šventes. Svečias kunigas atkreipė dėmesį į šiandienos visuomenei būdingą tiesos reliatyvizmą, paragino nepasiduoti manipuliacijoms tiesa, kuri turi būti siejama su prigimtiniais dalykais ir negali tapti susitarimo objektu. „Kova už mus vyksta jau dabar“, – sakė kun. G. Jankūnas, pastebėdamas, jog daug kas šiandien mus bando atitraukti nuo svarbių, vertybinių dalykų ir skatina paviršutiniškumą, verčia skubėti. Tačiau krikščioniui pačios brangiausios turi būti maldos, ramybės, ramaus pokalbio su kitu, bendrystės akimirkos, jis turi rimtai svarstyti, kam skirs savo ribotą žemišką laiką ir jėgas. Svečias sakė, jog jam, kaip parapijos klebonui, labai džiugu vadovauti Šventojo Rašto skaitymo grupei, matyti, kaip Dievo žodis keičia žmones, ugdo jų sąmoningumą.

Vakaro dalyviai dėkojo kunigui Gediminui už išsakytas mintis, atsakymus į klausimus, už palinkėjimą nepamiršti savo gyvenime „išpakuoti“ turimų Šventosios Dvasios dovanų ir jomis naudotis bendruomenių gėriui.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

© 2016 „XXI amžius“