Mirė ilgametis Krokuvos arkivyskupijos ganytojas

Kardinolas Francišekas Macharskis

Rugpjūčio 2 dieną Lenkijoje, Krokuvoje, mirė kardinolas Francišekas Macharskis (Franciszek Macharski), šv. Karolio Vojtylos (Jono Pauliaus II) įpėdinis Krokuvoje ir ilgametis arkivyskupijos ganytojas. Popiežius Pranciškus, prieš penkias dienas aplankęs Krokuvos ligoninę, kurioje buvo gydomas sąmonės netekęs 90-uosius metus einantis kardinolas F. Macharskis, pareiškė užuojautą Krokuvos arkivyskupijai ir Bažnyčiai Lenkijoje pasiųstoje ilgoje telegramoje. Popiežius patikino, kad vienijasi su visų Lenkijos dvasininkų ir pasauliečių padėkos malda už velionio kardinolo Macharskio gyvenimą ir pastoracinį įsipareigojimą, prisiminė jo vyskupišką šūkį „Jėzau, pasitikiu tavimi!“, šiandien iškalbiai skelbiantį apie Viešpaties jam pavestų darbų pabaigą. Uolusis ganytojas juos vykdė kupinas pasitikėjimo Dievo gailestingumu, tapdamas tėvu jam pavestiems kunigams ir pasauliečiams, sumaniu Bažnyčios vadovu nelengvais socialinių ir politinių permainų laikais, dėmesingu kiekvieno asmens orumui, Bažnytinės bendruomenės gerovei, tikėjimo išsaugojimui žmonių širdyse. Prisimindamas kardinolo aplankymą Krokuvos ligoninėje popiežius Pranciškus pavedė velionio sielą Viešpačiui.

Krokuvoje 1927 metais gimęs kardinolas F. Macharskis buvo vienas iš artimiausių arkivyskupo K. Vojtylos (vėliau – popiežiaus Jono Pauliaus II) bendradarbių ir vadovavo Krokuvos Bažnyčiai visą lenko Popiežiaus pontifikatą, trukusį 27 metus. Krokuvos arkivyskupas Karolis Vojtyla, išrinktas Popiežiumi 1978 metais, paskyrė F. Macharskį savo įpėdiniu šv. Stanislovo soste Krokuvoje ir jį asmeniškai konsekravo Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Tuo metu Lenkijos Vyskupų konferencija F. Macharskį, buvusį Pasauliečių apaštalavimo komisijos sekretorių, išsirinko pirmininku vietoj K. Vojtylos.

Krokuvos vyskupai yra miesto, jo piliečių ir jų teisių gynėjai. Visa tai kyla dar iš XI amžiaus, kai šv. Stanislovas tapo kankiniu karaliaus Boleslovo II Narsiojo valdymo laikotarpiu. XX amžiuje šį vaidmenį puikiai vykdė kardinolas Adamas Stefanas Sapieha, kuris priešinosi nacių gangsteriui Hansui Frankui Vokietijos okupacijos laikotarpiu 1939–1945 metais. K. Vojtylos karas su Lenkijos komunistais pasiekė triumfo apogėjų 1977 metais, kai jis Krokuvos priemiestyje Nova Hutoje, kuris specialiai planuotas kaip bedieviškas naujo sovietinio žmogaus inkubatorius, konsekravo Arkos bažnyčią. F. Macharskiui nereikėjo ilgai laukti, kad gautų progą pademonstruoti, jog ir jis yra miestiečių bei jų teisių gynėjas. Jis galėjo atrodyti kaip nerangus moksliukas intravertas, tačiau iš tiesų F. Macharskis tam tikra prasme buvo išaugintas didvyriškumui. Klestinčios prekybininkų šeimos, gyvenusios virš savo parduotuvės esančiame bute pagrindinėje Krokuvos Turgaus aikštėje, sūnus, būdamas dvylikos, nugirdo skubų pokalbį tarp savo tėvo ir tuometinio arkivyskupo Sapiehos. Pokalbis vyko 1939 m. rugsėjo 1 d., kai vokiečių „Vermachtas“ ir „Luftwaffe“ pradėjo Lenkijos puolimą. Tą niūrų rytą vyresnysis Macharskis paskambino arkivyskupui ir paklausė: „Ką Jūs darysite?“ „Aš liksiu!“ – tvirtai atsakė Sapieha. „Mes irgi liekame“, – pranešė ponas Macharskis savo jauniausiam vaikui Franekui ir šeimai. Pasilikę jie prarado savo verslą ir namus, tačiau liko ištikimi sau, savo katalikiškiems ir patriotiniams įsitikinimams. Okupacijos metais dirbęs fizinį darbą F. Macharskis įstojo į Krokuvos kunigų seminariją ir 1950 metais kardinolo A. S. Sapiehos buvo įšventintas kunigu. Po kelerius metus trukusios tarnystės parapijose jis tolesnėms studijoms buvo išsiųstas į Fribūro miestą, ten 1960 metais įgijo daktaro laipsnį ir sugrįžo dėstytojauti į Krokuvą ir galiausiai tapo savo lankytos seminarijos rektoriumi.

F. Macharskis daug prisidėjo prie devynių dienų Jono Pauliaus II kelionės po Lenkiją 1979 metų birželį, kai iš Lenkijos kilęs Popiežius sugrįžo į savo tėvynę ir pakreipė istorijos kursą nauja kryptimi. Kai ilga sovietinė galios ranka pakilo mėgindama nužudyti Joną Paulių II 1981 metų gegužės 13 dieną, būtent F. Macharskis vadovavo tautos maldai už Popiežiaus gyvybę. Į pamaldas pagrindinėje Krokuvos Turgaus aikštėje tuomet susirinko pusė milijono žmonių.

Kai 1981 metais naktį iš gruodžio 12 dienos į 13-ąją Lenkijoje buvo paskelbta karinė padėtis, F. Macharskis tapo dar tvirtesniu piliečių ir jų teisių gynėju. Jis nepailsdamas ragino generolo Vojciecho Jaruzelskio režimą panaikinti karinę padėtį, grąžinti Lenkiją į bent iš dalies normalų viešąjį gyvenimą ir norėjo regėti uždraustą „Solidarumo“ judėjimą kaip galimybę tautiniam atsinaujinimui. Jis protestavo prieš vietinių „Solidarumo“ lyderių areštus ir organizavo materialinę pagalbą jų šeimoms. Jis susitikinėjo su įkalintais „Solidarumo“ lyderiais ir perduodavo jų slaptas žinutes popiežiui Jonui Pauliui II. Darydamas visa tai ir dar daugiau, jis pratęsė tradiciją būti miesto, piliečių ir jų teisių gynėju, gyvendamas kuklų, dėmesio nereikalaujantį gyvenimą, kuris krokuviečius išmokė to, ko jie veikiausiai nesitikėjo 1979 metais: kad jie gali mylėti ir gerbti arkivyskupą, kuris yra tylus, tačiau nepalaužiamai tvirtas.

Kard. F. Macharskis Lenkijoje menamas kaip iškilus kultūros veikėjas, mokslininkas ir rašytojas, pagrindinį dėmesį skyręs kunigų ir vienuolių pašaukimui ir dvasinei pažangai. Visuotinės Bažnyčios vyskupų kolegija velionį mena kaip antrosios Vyskupų Sinodo asamblėjos Europos klausimais 1999 metais pirmininką delegatą. Kard. F. Macharskis dėl amžiaus pasitraukė iš Krokuvos arkivyskupo pareigų 2005 metų birželį. Tų pačių metų balandį kardinolas F. Macharskis dalyvavo konklavoje, kurioje Jono Pauliaus II įpėdiniu buvo išrinktas popiežius Benediktas XVI. Pasitraukęs iš arkivyskupo pareigų kardinolas gyveno Šv. Alberto regulos seserų vienuolyne.

Šv. Jono Pauliaus II paskirtas kardinolu 1979 metais F. Macharskis buvo vienas iš vyriausių Kardinolų kolegijos narių, kurių po jo mirties yra 211.

Pagal Vatikano radiją
Nuotrauka iš www.rycerzekolumba.com

© 2016 „XXI amžius“